„Naujojo kelto krikštynos liudija rimtus mūsų įmonės ketinimus vystyti laivybos verslą Lietuvoje, plėsti tarptautinės prekybos galimybes ir kelionės sąlygas vykstantiems keltu. „Lisco Maxima“ yra šeštasis ro-pax tipo ir aštuntas „DFDS Lisco“ priklausantis laivas, kuris plaukios su Lietuvos vėliava“, – ceremonijos metu teigė „DFDS Lisco“ valdybos pirmininkas Peder Gellert Pederson, teigiama pranešime spaudai.
Ievą Masiulienę krikštamote keltui išrinko aukščiausia kompanijos „DFDS Lisco“ vadovybė.
Išleidžiant keltą „Lisco Maxima“ į pirmąją kelionę buvo laikomasi senųjų laivybos tradicijų, pagal kurias kiekvienas laivas privalo turėti krikštamotę. Ji yra svarbus simbolis krikštynų ceremonijoje – krikštamotė simboliškai teikia saugumą laivu plaukiantiems jūreiviams ir keleiviams. Laivo krikštamotei suteikiama teisė bet kada lankyti pakrikštytąjį laivą ir plaukti juo.
Ievą Masiulienę krikštamote keltui išrinko aukščiausia kompanijos „DFDS Lisco“ vadovybė. I. Masiulienė yra klaipėdietė, gimusi ir užaugusi šiame mieste. Ji taip pat yra Klaipėdos universiteto doktorantė ir archeologė, tyrinėjanti Klaipėdos ir Mažosios Lietuvos istoriją.
„Jau nuo XVI a. Klaipėda buvo svarbus dalyvis jūrinėje prekyboje, taip pat čia buvo statomi tuo metu vieni iš didžiausių laivų, plaukiojusių Baltijos ir Šiaurės jūrose. Galime tik pasidžiaugti, kad „DFDS Lisco“ vykdoma laivybos plėtra Lietuvoje prisideda prie mūsų šalies kaip jūrinės valstybės įvaizdžio tąsos“, – krikštynų kalboje pabrėžė I. Masiulienė.
Po kalbos krikštamotė sudaužė šampano butelį į kelto bortą. Sveikinimo kalbas sakė „DFDS Lisco“ valdybos pirmininkas Peder Gellert Pederson, „DFDS Lisco“ generalinis direktorius Hans-Henrik Pedersen ir LR susisiekimo ministras Eligijus Masiulis. Po oficialiosios ceremonijos šventės svečiai aplankė keltą, kuriame juos pasitiko kapitonas Henrikas Žalandauskas.
Iškilmingoje ceremonijoje taip pat dalyvavo Klaipėdos miesto meras Rimantas Taraškevičius, Danijos ambasadorius Lietuvoje Laurids Mikaelsen, kai kurie Seimo nariai ir daugiau kaip 300 kviestinių svečių.
„Lisco Maxima“ pakrikštytas pagal jūrų laivininkystės tradicijas, kurių laikomasi jau kelis šimtmečius. Nuo XVIII-XIX a. įvairiose šalyse, kuriose stipri laivininkystė, labai svarbų vaidmenį suteikiant laivui pavadinimą ir pirmąkart jį išplukdant vaidino moteris. Pagal amerikiečių tradicijas, ji „apšlakstydavo laivą krikštijimo skysčiu“ – į bortą sudaužydavo gėrimo (vyno arba šampano, bet kai kuriais atvejais – net viskio ar mineralinio vandens) butelį. Prancūzai laivo krikštynose naudojo krikščioniškų santuokos ir krikšto ritualų mišinį: krikštatėvis įteikdavo krikštamotei puokštę gėlių, jie abu garsiai ištardavo laivo vardą. Britai iki XIX a. pabaigos laivų krikštynose vengė religinių elementų, kol laivo krikštamote tapusios Velso princo žmonos princesės Aleksandros nurodymu ceremonijoje buvo sugiedota 107-oji anglikonų choralo psalmė, kurioje giedama apie jūreivius.
