Mažiau šilumos ir šviesos
Trečiadienio posėdyje vyriausybėje pritarė Energetikos ministerijoms siūlomoms energijos taupymo priemonėms ir rekomendacijoms, kurios, kaip teigiama, leistų per dvejus metus išlaidas energetinėms sąnaudoms sumažinti 800 mln. eurų.
Iš viso energetinio efektyvumo didinimui per paramos priemones 2021-2027 m. bus skirta 1,3 mlrd. eurų, iš jų viešajam sektoriui – 207 mln. eurų, gyventojams – 900 mln. eurų, verslui – 225 mln. eurų.
-
Žvėriškos elektros kainos smaugia ir universitetus: jie laukia sprendimų iš Vyriausybės
-
Vyriausybės žinia: centralizuotam šildymui siūlys įvesti nulinį PVM, lengvata galiotų 2 sezonus
-
Energijos taupymo planas: gyventojams rekomenduoja 2–3 dienas dirbti iš namų, persėsti į viešąjį transportą
-
Smulkiųjų ir vidutinių verslų atstovė: turime užduoti sau klausimą, kodėl Lenkijoje elektra triskart pigesnė
-
EK siūlo priemonių sparčiai kylančioms energijos kainoms kontroliuoti ir Maskvai nubausti
„Planuojama, jog įpareigojus viešojo sektoriaus institucijas sunaudojamą energiją sumažinti 20 proc. per artimiausius dvejus metus, įgyvendinant siūlomas greitojo, vidutinio ir ilgojo laikotarpio taupymo rekomendacijas ir naudojant paramą energetinio efektyvumu didinimui, išlaidos elektrai ir šildymui viešajame sektoriuje per minėtą laikotarpį sumažės 100 mln. eurų“, – teigta Energetikos ministerijos pranešime apie numatomas taupymo priemones.
Tarp vardijamų elgsenos priemonių, kurios duotų taupymo efektą, minimas nuotolinis darbas pirmadienį ir penktadienį ir temperatūros sumažinimas iki 16-17 laipsnių pastatuose nuo penktadienio iki pirmadienio. Tai esą leistų sutaupyti 10 proc. energijos.
Dar viena priemonė – pastatuose sumažinti temperatūrą iki 19 laipsnių žiemą ir pakelti kondicionavimo temperatūrą iki 27 laipsnių vasarą (5-10 proc.), karšto vandens išjungimas administraciniuose pastatuose (5-10 proc.), pastatų apšvietimo intensyvumo sumažinimas ir jo išjungimas įstaigose nuo 1 iki 6 valandos ryto (5 proc.).
Vis dėlto šios priemonės netiks tokioms įstaigoms kaip mokyklos ir darželiai, o neretai būtent jų išlaikymas ir energijos poreikiai savivaldybėms kainuoja brangiausiai.
Įsigys saulės elektrines
Siekiant taupyti elektros energiją 318 Vilniaus miesto savivaldybės įstaigos (kultūros, ugdymo, globos, sveikatos priežiūros įstaigos, bibliotekos) per ateinančius dvejus metus įsirengs saulės elektrines ant savo stogų arba įsigys nutolusias saulės elektrines, sako sostinės vicemeras Valdas Benkunskas:
„Elektros energiją iš saulės modulių gaminti planuoja 84 mokyklos ir darželiai. Dėl finansavimo nutolusios saulės elektrinės įsigijimui 20 ugdymo įstaigų paraiškas Aplinkos projektų valdymo agentūrai pateikė dar 2021 m. ir jau yra pasirašiusios finansavimo sutartis, vykdomos viešųjų pirkimų procedūros saulės elektrinėms įsigyti. 64 ugdymo įstaigos paraiškas agentūrai pateikė šiemet.
Iš viso ugdymo įstaigos galėtų pačios pagaminti apie 10000 MWh pigios, žalios elektros energijos per metus, t.y., tiek, kad jų elektros poreikiai būtų pilnai patenkinti.“
Šilumą taupyti žadama tuomet, kai nei mokyklose, nei darželiuose nebus nei vaikų, nei darbuotojų.
„Šilumai mokyklose ir darželiuose taupyti planuojama ne darbo metu atjungti karšto vandens tiekimą, kad nevyktų jo cirkuliacija. Karštas vanduo galėtų būti atjungiamas įstaigose nuo 20 val. iki 5 val. darbo dienomis ir savaitgaliais iki pirmadienio 5 val. ryto. Taip pat planuojama sumažinti patalpų šildymą savaitgaliais iki pirmadienio 4 val. ryto bei moksleivių atostogų laikotarpiu.
Visų centralizuotai šildomų ugdymo įstaigų pastatų šilumos punktai yra modernizuoti ir automatizuoti, todėl šildomų pastatų šilumos punktus galima efektyviai valdyti nuotoliniu būdu. Tad išvardintos priemonės bus lengvai pritaikomos, nereikalaus papildomo personalo“, – teigė vicemeras.
Šilumai mokyklose ir darželiuose taupyti planuojama ne darbo metu atjungti karšto vandens tiekimą, kad nevyktų jo cirkuliacija.
Taupymo priemonių laikinai teks imtis ir sveikatos priežiūros įstaigoms – jose planuojama mažinti bendro naudojimo patalpų apšvietimo intensyvumą, pakeisti senus šviestuvus į taupesnius LED šviestuvus, bendro naudojimo patalpose (laiptinėse, koridoriuose) įrengti judesio daviklius, tualetuose įrengti šviesos jungiklius su laiko nustatymu.
„Taip pat numatoma automatizuoti vėdinimo ir kondicionavimo sistemų valdymą, nustatant kad sistemos išsijungtų ne darbo valandomis ir ne darbo dienomis, riboti virdulių ir elektrinių šildytuvų naudojimą, išjungti su saugumu nesusijusį estetinį pastatų apšvietimą iš išorės, taupiai naudoti elektros energiją, išjungiant šviesą ir kitus elektros prietaisus tuo metu, kai jais nesinaudojama, nepalikti jų budėjimo rėžime ne darbo valandomis.
Temperatūros sumažinimo patalpose galimybės ribotos, kadangi sveikatos priežiūros įstaigų patalpos intensyviai naudojamos. Svarbu paminėti, kad taupymo priemonės negali būti įgyvendinamos pacientų, moksleivių ir įstaigų personalo komforto sąskaita.
Visose įstaigose bus užtikrinamos higienos normos, temperatūros nustatymai bus keičiami tik tuo metu, kai patalpose nebus teikiamos paslaugos. O visos kitos taupymo priemonės bus orientuotos į energijos švaistymo mažinimą bei vartojimo įpročių keitimą“, – tikino V.Benkunskas.
Sąskaitos auga kartais
Vilniaus savivaldybės skaičiavimais, 2019 m. ugdymo įstaigų šildymui buvo skirta 5 mln. eurų, 2020 m. – 3,6 mln. eurų, 2021 m. – jau net 6,4 mln. eurų. Tuo tarpu šiais metais šildymo sąskaitos už sausio-rugpjūčio mėnesius siekia 6,8 mln. eurų, nors rudens šildymo sezonas dar nė neprasidėjo.
Skirtumai mokėjimuose už elektrą dar įspūdingesni. Štai 2019 m. sąskaitos už elektrą Vilniaus ugdymo įstaigose sudarė 2,15 mln. eurų, 2020 m. – 1,95 mln. eurų, 2021 m. – 1,86 mln. eurų. O šiemet suma už elektros energiją jau yra pasiekusi 3,23 mln. eurų.
Sveikatos priežiūros įstaigų sąskaitos už elektrą, lyginant 2021 m. ir 2022 m. rugpjūtį išaugo 75 proc.
2019 m. sąskaitos už elektrą Vilniaus ugdymo įstaigose sudarė 2,15 mln. eurų, 2020 m. – 1,95 mln. eurų, 2021 m. – 1,86 mln. eurų. O šiemet suma jau 3,23 mln. eurų.
Saulės elektrines diegia ant stogų
Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius Tadas Metelionis rugsėjo pirmosiomis dienomis LNK Žinioms sakė, kad Kaunas namų darbus atliko iš anksto, tad šildymo kainos nėra tokios gąsdinančios – šildymo ūkis perėjęs prie biokuro.
Taip pat daugiau nei 30 tūkst. šviestuvų pakeista į LED technologijas, kas irgi leidžia sutaupyti. Vis dėlto jis neslėpė, kad reikės ir toliau ieškoti būdų sunaudoti mažiau energijos.
„Svarstome taupyti ten, kur didžiausios sąnaudos. Turime daugiau nei 200 pastatų – biudžetinių įstaigų: darželių, mokyklų, sporto mokyklų – jau praėjusių metų pavasarį pradėjome saulės elektrinių ant stogų įrengimo projektą. 33 pastatai yra aprūpinti saulės panelėmis, bendra instaliuota galia yra daugiau nei 5 megavatai. Per metus mums tai pagamins 4,2 megavato pigios saulės elektros energijos. Tai duos ir jau duoda žymų teigiamą poveikį.
Taip pat planuojame tęsti prieš porą metų sėkmingą projektą – įdiegti visuose pastatuose išmanias šildymo ir elektros naudojimo valdymo sistemas, kurios, priklausomai nuo paros laiko, lankytojų srauto, mažins tiekiamą šilumą, naktį tam tikrose pastatų dalyse atjungs visiškai elektrą, kad net, jei darbuotojai paliks pamiršę įjungtą šviesą ar įrankius, sistema suvaldytų ir išjungtų“, – teigė vienas iš savivaldybės vadovų.
Turime daugiau nei 200 pastatų – biudžetinių įstaigų: darželių, mokyklų, sporto mokyklų – jau praėjusių metų pavasarį pradėjome saulės elektrinių ant stogų įrengimo projektą.
Klaipėdos miesto savivaldybė tvirtina, kad karšto vandens atjungti ugdymo įstaigoms neplanuojama, o šilumos sunaudojimas gali būti reguliuojamas atsižvelgiant į oro sąlygas ir poreikį, tačiau higienos normos turi būti išlaikytos.
Labiau seks oro sąlygas
Taupymui uostamiestis ieško kitų priemonių. Kaip sakė savivaldybės Statinių administravimo skyriaus vedėja Diana Gerasimovienė, tuo stengiamasi rūpintis nuolatos.
„Energijos taupymu rūpinamasi nuolat, planuojant kasmetinius įstaigų remonto ir renovacijos darbus tam skiriamas didelis dėmesys. Įstaigose keičiami šilumos punktai, atnaujinamos šildymo sistemos, tai leidžia lengviau reguliuoti sunaudojamą šilumos kiekį, šildyti patalpas labiau atsižvelgiant į oro sąlygas bei realų poreikį.
Kad būtų išvengiama šilumos nuostolių taip pat tvarkomi fasadai, stogai, keičiami langai, tai taip pat turi ženklią įtaką energijos išteklių taupymui. Kai kurios įstaigos ant stogų turi ir saulės elektrines, kurios leidžia įstaigoms sumažinti išlaidas elektros energijai.
Įstaigose atnaujinamos šildymo sistemos, tai leidžia lengviau reguliuoti sunaudojamą šilumos kiekį, šildyti patalpas labiau atsižvelgiant į oro sąlygas bei realų poreikį.
Žinoma, visų įstaigų iš karto sutvarkyti neįmanoma, darbai vykdomi pagal galimybes, kasmet situacija peržiūrima ir planuojami reikalingiausi darbai. Vien per šiuos metus su energijos taupymu susiję darbai atliekami 10 įstaigų“, – teigė D.Gerasomovienė.
