Lietuvos gynybos finansavimas, įskaitant papildomus asignavimus pagal Laikinojo solidarumo įnašo įstatymą, šiemet siekia 2 mlrd. eur ir sudaro 2,76 proc. BVP. Per trejus metus Lietuvos gynybos biudžetas išaugo dvigubai, o tai leido paspartinti ir Lietuvos kariuomenės modernizaciją. Svarbu paminėti ir tai, kad didėjantis gynybos biudžetas yra naudingas ir šalies ekonomikai, nes daugiau negu pusė krašto apsaugos sistemai skiriamo finansavimo lieka Lietuvoje.
Sparčiai išaugęs gynybos finansavimas reiškia, kad Lietuva gali pirkti naujos, modernios ginkluotės, plėtoti karinius poligonus, statyti kareivines, sandėlius, sąjungininkų priėmimui skirtas stovyklas ir gerinti karių tarnybos sąlygas.
„Tinkamas valstybės dėmesys gynybai sukuria saugesnę aplinką investicijoms šalyje. O augantis krašto apsaugos sistemos finansavimas reiškia ir teigiamą tiesioginį poveikį Lietuvos ekonomikai ir socialinei padėčiai, nes didžioji dalis gynybos išlaidų lieka Lietuvoje, įsilieja į Lietuvos ekonomiką“, – sakė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
Nors dėl šalies gynybos pramonės mažo išvystymo Lietuva pagrindinę ginkluotę įsigyja iš užsienio šalių, Krašto apsaugos ministerijos vertinimu, daugiau kaip 62 procentai krašto apsaugos sistemai skiriamo finansavimo lieka Lietuvoje, įskaitant ir lėšų sugrįžimą į valstybės biudžetą sumokėtų mokesčių pavidalu.
Viena sričių, kurioje nemaža dalis gynybos išlaidų lieka Lietuvoje – personalo išlaikymo išlaidos. Kariams, krašto apsaugos sistemoje dirbantiems darbuotojams, mokamas darbo užmokestis, nuo kurio mokami mokesčiai, taip pat mokamos kitos išmokos, keliama kvalifikacija, kariams perkama Lietuvoje pagaminta apranga, sausi maisto daviniai.
Iš Lietuvos gamintojų įsigyjamos įvairios prekės ir paslaugos, tokios kaip kuras, maisto produktai, karinės technikos ir transporto priemonių remontas, pastatų remontas, įsigyjamos komunalinės ir kitos paslaugos.
Krašto apsaugos sistemos plėtra, kariuomenės modernizavimas ir tai, kad gynybai skiriama daugiau lėšų yra nemažos galimybės ir Lietuvos pramonei. Lietuvos gamintojai, vežėjai ar statybos įmonės gali dirbti ir jau dirba statydami ir projektuodami pastatus, kelius, stovyklas ir kitus infrastruktūros objektus.
Ypač didelė dalis gynybos išlaidų Lietuvoje lieka vystant infrastruktūrą – statant kareivines ir sandėlius, tiesiant kelius kariniuose poligonuose ir kariuomenės daliniuose. Šiuos darbus paprastai atlieka Lietuvos įmonės.
Lietuvos gynybos pramonė taip pat prisideda gamindama ginkluotės sudėtinius komponentus, stebėjimo ir matavimo priemones, įvairią įrangą ir smulkaus kalibro šaudmenis. Per Lietuvoje įsteigtas įmones kariuomenė yra aprūpinama transporto priemonėmis ir įvairios paskirties inžinerine įranga.
Daugiau pinigų krašto gynybai reiškia ir tai, kad dalis pinigų atiteks ne tik pramonininkams ir gamintojams, bet ir paslaugų tiekėjams, apgyvendinimo ir maitinimo sektoriaus atstovams, taip pat laisvalaikio organizatoriams.
Į Lietuvą atvykstantys sąjungininkai reiškia daugiau galimybių Lietuvos gamintojams ir paslaugų teikėjams, nes atvykusiems sąjungininkams yra užtikrinama priimančiosios šalies parama: teikiamos apgyvendinimo ir maitinimo paslaugos, užtikrinama jų gerovė ir laisvalaikis.
Didėjantis sąjungininkų skaičius Lietuvoje taip pat didina ekonominį ir socialinį gyvenimą mažesniuose miestuose ir regionuose, kuriuose apsistoja užsienio šalių kariai. Čia didės papildomų paslaugų ir prekių poreikis.
