Šeduviškis visada jautė trauką muzikai, todėl labai natūraliai atėjo į muzikos pasaulį. „Pamenu, buvome dar visai vaikai, kai su draugu atradome kompiuterinį žaidimą, kurio užduotis – muzikos kūrimas. Prie šio žaidimo mes praleisdavome naktis. Tai, ką sukurdavome, įrašydavome į kasetę. Viskas atrodė taip rimta“, – kikeno pašnekovas.
Maždaug septyniolikos vaikinui tėvai nupirko kompiuterį. Tai buvo žingsnis pradėti rimčiau domėtis muzika. Pirmojo užsakymo sukurti muziką Darius sulaukė, būdamas aštuoniolikos.
„Į mane kreipėsi mergina, jeigu teisingai prisimenu, drabužių dizainerė, kuriai reikėjo muzikos jos sukurtų drabužių kolekcijos demonstravimui. Folkloro atlikėja Rasa Serra įdainavo liaudišką melodiją, o aš perkėliau ją į šiuolaikinės elektroninės muzikos formatą. Kūrinį pavadinome „Lakštingala“. Išėjo visai neprasta melodija, o dar ir 150 litų į kišenę įkrito“, – juokėsi praeitį prisiminęs muzikantas.
Malonu, kai tavo muzikos klausosi
Baigęs mokyklą, D.Kinderis įstojo į Kauno kolegiją studijuoti multimedijų technologijų. Tiesą pasakius, jaunuolis norėjo studijuoti muzikos technologijas, tačiau per žemi brandos egzaminų rezultatai pakišo koją.
Vieną dieną vaikinui paskambino didžėjai „Filtered Tools“ iš Vilniaus, jie buvo perklausę Dariaus prodiusuotą „Lakštingalą“ ir pasiūlė ją perdirbti.
„Perdirbam, duodam radijui ir žiūrim, kas bus“, – pamenu jų pasiūlymą. Pagalvojau, o kodėl gi ne. Ir taip viskas pradėjo rutuliotis“, – pasakojo Darius Vaikas, beje, tuo metu vadinęsis pseudonimu Dj Digis.
„Lakštingala“ pakilo į radijo stoties „Zip FM“ pirmąją vietą ir išsilaikė joje tris savaites.
„Buvo labai neįprasta sulaukti pripažinimo. Būdavo smagu apie tai pasvajoti, bet kai tai nutiko, būna keista. Vis dėlto labai geras jausmas, kad ta muzika, kurią kažkada kūrei užsidaręs savo mažame kambarėlyje, materializuojasi ir žmonės ją išgirsta, jos klausosi“, – prisipažino muzikos kūrėjas.
Nominuotas „Radiocentro“ apdovanojimuose
Vėliau ir daugiau alternatyvią muziką transliuojančių radijo stočių suko Dj Digio ir Rasos Serros „Lakštingalą“. Taip prasidėjo Dariaus kelionė į pripažinimą. Dj Digis kartu su kūrinio bendraautoriais „Filtered Tools“ buvo nominuoti „Radiocentro“ apdovanojimuose, nominacijoje „Kylantys talentai“.
„Dalyvavau apdovanojimų ceremonijoje. Buvo daug jaudulio, labai keista buvo būti kartu su žmonėmis, kuriuos kasdien mačiau televizijos ekranuose ir laikraščių puslapiuose. Jaučiausi nesavas, bet, turiu pripažinti, buvo įdomu. Beje, apdovanojimą laimėjo dabar jau visiems gerai žinoma grupė „Metal on Metal“, – teigė pašnekovas.
Po kurio laiko „Filtered Tools“ Dariui pasiūlė prisijungti kaip prodiuseriui. Šeduviškis šios grupės prodiuseriu dirbo visą tą laiką, kol pabaigė mokslus Kaune.
Kartu su grupe jis dalyvaudavo koncertuose, vakarėliuose – kaip dabar prisimena, tai buvo vieni geriausių laikų.
Danijoje tapo naktiniu valytoju
2010 m., baigęs mokslus, vaikinas pajuto, kad nori kažkur išvažiuoti, pamatyti pasaulio. Pasirinko Daniją, trečią pagal dydį Odensės miestą, kur anksčiau studijavo pagal „Erasmus“ programą.
D.Kinderio tikslas buvo rasti darbą ne visą dieną, o visą likusį laiką skirti muzikai kurti. Darbą susirasti pavyko, įsidarbino valymo paslaugų įmonėje, naktimis valė privačius namus, restoranus ir panašiai, tačiau prasimušti Danijos muzikos rinkoje nebuvo paprasta.
„Kai tik sužinodavau, kad kažkur vyksta renginys, čiupdavau savo įrašus ir bandydavau susirasti naudingų pažinčių“, – atviravo tautietis.
„Kai tik sužinodavau, kad kažkur vyksta renginys, čiupdavau savo įrašus ir bandydavau susirasti naudingų pažinčių“, – atviravo tautietis.
Danijoje Darius bendradarbiavo su didžėjais rusu ir danu, tačiau maloniausia jam buvo dirbti sau: „Dirbdamas su kitais atlikėjais supratau, kokios muzikos trūksta, kas man pačiam miela. Po truputį pradėjau kurti savo gabalus. Tada ir atsirado Darius Vaikas“, – pasakojo emigrantas.
Dariaus teigimu, jo sceninis pseudonimas atsirado natūraliai – tai sulietuvinta jo pavardė.
Po penkerių metų kūrybos – aukso amžius
Tais pačiais metais Darius Vaikas išleido debiutinį mini albumą „Never Enough“. Po kurio laiko Lietuvoje žinomas didžėjus Vidis (Vidmantas Čepauskas) paprašė Dariaus leisti pagroti vieną jo debiutinio albumo kūrinį savo laidoje „Silence Radio“ per „Zip Fm“. Vėliau „Zip Fm“ eteryje sukosi ir daugiau Dariaus Vaiko kūrinių – taip užsimezgė draugystė su laidos „Silence radio“ kūrėjais.
„Tuo metu laidoje dirbo Mario Basanovas, kompanija „Downtown Party Network“, „Few Nolder“ ir kt. Su šita chebryte prasidėjo įdomesni dalykai. Jie padėjo išleisti mano muziką vinilinėje plokštelėje. Pradėjau domėtis plokštelėmis, rinkti įrašus, nusipirkau patefoną – rimtai įklimpau į šį reikalą“, – prisipažino tautietis.
Darius Vaikas pradėjo vis dažniau bendradarbiauti su Lietuvos didžėjais, jo kūriniai patekdavo į įvairius muzikos rinkinius, atsirado daugiau galimybių groti savo muziką svetur – Londone, Osle, Berlyne, Rygoje, Kopenhagoje. Projektų atsirado ir Odensėje. Šį laikotarpį vaikinas juokais pavadino aukso amžiumi.
Kūrybinė krizė atvedė į hojskolę – mokyklą be pažymių ir egzaminų
Tačiau maždaug prieš metus lietuvis išgyveno tikrą kūrybinę krizę.
„Po viso to gėrio sekė beveik metai tylos ir apatijos. Tai labai keistas jausmas, kai nori kurti, tačiau neišeina. Pradėjau mąstyti, ar muzika tikrai yra tai, ką noriu veikti, gal reikėtų užsiimti kažkokia „rimtesne“ veikla.
Net buvo planų viską mesti, stoti mokytis kokios nors pelningos ir perspektyvios specialybės. Kaip tik tuo metu vienas draugas pasiūlė vykti pasimokyti tokioje specialioje mokykloje. Po ilgų dvejonių pagalvojau, kad tai gali būti šiaudas, ir išvykau. Taip sužinojau, kas yra mokykla hojskolė, kuri tapo neatsiejama mano gyvenimo dalis“, – teigė pašnekovas.
Kas ta hojskolė?
Mokyklos hojskole – neformaliojo danų švietimo dalis. Tokių mokyklų Danijoje yra apie 70. Jos orientuojasi į jaunus žmones, ieškančius savo vietos gyvenime, todėl danai šias mokyklas vadina gyvenimo mokyklomis.
Mokyklos hojskole – neformaliojo danų švietimo dalis. Tokių mokyklų Danijoje yra apie 70. Jos orientuojasi į jaunus žmones, ieškančius savo vietos gyvenime, todėl danai šias mokyklas vadina gyvenimo mokyklomis.
Čia nėra egzaminų ir nerašomi pažymiai, šią mokyklą pabaigę negauna mokslinio laipsnio ar diplomo, tačiau pasisemia įvairiausios patirties.
Mokyklą galima pradėti lankyti, sulaukus 17 metų. Amžiaus limito nėra, pasitaiko net 50-mečių, tačiau, jei šie nesugeba adaptuotis jauname kolektyve, paprastai 18-24 m. amžiaus, jiems pasiūloma mokslus tęsti senjorams skirtose mokyklose.
Mokslo metais vyksta du studijų semestrai – rudens ir pavasario, kiekvienas trunka apie 4 mėnesius.
Iš nusivylusio studento – į mokytojus
„Norgaards Hojskole“ įsikūrusi nedideliame Danijos miestelyje Bjeringbro. Čia gyvena apie 7,5 tūkst. žmonių. Ši mokykla įsikūrusi atokiau nuo didelių miestų, nes siekiama, jog laisvą nuo pamokų laiką studentai leistu kartu, o ne išsibarstytų po didmiesčių gatves.
„Tačiau nėra poreikio kažkur eiti laisvalaikiu – po pamokų galima žiūrėti filmus, nes yra kino teatras, yra kompiuterinių žaidimų klubas, studentai moko užsienio kalbų, skaitomos įvairios paskaitos, pvz., mano draugas praėjusį semestrą studentams pasakojo apie gatvės meną, yra vadinamasis open stage, kurio metu auditorijai galima pristatyti savo kūrybą, penktadieniais ir šeštadieniais veikia baras, čia galima išgerti nestiprių alkoholinių gėrimų“, – aiškino emigrantas iš Lietuvos.
Mokykloje yra kelios pagrindinės kryptys: sportas, muzika, vaidyba, fotografija, menas, rašymas, iš kurių tenka rinktis dvi, ir galybė antraeilių, iš kurių studentas pasirenka keturias.
Darius pasirinko mokytis muzikos grupėje. Čia jis grojo gitara, sintezatoriumi, tobulino dainavimo įgūdžius. Kitas pasirinktas pagrindinis dalykas – menas, į kurio studijas įėjo tapyba, skulptūra.
Šio rudens semestre buvo dėstomi joga, rankdarbiai, anglų literatūra, grojimas ukulėle, kanojos pamokos, futbolas, choras, gatvės šokio pamokos, vokalinis lavinimas, relaksacija, poezija, improvizacijos teatras, vizualieji menai, instaliacijų menas, serialų analizavimas, darbas su betonu, bėgimas, badmintonas, orientacinis sportas, dviračių sportas, išlikimo laukinėje gamtoje pamokos.
Darius pasirinko mokytis muzikos grupėje. Čia jis grojo gitara, sintezatoriumi, tobulino dainavimo įgūdžius. Kitas pasirinktas pagrindinis dalykas – menas, į kurio studijas įėjo tapyba, skulptūra.
Pradžioje vaikinui buvo sunku adaptuotis. Labiausiai dėl to, kad nebuvo įvertinimų – viskas pagrįsta kiekvieno studento asmeniniu noru tobulėti. Dariaus teigimu, tuo metu entuziazmo kurti buvo mažai, tad buvo gana sunku kažką daryti.
„Tačiau vieną dieną supratau, kad aš negausiu patvirtinimo, kad viską darau gerai ar kad gerai gyvenu, kol taip negyvensiu, ir tiesiog ėmiau judėti. Pradėjau vesti savanoriškas pamokas kitiems studentams, kaip kurti elektroninę muziką, suorganizavau porą renginių, ėmiau visur dalyvauti ir... po poros mėnesių gavau pasiūlymą tapti šios mokyklos elektroninės muzikos mokytoju“, – džiaugsmo neslėpė emigrantas.
Hojskolės mokytojas gali įsimylėti kartą
Tai, kad pradėjo mokytojauti, Darius suprato tik prabilęs savo studentams.
„Pamenu, stoviu prieš auditoriją, pasakoju apie savo dėstomą dalyką, ir tik tada atėjo suvokimas, kad tapsiu mokytoju. Mano dėstomą dalyką pasirinko devyni studentai, dauguma jų – elektroninės muzikos pradinukai, tačiau jie visi labai stengiasi“, – tikino D.Kinderis.
Lietuvis pasakojo, kad hojskolėje mokytojų ir mokinių ryšys yra neformalus – mokytojas čia yra draugas, veiklos organizatorius, tačiau taip pat privalo įkvėpti, padrąsinti studentus atskleisti savo gabumus.
„Mes kartu mokomės, kuriame, gaminamės valgyti, pramogaujame, keliaujame, alaus išgeriame. Kartą per semestrą savaitei keliaujame į Berlyną, taip pat vyksta išvažiuojamosios trijų dienų išvykos, kai užsidarome kur nors miško trobelėje, kuriame muziką, grojame, vakarojame.
Mokyklos tikslas yra ne tik kažko išmokyti, bet ir kurti bendruomenę, skatinti socialinius studentų įgūdžius“, – pasakojo emigrantas.
Mokyklos tikslas yra ne tik kažko išmokyti, bet ir kurti bendruomenę, skatinti socialinius studentų įgūdžius“, – pasakojo emigrantas.
Ar tokioje neformalioje aplinkoje yra galimybė gimti meilei tarp mokytojų ir studentų? „Apie hojskolę sakoma, kad tai vieta, kur galima surasti meilę, bet tai galima padaryti tik kartą. Jei tai tikra ir rimta, šie santykiai bus suprasti ir priimtini, bet tuo nereikėtų piktnaudžiauti“, – atsakė lietuvis.
Darius teigia, kad tokia mokykla tiesiog tobula vieta tiems, kas nenori per prievartą stoti į universitetą, nes dar nežino, ką nori studijuoti, bei tiems, kurie trokšta išsiaiškinti, ar kažkokia veikla tikrai sekasi, ar geriau lai tai lieka hobiu.
„Šiuo metu esu užsidegęs šia veikla. Patinka mokyti, turiu labai šaunią erdvę muzikai kurti, taip pat įkvepia socialinė atmosfera“, – pridūrė pašnekovas.
