1988 metų rugpjūčio 23 dienos mitingas greičiausiai buvo didžiausias visų laikų mitingas Lietuvoje – nors tikslaus susirinkusių skaičiaus įvardinti neįmanoma, kai kurie šaltiniai teigia, kad į jį atvyko beveik 250 tūkstančių žmonių.
V.Daraškevičiaus darytas mitingo nuotraukas galite išvysti žemiau – pasidairykite, galbūt rasite ir save, draugą ar artimąjį.
Kaip prisimena V.Daraškevičius, mitingą iš pradžių norėta surengti Katedros aikštėje, kur nuo rugpjūčio vidurio vyko Lietuvos laisvės lygos protestai ir Petro Cidziko bado streikas, kuriuo reikalauta politinių kalinių paleidimo.
Lietuvos komunistų partija vengė Sąjūdžio mitingui skirti šią aikštę, todėl renginiui pasiūlė Vingio parką. Sąjūdžio vadovybė su pasiūlymu sutiko, išsiderėjusi kelias minutes televizijos eterio pranešti apie vietos pasikeitimą. Tai padėjo informuoti žmones.
Pasak V.Daraškevičiaus, fotografuoti baisu nebuvo. Jo teigimu, kadangi tai buvo jau antrasis didelis Sąjūdžio organizuotas mitingas, žmonės jautėsi tvirčiau, skambėjo drąsesni pasisakymai.
„Viešumas tada liejosi iš visų pusių. Prieš šitų drąsių dalykų mes jau buvome pripratinti. Bent jau aš priėmiau, kad taip ir turėtų būti. Baimės tuo metu nebuvo, bendra atmosfera buvo labai pozityvi“, – sakė V.Daraškevičius.
Pasak V.Daraškevičiaus, nors milicijos visiškai nesimatė, mitingas vyko stebėtinai tvarkingai. Tvarką prižiūrėjo Sąjūdžio savanoriai, daugelis kurių buvo atsinešę Lietuvos trispalves su juodais kaspinais.
„Norint fotografuoti jokios akreditacijos nereikėjo, sunkiausia buvo tiesiog prisibrauti prie epicentro, juk buvo per du šimtus tūkstančių žmonių ir jie arti vienas kito stovėjo. Bet žmonės matė, kad noriu fotografuoti, ir geranoriškai praleido. Pačius kalbančiuosius saugojo užtvaros ir Sąjūdžio savanoriai, bet matė, kad su tikslu noriu prieiti, ir problemų taip pat nebuvo“, – prisiminė V.Daraškevičius.
Mitingo kalbėtojai stovėjo ant apvalios pakylos, paprastai naudojamos dainų švenčių metu. Susirinkę žmonės buvo iki pat viršaus užpildę parko tribūnos sėdimąsias vietas ir visą vejos erdvę iki pat miškelio.
Fotografo teigimu, jam ypač didelį įspūdį paliko tai, kad kalbėtojai buvo labai gerai pasiruošę, susirinkę daug faktų, be to, kalbėjo poetiškai, emocionaliai.
„Ne visi susirinkusieji žinojo apie Ribbentropo–Molotovo paktą. O apie jo slaptuosius protokolus, pagal kuriuos hitlerinė Vokietija ir Tarybų Sąjunga pasidalijo Lenkiją ir Baltijos šalis, tuo metu apskritai mažai kas buvo girdėję. Tad drąsūs kalbėtojų pasisakymai daugeliui kėlė ir nuostabą ir susižavėjimą. Ypač gražias kalbas pasakė Justinas Marcinkevičius, Sigitas Geda“, – prisimena V.Daraškevičius.
V.Daraškevičiaus fotografijose puikiai atsispindi mitingo dalyvių nuotaikos. Vienoje jų matyti jaunas vaikinukas, rankose laikantis „Sąjūdžio žinias“. Tai – kunigas, radijo stoties „Marijos radijas“ direktorius Povilas Narijauskas.
Kitoje nuotraukoje – Stasys Urniežius, vėliau išgarsėjęs kunigaikščio Vildaugo vardu ir tapęs viena spalvingiausių Vilniaus miesto asmenybių. Šioje nuotraukoje jis laiko gėles.
„Mitingas užsitęsė iki vėlyvos nakties. Daugelis užsidegė atsineštas žvakeles, buvo daug dainuojama. Skambėjo Tautiška giesmė, Maironio „Lietuva brangi“, kitos patriotinės dainos, kurios netilo net ir mitingui pasibaigus. Žmonės skirstėsi nenoriai, prašviesėjusiais veidais. Pasijuto toks svarbus tuo periodu dvasinis pakilimas“, – prisiminė V.Daraškevičius.
Rugsėjo 23-iosios mitingas – ne vienintelis renginys, kurį fotografavo V.Daraškevičius. Nuo pat 1988 m. vasaros iki 1991 m. rugsėjo jis aktyviai svarbiausius fiksavo Sąjūdžio ir Lietuvos renginius.
„Nebuvau oficialiosios spaudos atstovas, akreditacijų neturėjau, todėl į uždarus renginius retai patekdavau. Bet ne tai man ir buvo įdomiausia. Ir tuomet, ir dabar galvoju, kad svarbiausia šio unikalaus judėjimo jėga buvo ne jo lyderiai, bet taip vieningai bei masiškai į jį įsijungę Lietuvos žmonės. Tad daugiausia ir stengiausi fiksuoti jų nuotaikas, kurias tiesiog spinduliavo susirinkusiųjų veidai – nuostabą, ryžtą, viltį, džiaugsmą“, – 15min sakė fotografas.
V.Daraškevičiaus nuotraukų pagrindu paruošta paroda „Į laisvę 1989-1991“ buvo daug kartų rodyta įvairiose Lietuvos vietose, apkeliavo nemažai Europos šalių.
