Šiame tekste rasite:
- Rusijos, Baltarusijos ir Kinijos keliamos grėsmės
- Priešiškų žvalgybų taikiniai ir metodai
- Rusijos ir Baltarusijos žvalgybos seka opozicijos atstovus Lietuvoje
- Astravo atominės elektrinės keliama grėsmė
- Kibernetinio saugumo iššūkiai ir prieš Lietuvą vykdytos atakos
- Energetikos iššūkiai
- Protestais Lietuvoje bando naudotis prokremliškos jėgos
- Rusijos propaganda aktyviai naudojasi nesistemine žiniasklaida
- Baltarusija persekioja ir terorizuoja ryšio priemonėmis Lietuvos pasieniečius
- Grėsmę kelia dešinieji ekstremistai, kurie ketino pulti iš Baltarusijos plūstančius migrantus.
Karinės grėsmės dabar nėra
VSD direktorius Darius Jauniškis, pabrėžęs, kad „Vladimiro Putino vadovaujama agresija sugriovė dešimtmečius kurtą Europos saugumo architektūrą, sutraukė ūkinius ryšius, kančioms ir nepritekliams pasmerkė ne tik ukrainiečius, bet ir Rusijos gyventojus“, vis dėlto teigia užtikrinantis, „kad Lietuvai tiesioginės karinės agresijos grėsmės šiuo metu nekyla“.
„Mūsų ir mūsų partnerių žvalgyba tokius ženklus neišvengiamai pastebėtų ir signalizuotų poreikį imtis atitinkamų veiksmų. Nebijodamas pasikartoti, pabrėžiu: dabar tokių indikacijų nėra, esame saugi valstybė, mus saugo kasdien stiprėjanti sava kariuomenė ir pagausėjusios NATO sąjungininkų pajėgos regione, priėmėme labai svarbius sprendimus dėl naujos ginkluotės įsigijimų bei tolesnio gynybos finansavimo didinimo“, – teigia D.Jauniškis.
VSD konstatuoja, kad: „Lietuvai ir mūsų transatlantiniams sąjungininkams jau seniai neteko patirti tokio stipraus autoritarinių valstybių spaudimo. Minsko režimo surežisuota hibridinė ataka prie ES sienų, neadekvati Kinijos reakcija į Lietuvos sprendimą vystyti prekybinius ir kultūrinius ryšius su Taivanu ir, žinoma, Rusijos karinio įsiveržimo į Ukrainą grėsmė – svarbiausios, bet anaiptol ne visos temos, prie kurių pastaruosius 12 mėnesių dirbo Lietuvos žvalgyba“.
15min skaitytojams pristatome svarbiausius VSD ataskaitos ir Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimo akcentus.
Valstybės saugumo departamento darbai skaičiais
- 2021 m. Departamentas parengė daugiau nei 400 žvalgybos produktų Lietuvos nacionaliniam saugumui aktualiomis temomis
- 2021 m. VSD atliko teismo sankcionuotus veiksmus dėl 1 813 asmenų. Iš šių asmenų 711 buvo Lietuvos Respublikos piliečiai, 1 061 – ne Lietuvos Respublikos piliečiai, 41 – juridiniai asmenys. 2020 m. VSD sankcionuotus veiksmus atliko dėl 1 775 asmenų.
- 2021 m. VSD kriminalinės žvalgybos subjektams ir kitoms institucijoms perdavė daugiau nei 150 žvalgybos pranešimų.
- 2021 m. nustatyta daugiau nei 100 Lietuvos piliečių, su kuriais kontaktavo ar bandė užmegzti ryšį užsienio žvalgybos ir saugumo tarnybų atstovai. Kai kurie iš šių ryšių peraugo į bandymus verbuoti.
- 2021 m. fiksuota Rusijos, Baltarusijos ir Kinijos žvalgybos ir saugumo tarnybų nedeklaruota žvalgybinė veikla Lietuvoje. Nustatyta iki 10 asmenų, vykdžiusių tokią veiklą.
- 2021 m. VSD inicijavo aštuonių užsieniečių išsiuntimą iš Lietuvos dėl jų ekstremistinių pažiūrų ar sąsajų su teroristinėmis organizacijomis.
- VSD nustatė keliolika į Lietuvą iš Baltarusijos nelegaliai patekusių asmenų, kurių veikla galėtų kelti rizikų nacionaliniam saugumui. Nustatytos asmenų sąsajos su Vidurio Rytų regione veikiančiomis teroristinėmis organizacijomis ir sukarintomis grupuotėmis.
- 2021 m. VSD išnagrinėjo 338 Ekonomikos ir inovacijų ministerijos (EIM) pateiktus prašymus išduoti licencijas. Įvertinusi VSD teiktą informaciją ir siūlymus, Komisija priėmė 21 sprendimą, dėl kurio EIM neišdavė prašomų licencijų. Dauguma netenkintų prašymų buvo susiję su strateginių prekių eksportu į Kiniją, Rusiją ir Baltarusiją.
Padėtis Rusijoje
Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime teigiama, kad stiprindamas represijas Kremlius siekia įtvirtinti režimo valdžią dešimtmečiams.
Kremlius neutralizavo nesisteminę opoziciją ir užsitikrino valdantįjį režimą tenkinantį politinį stabilumą. Ne tik opozicijos dalyvavimas rinkimuose, bet ir aktyvesnė opozicinė veikla Rusijoje tapo beveik neįmanoma.
Valdantysis režimas vykdo net ir Rusijos mastais beprecedentį spaudimą nepriklausomai žiniasklaidai – „nepageidaujamomis organizacijomis“ arba „užsienio agentais“ paskelbti žymiausi tiriamosios žurnalistikos interneto portalai, TV kanalas „Dožd“, dešimtys žurnalistų.
Kremlius įžvelgia grėsmę bet kokioje veikloje, jei ją remia Vakarai – tokia parama išprovokuoja režimo spaudimą ir represijas net ir politine veikla neužsiimančioms nevyriausybinėms organizacijoms.
Grėsmių vertinime pabrėžiamas Kremliaus lyderių amžius. Prezidentui Vladimirui Putinui – 69 metai, Saugumo tarybos sekretoriui Nikolajui Patruševui – 70 metų, Federalinės saugumo tarnybos (FSB) direktoriui Aleksandrui Bortnikovui – 70 metų, Užsienio žvalgybos tarnybos (SVR) vadovui Sergejui Naryškinui – 67 metai, gynybos ministrui Sergejui Šoigu – 66 metai, užsienio reikalų ministrui Sergejus Lavrovui – 71 metai. Kad senstantis elitas išliktų valdžioje, Rusijoje imta keisti įstatymus, numačiusius, kad valstybės tarnautojai ir pareigūnai pareigas gali eiti iki 70 metų.
Kremlius vis daugiau dėmesio ir išteklių skiria kovai su tariamais vidaus ir išorės priešais, valstybės kontrolei visose srityse, o ne Rusijos atvirumui ir patrauklumui, socialiniam saugumui ir žmonių gerovei. Tai atsispindi ir 2021 m. patvirtintoje nacionalinio saugumo strategijoje, kuri savo antivakarietiškumu iš esmės skiriasi nuo 2015 m. versijos.
Rusija pateikiama kaip apgulta tvirtovė, kurią Vakarai stengiasi izoliuoti, vykdo politinį, ekonominį, informacinį ir kultūrinį spaudimą, siekia išprovokuoti ilgalaikį nestabilumą Rusijoje. Atsakas šioms grėsmėms – suverenumo ir „tradicinių rusų tautos vertybių“ išlaikymas, apsisaugojimas nuo išorės kišimosi į vidaus reikalus ir galios visose srityse didinimas. Karinio saugumo srityje tai išreiškiama „aktyvios gynybos“ koncepcija, kurios esmę sudaro aktyvus preventyvus grėsmių kūrimas oponentams, kad būtų užkardytos grėsmės Rusijai.
Kremliaus režimas tampa vis labiau autoritarinis, grindžiamas asmenybės kultu, o pagrindiniais V. Putino rėmėjais valdžios struktūrose ir valstybinėse korporacijose („Gazprom“, „Rosneft“, „Rostech“, „Rosatom“) lieka senstantis elitas, sudarytas iš draugų ir artimųjų arba jų patikėtinių.
Režimo nomenklatūra laikosi nuostatos, kad net ir pasitraukus V.Putinui išliks jo sukurtas šalies valdymo modelis. Tai rodo, kad Kremlius neketina keisti savo politikos, pasižyminčios stagnacija, vidinėmis represijomis, izoliacionizmu ir agresyvumu kitų šalių, ypač kaimyninių, atžvilgiu. Šios tendencijos didina Lietuvai keliamą ilgalaikę Rusijos grėsmę.
Padėtis Baltarusijoje
Per praėjusius metus Aliaksandras Lukašenka išsaugojo valdžią šalyje ir stabilizavo režimą. Opozicijos protestai neatsinaujino ir, tikėtina, režimas šiuo metu nejaučia tiesioginės grėsmės savo išlikimui iš šalies vidaus.
Siekdamas visiškai neprarasti visuomenės paramos ir sustiprinti savo galimybes išlikti valdžioje kuo ilgiau, A.Lukašenka organizuoja režimo spektaklį – paskelbta amnestija keliolikai suimtų protestuotojų, parengtos Konstitucijos pataisos, sukurta nauja valstybinė šventė – Tautos vienybės diena. Tačiau mažai tikėtina, kad artimoje perspektyvoje režimas pradės dialogą su opozicija.
Siekiant efektyvesnės visuomenės kontrolės, keičiami įstatymai, griežtinama teisinė atsakomybė už nusižengimus, skiriamas didesnis dėmesys silovikų vaidmeniui valstybėje. Šimtai Telegram kanalų, baltarusiams tapusių naujienų šaltiniu, paskelbti ekstremistiniais, už jų prenumeravimą ir dalijimąsi gresia ne tik administracinė, bet ir baudžiamoji atsakomybė. Persekiojama už tautinės balta–raudona–balta vėliavos ir nacionalinio simbolio Pahonia demonstravimą.
Opozicijos nariai įtraukiami į oficialų KGB skelbiamą teroristų sąrašą, o į svarbius valstybės postus skiriami patikimais laikomi silovikai. Siekiant išvengti galimų protestų, 2022 m. sausį turėję vykti vietos rinkimai nukelti į 2023 m., kai vietos ir Parlamento rinkimai bus rengiami kartu. Tai rodo, jog režimas nepasiruošęs rizikuoti ir siekia atidėti politinės sistemos stabilumo išbandymą.
Nukreipdamas represijas į visus valstybės gyventojus, režimas kuria totalinės kontrolės ir neišvengiamos bausmės pojūtį. Baltarusijoje persekiojami nepalankią nuomonę ar veiksmą viešai ar net privačiai išreiškę paaugliai, pensininkai, mokytojai, studentai, gamyklų darbininkai, valdininkai ir kiti. 15 parų areštas gali būti skiriamas už tautinių spalvų lipduką prie namų durų ar neigiamą komentarą apie teisėsaugos pareigūnus socialiniuose tinkluose.
Siekdamas išvalyti informacinę erdvę nuo nepalankių pranešimų, režimas išskirtinį dėmesį skiria opoziciškai nusiteikusiems baltarusių ar net rusų žurnalistams, portalams, tinklaraštininkams. Užblokuotas didžiausias naujienų portalas tut.by, persekiojami iš Varšuvos veikiančio nepriklausomo TV kanalo „Belsat“ žurnalistai. Po nepalankaus straipsnio apie per susišaudymą nukautą KGB darbuotoją nutraukta Rusijos dienraščio „Komsomolskaja pravda v Belarusi“ veikla.
Autoritarinis A.Lukašenkos režimas įgyja vis daugiau totalitarizmo bruožų. Jis nebepasitenkina tik politine šalies kontrole, o siekia visų Baltarusijos gyventojų paklusnumo viešojoje ir privačioje erdvėje. Apribota gyventojų judėjimo laisvė, jei nesuveikia savicenzūra, blokuojamos ir likviduojamos ne tik informacinės priemonės, bet ir įvairios nevyriausybinės organizacijos.
Galiausiai, didžioji ekonomikos dalis valdoma režimo arba su juo susijusių asmenų. Toks tik represijomis besiremiantis ir nė menkiausios pagarbos žmogaus gyvybei ir orumui neturintis režimas yra didelis nestabilumo regione šaltinis.
Ilgalaikis A.Lukašenkos tikslas – režimo legitimumo pripažinimas ir santykių su Vakarais normalizavimas. Artimiausioje perspektyvoje Minskui aktualiausia sustabdyti naujų sankcijų režimui priėmimą. Pageidautina, kad būtų atšauktos ir anksčiau įvestos sankcijos. Savo tikslams pasiekti A.Lukašenka prieš Lietuvą ir kitas Vakarų kaimynes naudoja įvairias asimetrinio pobūdžio spaudimo priemones.
Nelegali migracija iš Baltarusijos
Viešais teiginiais, kad nestabdys migracijos į ES, A.Lukašenka skatino nelegalią migraciją per Baltarusiją. Organizuojant nelegalią migraciją, dalyvavo tiek Baltarusijos valstybės institucijos, tiek finansine nauda suinteresuotas turizmo sektorius, žmonių kontrabandininkai ar net pavieniai Baltarusijos piliečiai, teikdavę pavežėjimo automobiliu į pasienį paslaugas.
Turizmo agentūrų įsitraukimas ir geras Minsko pasiekiamumas oro transportu nulėmė, kad Irako ir kitų Vidurio Rytų valstybių piliečiams keliauti į Baltarusiją tapo lengva ir paprasta. Baltarusijos pasieniečiai tapo tiesioginiais režimo sprendimų įgyvendintojais.
Padėtis Kinijoje
Kinija keičia savo strateginę laikyseną imdamasi vykdyti agresyvią užsienio politiką, asimetrinę ir nesąžiningą ekonominę veiklą, informacines ir dezinformacijos kampanijas, siekdama plėsti savo įtaką pasaulyje.
Kinija demonstruoja agresyvesnę diplomatinę kultūrą. Kinijos diplomatai ir aukščiausi pareigūnai užsienio informacinėje erdvėje (ypač socialinėje žiniasklaidoje) ir tarptautiniuose forumuose platina Kinijos komunistų partijos (KKP) ideologiją ir griežtai reaguoja į bet kokią kritiką valdančiajam režimui.
KKP pabrėžia tariamą jos autoritarinio valdymo modelio pranašumą prieš Vakarų taikomą valdymo modelį. Agresyvią viešąją komunikaciją taip pat lemia baudimo ir skatinimo sistema šalies pareigūnams, nesilaikantiems KKP ideologinio kurso.
Kinijos prezidentas Xi Jinpingas KKP hierarchijoje yra centrinė figūra, be jo žinios nepriimami jokie reikšmingi vidaus ir užsienio politikos sprendimai. Xi Jinpingui lojalių naujosios kartos lyderių partijoje paieška, KKP Centrinio komiteto naujoji ideologinė rezoliucija, įtvirtinanti prezidento vaidmenį šalies istorijoje, iliustruoja, kad Xi Jinpingas, labai tikėtina, sieks trečiosios kadencijos 2022 metais.
Kinija aktyviai įsitraukia į globalios politikos formavimą ir savo interesams išnaudoja dalyvavimą daugiašalėse organizacijose, keisdama šių organizacijų komunikaciją ir veiklą. Jungtinės Tautos (JT) yra pagrindinė Kinijos tarptautinės politikos darbotvarkės platforma, kurioje Pekinas siekia įgyti daugiau sprendimų priėmimo galios.
Kinija plečia strateginę įtaką organizacijoje naudodamasi vadovų pozicijomis, vykdydama lobistinę veiklą, siekdama įgyti besivystančių valstybių paramą ir teikdama reikšmingą finansinę paramą organizacijos veiklai. Kinijos ir Rusijos veiksmų koordinavimas JT Saugumo Taryboje silpnina organizacijos narių galimybes efektyviai spręsti tarptautines saugumo problemas ir keičia žmogaus ir kitų teisių sampratas autoritarinėms valstybėms palankia linkme.
Nors šiuo metu Kinija nekelia tiesioginės karinės grėsmės NATO aljansui, persidengiantys Kinijos ir ES, NATO ekonominiai ir saugumo interesai atskiruose regionuose, Kinijos globalios ekonominės ir karinės ambicijos, strateginė konkurencija pažangių technologijų srityje, agresyvi Kinijos užsienio politika ES ir NATO valstybių atžvilgiu daro neigiamą įtaką Kinijos ir ES, Aljanso santykiams.
Kinija vysto bendradarbiavimą su Rusija išskirtinai jai svarbiose srityse: užpildydama specifinių technologijų spragas, dalyvauja bendruose Rusijos kariniuose mokymuose. Kinijai bendradarbiavimas su Rusija strateginiuose sektoriuose – 5G, kibernetinio saugumo, kosmoso tyrinėjimo, dirbtinio intelekto – iš dalies leidžia kompensuoti rinkos ir technologijų šaltinių praradimą Vakaruose ir atsverti JAV strateginį spaudimą.
2021 m. Rusija ir Kinija susitarė kartu įkurti mėnulio tyrinėjimų stotį ir bendradarbiauti kosmoso, branduolinės energetikos, gynybos technologijų ir duomenų apsaugos srityse. Deklaruojamas abiejų šalių mokslinių ir finansinių pajėgumų suvienijimas prisidės prie Kinijos siekiamo technologinio dominavimo, ilgalaikėje perspektyvoje kelsiančio grėsmę NATO interesams. Bendradarbiaudamos strateginiuose sektoriuose ilgalaikėje perspektyvoje Kinija ir Rusija sieks nusverti Vakarų lyderystę.
Pastaraisiais metais ryškėja tendencija, kad Kinija vis dažniau spaudžia valstybes, siekdama keisti jų vidaus ir užsienio politiką. Aktyviausiai Kinija imasi spaudimo prieš valstybes, kurios tariamai pažeidžia jos nubrėžtas strateginės politikos „raudonąsias linijas“ – mezga glaudesnius ryšius su Taivanu, išsako susirūpinimą žmogaus teisių padėtimi ar pandemijos valdymu Kinijoje, imasi riboti šalies kompanijų skverbimąsi į strateginę reikšmę turinčius ūkio sektorius.
Šiuos veiksmus KKP vertina kaip grėsmę „vienos Kinijos politikos“ principui, režimo stabilumui ir šalies ekonominei plėtrai. Siekdama sau palankia linkme koreguoti kitų valstybių elgseną, Kinija pasitelkia įvairias spaudimo priemones, kurias, kaip rodo daugelio valstybių patirtis, įgyvendina kompleksiškai.
Kinijos valdžios institucijos ir žiniasklaidos priemonės, kritikuodamos kitų valstybių politiką, nevengia pasitelkti itin agresyvios retorikos, naudoja tokius terminus, kaip „kerštas“, „bausmė“, „atsakomasis smūgis“. Tokia retorika siekiama atgrasyti kitas valstybes nuo panašių precedentų ir mobilizuoti Kinijos visuomenę protestui išreikšti. Kinijos žiniasklaidoje režimo interesų neatitinkantys valstybių sprendimai pristatomi kaip nulemti kitų veikėjų, dažniausiai JAV, arba kaip prieštaraujantys bendroms politinėms tendencijoms, pavyzdžiui, kitų valstybių vykdomai politikai Kinijos atžvilgiu. Kinijos visuomenė skatinama jai prieinamomis formomis reikšti protestą – išsakyti kritiką socialiniuose tinkluose, boikotuoti prekių įsigijimą, atsisakyti kelionių į nurodytą valstybę.
Agresyvią Kinijos retoriką dažnai lydi ir politinio spaudimo priemonės, kuriomis siekiama parodyti, kad Kinijos interesų neatitinkanti politika sulaukia konkrečių pasekmių. Spausdama kitas valstybes, Kinija yra linkusi įšaldyti diplomatinius santykius, pažeminti diplomatinio atstovavimo lygį, įvesti sankcijas konkretiems asmenims.
Nenorėdama sugadinti savo, kaip patikimos partnerės įvaizdžio tarptautiniu mastu, Kinija dažniausiai ekonominius ribojimus įgyvendina neoficialiai, pavyzdžiui, įvesdama papildomas prekių patikras muitinėje, nebeišduodama leidimų dėl tariamų sanitarinių reikalavimų neatitikimų ar nurodydama savo kompanijoms nebepratęsti sutarčių su nurodytos šalies gamintojais. Kinijos vyriausybė neprivalo oficialiai paskelbti ekonominių sankcijų, nes Kinijos kompanijose veikiantys KKP padaliniai užtikrina neformalų jų įgyvendinimą.
Dėl pastaruoju metu Lietuvoje priimtų sprendimų, susijusių su pasitraukimu iš 17+1 bendradarbiavimo formato ar Taivano atstovybės atidarymu, Kinija Lietuvai kompleksiškai taiko šias spaudimo priemones: vykdo agresyvią informacinę kampaniją, įgyvendina plataus masto neformalius ekonominius ribojimus, vienašališkai žemina diplomatinio atstovavimo lygį, plečia prieš Lietuvą nukreiptus žvalgybinės veiklos pajėgumus, įskaitant priešišką veiklą kibernetinėje erdvėje.
Labai tikėtina, kad, siekdama atgrasyti kitas valstybes nuo panašių sprendimų, Kinija tęs spaudimą Lietuvai, tačiau oficialiai neigs bet kokias sąsajas su įgyvendinamais ribojimais, siekdama nepakenkti savo įvaizdžiui bei mažinti tarptautinio atsako galimybes.
Padėtis Afganistane
Afganistane 2021 m. išsipildė pesimistinis scenarijus. Talibanui tęsiant ginkluotą kovą ir laikantis bekompromisės pozicijos derybose, situacija šalyje prastėjo, o politinės jėgos išliko susiskaldžiusios.
Pranešus apie JAV ir NATO pajėgų pasitraukimą, Talibanas suintensyvino puolimą daugelyje provincijų ir rugpjūtį perėmė šalies kontrolę. Talibano grįžimas į valdžią buvo prognozuojamas, tačiau tokia greita judėjimo pergalė buvo netikėta. Lengvą kovotojų žygį per šalį lėmė tai, kad Talibanas susitarė su vietos politiniais ir kariniais lyderiais, dėl to kariuomenės daliniai dažnai atsitraukė be kovos. Afganistano saugumo pajėgų (ASP) nesipriešinimą taip pat paskatino žema karių motyvacija ir lojalumo stoka.
Staigus silpnos demokratinės vyriausybės žlugimas sukėlė chaosą Kabule ir paskatino skubią evakuacijos operaciją. Užsienio šalys per kelias savaites iš Kabulo išskraidino daugiau kaip 120 tūkst. savo piliečių bei Vakarams dirbusių afganistaniečių. Talibanas atkūrė Islamiškąjį Emyratą ir įvedė griežtus apribojimus.
Nors Talibano lyderiai viešai žadėjo amnestiją, spaudos laisvę, moterų teises, šie pareiškimai buvo labiau skirti pagerinti judėjimo įvaizdį tarptautinėje erdvėje. Realybėje radikalios Talibano nuostatos iš esmės nepasikeitė. Prastėjanti ekonominė situacija šalyje gilina skurdą ir grasina humanitarine krize, kuri sukeltų migraciją į kaimynines valstybes ir, tikėtina, ES.
Padėtis Sirijoje, Libijoje, Irake
Sirijoje, Libijoje ir Irake situacija 2021 m. santykinai stabilizavosi ir šiuo metu nėra požymių, kad artimiausioje perspektyvoje ji galėtų blogėti, tačiau Sahelio regione saugumo situacija prastėja, radikalioms grupuotėms plečiant veiklą Malyje, Burkina Fase, Nigeryje.
Skurdas, nesaugumas ir nepasitikėjimas valstybe padeda ginkluotoms grupėms pritraukti naujų narių dažniau dėl pragmatinių nei dėl ideologinių motyvų. Nors šios valstybės pasienyje stiprina tarptautinių pajėgų veiklą, regione ilgą laiką jausis tiek valdžios viršenybės, tiek saugumo trūkumas. Malyje pakartotinai perversmą įvykdžiusi karinė chunta siekia išlikti valdžioje. Ji suaktyvino kontaktus su Rusija. Malyje pradėjo veikti privati karinė bendrovė „Wagner“, kuri treniruoja Malio kariuomenę ir, tikėtina, saugo aukštus pareigūnus. „Wagner“ įsitraukimas (kaip Sirijoje ir Centrinės Afrikos Respublikoje) pakenktų Malio ryšiams su Vakarų partnerėmis, kurios greičiausiai persvarstytų karinės paramos teikimą ir savo dalyvavimą misijose Malyje.
Pagrindinė grėsmė Lietuvai – Rusijos žvalgybos tarnybos
Rusijos žvalgybos tarnybos išlieka pagrindine žvalgybine grėsme Lietuvos nacionaliniam saugumui. Rusija išlaiko akivaizdžius žvalgybos pajėgumus prieš užsienio valstybes, o žvalgybos ir kontržvalgybos informacijos rinkimą vykdo Užsienio žvalgybos tarnyba (SVR), Federalinė saugumo tarnyba (FSB) ir Ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo Vyriausioji valdyba (GRU).
Taikos metu rinkdamos su Lietuva susijusią žvalgybos informaciją, vykdydamos įtakos operacijas, Rusijos tarnybos siekia ilgalaikio poveikio mūsų šalies politiniams procesams ir gynybinei galiai. Papildomą grėsmę sudaro tebesitęsiantis glaudus Rusijos ir Baltarusijos žvalgybų bendradarbiavimas prieš Lietuvos interesus, juo siekiama surinkti kariniam planavimui reikalingos informacijos.
COVID-19 pandemija ir jos valdymo priemonės nekeičia strateginių Rusijos užsienio politikos tikslų, tačiau iš dalies riboja jos žvalgybines galimybes užsienio šalyse. Rusijos agentūrinės žvalgybos iš teritorijos veikla lieka apribota COVID-19 pandemijai suvaldyti skirtų suvaržymų, tačiau kelionės į Rusijos ar Baltarusijos teritoriją Lietuvos gyventojams ir toliau kelia didesnę riziką.
Tarp pagrindinių verbavimo taikinių išlieka asmenys, vykstantys į Rusiją ar Baltarusiją ir turintys galimybę nuolat lankytis šiose valstybėse.
Žvalgyba iš teritorijos – agentūrinė veikla, kai potencialaus agento verbavimas vykdomas Rusijos ar Baltarusijos teritorijoje, o tolesnis agentūrinis bendradarbiavimas su Rusijos žvalgyba prireikus organizuojamas bet kurioje užsienio valstybėje.
Tarp pagrindinių verbavimo taikinių išlieka asmenys, vykstantys į Rusiją ar Baltarusiją ir turintys galimybę nuolat lankytis šiose valstybėse. Atrenkant potencialų taikinį verbavimo operacijai, yra įvertinamos ne tik pastarojo galimybės rinkti ir teikti informaciją, tačiau ir jo motyvacija bendradarbiauti. Prioritetas teikiamas tiems asmenims, kurie dėl galimų sąsajų su Rusija ar Baltarusija ir ideologinių motyvų galėtų būti lojalūs šių valstybių režimams.
Priešiškų valstybių žvalgybos domisi ne vien tik prieiga prie įslaptintos informacijos turinčiais ar aukštas pareigas užimančiais asmenimis. Lietuvos žvalgyba yra nustačiusi, kad iš bendradarbiaujančių asmenų GRU formuoja agentūrinį tinklą, kuris išnaudojamas ne tik informacijai apie Lietuvos kariuomenės infrastruktūrą ir kitus strategiškai svarbius objektus rinkti, bet pasitelkiamas ir paramai kitoms Rusijos GRU žvalgybos operacijoms užsienio valstybėse užtikrinti.
Nuteisti Rusijos užverbuoti asmenys
2021 m. lapkričio 12 d. Klaipėdos apygardos teismas dėl šnipinėjimo kaltais pripažino Lietuvos Respublikos piliečius Mindaugą Tunikaitį ir Aleksėjų Greičių. Teismas įvardijo, kad šie asmenys buvo užverbuoti Rusijos FSB ir vykdė jos užduotis.
Pagėgių gyventojas M.Tunikaitis, veikdamas pagal FSB užduotis, už atlygį reguliariai stebėjo, fotografavo ir filmavo įvairius objektus pasienyje, taip pat vykdė kitas užduotis. A.Greičius, veikdamas kartu su Rusijos FSB pareigūnu, organizavo visiškai ar iš dalies FSB finansuojamus renginius, fotografavo juose dalyvaujančius asmenis, rinko žvalgybos informaciją ir vykdė kitas užduotis. Šie šnipinėjimo atvejai patvirtina, kad Rusijos žvalgybos tarnybos verbuoja ir tuos Lietuvos piliečius, kurie neturi prieigos prie įslaptintos informacijos.
Taikosi į rusų ir baltarusių opozicijos veikėjus Lietuvoje
Rusijos ir Baltarusijos valdantieji režimai didina spaudimą nesisteminės opozicijos organizacijoms, kurios dėl didelio valdžios ir teisėsaugos spaudimo bei persekiojimo veiklą perkelia į užsienio valstybes.
Šios valstybės pritraukia Rusijos ir Baltarusijos teisėsaugos institucijų, propagandą skleidžiančių žurnalistų ir žvalgybos tarnybų dėmesį.
Lietuva yra viena iš pagrindinių Rusijos opozicijos aktyvistų emigracijos krypčių. Lietuvoje gyvena keli šimtai prieglobstį gavusių Rusijos piliečių, taip pat asmenų, kurie nesikreipia dėl specialaus statuso, tačiau užsiima politine ar žurnalistine veikla. Lietuvoje nuolat lankosi Rusijos valdžiai oponuojančių politinių, visuomeninių ir žiniasklaidos organizacijų atstovai iš Rusijos ar ES valstybių, vyksta Rusijos opozicionierių renginiai.
Rusijos žvalgybos tarnybos gali siekti infiltruoti agentus į Lietuvoje veikiančias Rusijos opozicines organizacijas, į Lietuvą deleguoti žvalgybos darbuotojus su netradicine priedanga, kibernetinėmis priemonėmis skverbtis į opozicijos aktyvistų ir organizacijų IT sistemas.
Nuo politinės krizės Baltarusijoje pradžios, kai Lietuva tapo vienu iš Baltarusijos politinės opozicijos veiklos centrų, auga Baltarusijos žvalgybos tarnybų aktyvumas Lietuvoje. Baltarusijos žvalgybos tarnybos dalyvauja suvaldant politinę krizę, identifikuoja politinę opoziciją ir ją remiančius asmenis, siekia juos įbauginti, o surinktą žvalgybos informaciją naudoja jų, kaimyninių valstybių ir jų žvalgybos tarnybų diskreditavimo ir propagandos kampanijose.
A.Navalnui lankantis Lietuvoje jį sekė iš Rusijos atvykę asmenys
Rusijos valdžios institucijos ir žvalgybos tarnybos Rusijos opozicijos veikėją Aleksejų Navalną ir jo organizaciją vertina kaip pavojingiausią opozicinę jėgą, kuri gali stipriai paveikti Rusijos politinius procesus.
Dėl to A.Navalnas dar iki pasikėsinimo į jo gyvybę buvo persekiojamas ne tik Rusijoje, bet ir užsienio valstybėse. 2019 m. balandį ir spalį, A.Navalnui lankantis Lietuvoje, tuo pačiu metu ir tam pačiam laikotarpiui paskui jį iš Rusijos atvyko keturių Rusijos piliečių grupė, kurios užduotys Lietuvoje buvo stebėti A.Navalną ir jo aplinką. Tuo pačiu metu kaip A.Navalnas jie lankėsi ir kitose ES valstybėse.
Šie Rusijos piliečiai oficialiai deklaravo, kad yra pensininkai ir į Europos Sąjungą atvyko kaip turistai. Visi asmenys buvo susiję su Rusijos Riazanės mieste veikiančia privačių detektyvų agentūra „Tenj“ (rus. Тень) ir praeityje turėjo darbo Rusijos teisėsaugos bei karinėse institucijose patirties.
Rusijos žvalgybos tarnybos, siekdamos sumažinti rizikas nesėkmės atveju, užsienio operacijose dažnai naudoja įvairius tarpininkus ir netiesiogiai su žvalgybomis susijusius asmenis, įmones ar organizacijas.
Baltarusijos techninės žvalgybos pajėgumai leidžia surinkti jautrią informaciją apie Lietuvą
Praėjusiais metais Baltarusijos pasienio pareigūnai aktyviai įsitraukė į nelegalių migrantų srautų koordinavimą. Fiksuoti atvejai, kai Baltarusijos pasieniečiai fotografavo ar filmavo Lietuvos sienos stebėjimo sistemas, nereaguodavo į Baltarusijos sienos apsaugos zonoje esančius pašalinius asmenis, praleisdavo migrantus į saugomą pasienio ruožą ir nukreipdavo juos link Lietuvos sienos.
Baltarusija aktyviai naudojo techninės žvalgybos priemones prieš Lietuvos ir Baltarusijos sieną saugančius Lietuvos karius ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pareigūnus. Turimi duomenys rodo, kad buvo perimami ir vėliau psichologiniam poveikiui panaudojami mobiliojo ryšio telefonų komunikacijų metaduomenys.
Taip pat pastebėtas socialiniuose tinkluose skelbiamos informacijos panaudojimas identifikuojant pasienio su Baltarusija zonoje dirbančius Lietuvos pareigūnus, jiems vėliau iš suklastotų paskyrų buvo siunčiami grasinantys pranešimai.
Baltarusijos žvalgyba taip pat renka informaciją apie Lietuvos nacionaliniam saugumui svarbią infrastruktūrą, Lietuvos pasienio ruožą, sienos apsaugos sistemas ir apskritai apie sienos pažeidžiamumą. Tikėtina, kad tokie duomenys naudojami ne tik nelegaliems migrantams nukreipti, bet ir Baltarusijos bei Rusijos kariniam planavimui.
Tarnybos neapsiriboja tik žvalgybos informacijos rinkimu ir vis agresyviau veikia prieš Baltarusijos režimo oponentus Baltarusijoje ir užsienyje. Labai tikėtina, kad Baltarusijos žvalgybos tarnybos suplanavo ir įvykdė „Ryanair“ lėktuvo, skridusio iš Atėnų į Vilnių, nukreipimą į Minsko oro uostą, kad sulaikytų Lietuvoje gyvenusį Romaną Protasevičių.
Baltarusijos valstybės saugumo komitetas (KGB) baltarusių diasporai ir Baltarusijos politinei opozicijai Baltarusijoje ir užsienyje diskredituoti išnaudoja Lietuvos piliečius, skleidžiančius Baltarusijos režimui palankų naratyvą. KGB stebi Lietuvoje gyvenančius Baltarusijos opozicijos aktyvistus, renka apie juos informaciją, fiksuoja jų veiklą ir ieško svertų daryti jiems poveikį. Prieš opoziciją veikia ne tik KGB, bet ir Baltarusijos vidaus reikalų ministerijai pavaldžios tarnybos. Be to, Baltarusijos žvalgybos tarnybos, veikdamos prieš politinę opoziciją, bendradarbiauja su Rusijos žvalgybos tarnybomis.
Labai tikėtina, kad artimoje perspektyvoje Baltarusijos žvalgybos tarnybų žvalgybos ir ardomoji veikla prieš Baltarusijos politinę opoziciją ir diasporą intensyvės.
Kenkėjiška kibernetinė veikla
Priešiškų valstybių koordinuojamos programišių grupuotės išlieka pagrindine grėsme Lietuvos institucijų ir organizacijų informacinių sistemų saugumui.
Jų kenkėjiška veikla suintensyvėja, Lietuvoje ir (ar) regione vykstant reikšmingiems nacionaliniams ar tarptautiniams procesams, kuriuos priešiškos valstybės, tikėtina, traktuoja kaip neigiamai veikiančius jų reputaciją ar interesus. Iš valstybių remiamų kibernetinių pajėgumų Rusijai priskiriamų kibernetinių šnipinėjimo grupuočių veikla Lietuvos informaciniuose tinkluose aptinkama dažniausiai.
Ši tendencija stebima ir pasauliniu mastu: kompanija „Microsoft“ paskelbė, kad nuo 2020 m. liepos iki 2021 m. liepos Rusija buvo atsakinga už 58 proc. visų fiksuotų valstybių remiamų kibernetinių atakų. Pagrindiniais Rusijos kibernetinių pajėgumų taikiniais laikomos JAV, Ukraina ir NATO šalys Europoje.
Pagrindinė valstybinių kibernetinių pajėgumų užduotis – sukurti galimybę ilgą laiką rinkti tikslinę karinę ir politinę informaciją iš oponentų informacinių sistemų. Įgyvendinant šią užduotį siekiama nepastebimai patekti į tikslinės organizacijos (dažniausiai valstybinės institucijos) informacinius tinklus ir sukurti išlikimo mechanizmus, leidžiančius net pašalinus didžiąją dalį kenkėjiško kodo vėl visiškai užvaldyti sistemą.
Pastaraisiais metais nustatoma, kad įprastai slapta veikiančios šnipinėjimo grupuotės pasitelkiamos daug didesnio dėmesio sulaukiančioms operacijoms – perimtos informacijos paviešinimui ar destruktyviems incidentams.
2021 m. Lietuvos informacinėje erdvėje įvykdytų mažiausiai 11 kibernetinių-informacinių atakų yra tęstinė priešiška veikla.
Nors dažniausiai ši Rusijos veikla nukreipiama prieš kitas užsienio valstybes, tačiau jos požymiai stebimi ir Lietuvos informacinėse sistemose. Siekdami sabotuoti oponentų informacines sistemas ar paslėpti savo kenkėjiškų veiksmų pėdsakus, priešiškų valstybių kibernetiniai pajėgumai gali vykdyti ir ransomware atakas, kurias dažniausiai vykdo kriminalinio pasaulio programišiai.
2021 m. su Rusija siejama kriminalinių programišių grupuotė Conti atakavo organizacijas (policiją, skubiąją medicinos pagalbą ir sveikatos priežiūros paslaugas teikiančias organizacijas), kurių IT sistemų sutrikimai galėjo turėti pasekmių žmonių gyvybėms.
2021 m. Lietuvos informacinėje erdvėje įvykdytų mažiausiai 11 kibernetinių-informacinių atakų yra tęstinė priešiška veikla. Labai tikėtina, kad artimoje perspektyvoje šių atakų aktyvumas nemažės.
Prieš Lietuvą, Latviją, Lenkiją ir kitas NATO šalis vykdoma plataus masto kibernetinių-informacinių operacijų kampanija „Ghostwriter“ yra aktyviausia Lietuvos informacinėje erdvėje.
Ilgą laiką prieš NATO ir krašto apsaugos sistemą nukreiptos atakos pradėtos vykdyti prieš naujus taikinius ir apima migrantų krizę, pandemijos situaciją, nepasitenkinimą jos suvaldymo priemonėmis ir kitus svarbius įvykius, apie kuriuos siekiama formuoti prieš Lietuvą nukreiptą naratyvą. Tikėtina, kad taip siekiama paveikti platesnę visuomenės dalį ir sukelti didesnį poveikį.
Nors ankstesnėse atakose naudoti melagingi pranešimai atitiko tiek Rusijos, tiek Baltarusijos interesus remiančią ir aktyviai skleidžiamą prieš NATO nukreiptą retoriką, paskutiniais metais ypatingas dėmesys skiriamas Baltarusijai naudingiems teiginiams. Dalis per 2020–2021 m. atakas skleidžiamos dezinformacijos buvo susijusi su Baltarusijos režimo vykdoma politika, migrantų krize, NATO veiksmais Baltarusijos atžvilgiu, Baltarusijos opozicijos atstovų buvimu Lietuvoje.
2021 m. kibernetinėse-informacinėse atakose prieš Lietuvą naudoti melagingi pranešimai
- LR užsienio reikalų ministras naudojosi eskorto paslaugomis
- Organizuojama Baltarusijos prezidentės S.Cichanouskajos šventinė inauguracijos ceremonija
- Lietuvoje bus sukurtos naujos stovyklos migrantams
- Nelegalūs migrantai nužudė lenkų kunigą
- Lietuvoje daugėja juodųjų COVID-19 savivaldybių
- Lietuva boikotuoja Pekino žiemos olimpines žaidynes
- Aptiktas pažeistas panaudoto branduolinio kuro konteineris
- Turėdami galimybių pasą mokiniai galės mokytis klasėse
- Slepiama tiesa apie tikrąją COVID-19 situaciją Lietuvoje
- Galimas radioaktyvių medžiagų nuotėkis Ignalinos atominėje elektrinėje
- Dėl Lietuvoje įvykusios katastrofos, Lenkijoje užfiksuota radiacinė tarša
Nors Lietuvos informacinėje erdvėje skleidžiamos dezinformacijos efektas institucijoms ir visuomenei išlieka ribotas, operacijų vykdytojai pasitelkia platų priemonių, skirtų skleisti šalies interesams prieštaraujančias žinias, spektrą.
„Ghostwriter“ kampanijos įgyvendintojai taip pat seka marginalių grupuočių ir konspiracinių teorijų šalininkų veiklą ir bando ne tik sustiprinti jų gretas, bet ir imituoti didesnį jų skleidžiamo naratyvo palaikymą visuomenėje, taip tikslingai siekdami supriešinti Lietuvos gyventojus. Labai tikėtina, kad artimoje perspektyvoje priešiškos valstybės ne tik naudosis kibernetinio saugumo spragomis Lietuvos viešojo ir valstybinio sektoriaus IT infrastruktūroje, bet ir pasitelks psichologinio manipuliavimo priemones, siekdamos Lietuvos gyventojams skleisti melagingas naujienas.
Į Lietuvą važiuoja daugiau Rusijos propagandistų
Rusijos propagandistų vizitų į Lietuvą skaičius, sumažėjęs prasidėjus COVID-19 pandemijai, auga. Į Lietuvą rinkti medžiagos vėl ėmė vykti tiek Rusijoje, tiek ES valstybėse gyvenantys Rusijos propagandinės žiniasklaidos atstovai.
Daugėja ir Baltarusijos propagandistų bandymų Lietuvoje gauti medžiagos jų kuriamai produkcijai. Minsko režimui sukėlus migrantų krizę, organizuota didelio masto Rusijos ir Baltarusijos propagandos kampanija prieš Lietuvą, Lenkiją ir kitas regiono valstybes. Intensyvumu, agresyvumu ir netikrų naujienų kiekiu ši propagandos kampanija panaši į Rusijos tęstinę informacinę veiklą prieš Ukrainą.
Didelė dalis Rusijos ir Baltarusijos propagandistų pateiktų su migrantų krize susijusių netikrų naujienų yra primityvios, skirtos neigiamoms emocijoms greitai sužadinti ir yra lengvai paneigiamos. Tipinis tokios klastotės pavyzdys – pateikta vaizdo medžiaga su šaunamuosius ginklus migrantams gąsdinti naudojančiais Baltarusijos režimo jėgos struktūrų darbuotojais, juos įvardijant kitų valstybių kariuomenės ar teisėsaugos institucijų pareigūnais.
Rusijos ir Baltarusijos propagandinė produkcija migrantų krizės tematika pasižymi karą ir neapykantą kurstančia retorika, kurios buvo gausu ne tik pačių propagandistų, bet ir jų kalbinamų režimų pareigūnų pareiškimuose.
Intensyvėjant Rusijos ir Baltarusijos propagandistų bendradarbiavimui, Baltarusijos žiniasklaidai komentarus su Lietuva susijusia tematika pradėjo teikti Lietuvos Respublikos pilietybę turintys prokremliški politiniai marginalai, ne vienus metus iki tol šiuo tikslu išnaudoti Rusijos propagandoje. Labai tikėtina, kad bent su dalimi jų Baltarusijos propagandistai užmezgė ryšius naudodamiesi kolegų iš Rusijos rekomendacijomis. Lietuvos prokremliški politiniai marginalai aktyviai bendradarbiauja su Baltarusijos propagandistais.
Rusijos propagandistus visada domina Vakarų valstybėse vykstančios didelio masto protesto akcijos, kurias jie bando pateikti kaip demokratinių santvarkų žlugimo įrodymą. Lietuvoje vykstantys protesto renginiai nėra išimtis, jiems daug dėmesio skyrė ne tik Rusijos, bet ir Baltarusijos propagandinė žiniasklaida.
Didžiausio atgarsio sulaukė 2021 m. rugpjūčio 10 d. riaušėmis pasibaigusi protesto akcija Vilniuje. Apie ją reportažus parengė didžiausią auditoriją turintys Rusijos ir Baltarusijos televizijos kanalai, naudodami neramumus fiksavusių prokremliškų politinių marginalų ir destruktyvių sąmokslo teorijų rėmėjų vaizdo medžiagą ir demonstratyviai transliuodami šių asmenų sakomus įžeidimus ir necenzūrinę leksiką.
Artimoje perspektyvoje Rusija planuoja stiprinti savo propagandos sistemą užsienio valstybėse ir didžiausią dėmesį skirti jose gyvenantiems jaunesnio amžiaus rusakalbiams, kuriems ketina siūlyti žurnalistikos studijas Rusijos aukštojo mokslo įstaigose, kursus, seminarus ir kitus mokymus.
FSB daro įtaką prokremliškiems portalams Lietuvoje
Prieš Lietuvą ir kitas Vakarų valstybes Rusijos vykdomose propagandos kampanijose dalyvauja ne tik Rusijos žiniasklaida ar prokremliški visuomenės veikėjai, bet ir žvalgybos tarnybos, kurios slaptomis priemonėmis platina propagandą užsienio informaciniuose ištekliuose (interneto tinklalapiuose, socialinių tinklų grupėse ir spaudoje).
Prieš Lietuvą tokią veiklą ne vienus metus vykdo FSB, organizuojanti propagandinių straipsnių viešinimą Lietuvoje veikiančiuose informaciniuose ištekliuose. FSB pareigūnai, vykdydami šią veiklą, siekia nuslėpti savo sąsajas su platinama produkcija, todėl iš anksto parengtus straipsnius perduoda per patikimus tarpininkus. Dažniausiai FSB parengti straipsniai skelbiami prokremliškų politinių marginalų ir sąmokslo teorijų platintojų valdomuose interneto portaluose (laisvaslaikrastis.lt, bukimevieningi.lt ir kituose), taip pat pasienio savivaldybėse veikiančiose ar į rusakalbę auditoriją orientuotose Lietuvos žiniasklaidos priemonėse.
FSB Lietuvoje ne tik platina Rusijai palankius straipsnius, bet ir kuria propagandinius interneto tinklalapius lietuvių kalba.
Straipsnių parengimo kokybė paprastai nebūna aukšta, juose pasitaiko kalbos klaidų ar norminei lietuvių kalbai nebūdingų konstrukcijų. Straipsnių autoriais yra nurodomi neegzistuojantys asmenys.
FSB Lietuvoje ne tik platina Rusijai palankius straipsnius, bet ir kuria propagandinius interneto tinklalapius lietuvių kalba. Dėl šnipinėjimo kaltu pripažintam Lietuvos Respublikos piliečiui M.Tunikaičiui, be kitų užduočių, FSB buvo nurodžiusi administruoti lietuvių kalba naujienas platinantį tinklalapį nepriklausomizurnalistai.eu. Asmenį sulaikius tinklalapis nustojo veikti.
FSB iniciatyva 2021 m. portale paskelbtas straipsnis „Vakcinų karas“, kuriame reiškiamas nepasitenkinimas dėl ES valstybių nepasitikėjimo Rusijoje sukurta „Sputnik V“ vakcina.
Protesto akcijomis bando naudotis prokremliškos jėgos
2021 m. Lietuvoje po ilgo laiko tarpo įvyko kelios didelio masto protesto akcijos, jose dalyvavo nuo 5 iki 15 tūkstančių žmonių. Didžioji dalis jų buvo taikūs šalies gyventojai, įgyvendinantys savo konstitucines teises reikšti nuomonę ir rinktis į taikius susibūrimus.
Tačiau šie renginiai pritraukė ir Kremliaus politikos rėmėjų, ekstremistines ideologijas ir destruktyvias sąmokslo teorijas propaguojančių asmenų, turinčių antikonstitucinių nuostatų ir smurtą matančių kaip įrankį.
2021 m. rugpjūčio 10 d. Vilniaus Nepriklausomybės aikštėje vykusi ir neramumais pasibaigusi protesto akcija, kurioje dalyvavo apie 5 tūkst. žmonių, iš kitų tokio pobūdžio renginių išsiskyrė tuo, kad jos organizavimas ir mobilizacinė kampanija truko labai trumpai – apie savaitę, o jos metu išsakyti nuomonę buvo leidžiama ir tokio dydžio renginių savarankiškai suorganizuoti negalintiems prokremliškiems politiniams marginalams.
Neramumuose dalyvavo tik nedidelė dalis į protesto akciją atvykusių žmonių ir nebuvo gauta duomenų, kad jie iš anksto derintų neramumų scenarijų ir savo vaidmenis jį įgyvendindami. Tarp protesto akcijos dalyvių, kuriems pareikšti įtarimai dalyvavus neramumuose, buvo asmenų, žinomų Lietuvos žvalgybai dėl dešiniojo ekstremizmo ideologijų ir destruktyvių sąmokslo teorijų propagavimo.
Dėl šios priežasties per protesto akcijas neišvengta nedidelių incidentų, o vienas renginys baigėsi riaušėmis. Minėtose protesto akcijose dalyvavo didžioji dalis aktyviausių Lietuvoje veiklą vykdančių prokremliškų politinių marginalų, kurie akcijas bandė panaudoti savo ideologinių nuostatų sklaidai ir naujų sekėjų paieškai. Kai kurių protesto akcijų dalyvių prokremliškiems marginalams išreikšta parama tapo paskata jiems aktyvinti veiklą ir pradėti kurti prokremlišką ir antivakarietišką politinę organizaciją.
Tokie planai yra naudingi Rusijai, ne vienus metus rodančiai suinteresuotumą, kad Lietuvoje atsirastų jai atvirai palankumą reiškianti politinė jėga, kokių yra kai kuriose kitose Europos valstybėse. Šių politinių jėgų atstovai siekia, kad jų valstybėse būtų priimti Kremliui politiškai ir ekonomiškai palankūs teisės aktai, dalyvauja tarptautiniuose Rusijos įtakos didinimo projektuose ir antivakarietiškose propagandos kampanijose.
Įvykusių protesto akcijų organizatoriai paramos Kremliaus ir jo sąjungininkų režimams atvirai nereiškia, tačiau didžioji dalis jų savo pareiškimuose atkartoja prokremliškų propagandistų vartojamus terminus, naratyvus ir sąmokslo teorijas, pvz., kvestionuoja Lietuvos suverenumą ar teigia, kad pabėgėlių krizę nulėmė NATO valstybių karinės operacijos Vidurio Rytuose.
Dešiniųjų ekstremistų teroro išpuolio rizika
Lietuvoje gyvena kelios dešimtys asmenų, aktyviai skleidžiančių dešiniojo ekstremizmo akceleracionizmo ideologijos propagandą skaitmeninės komunikacijos platformose.
Kai kurie iš jų savo ideologines nuostatas pradeda platinti ir viešosiose vietose, ir protesto akcijose, klijuodami lipdukus ir dalydami skrajutes. Patys aktyviausi akceleracionizmo rėmėjai kryptingai siekia radikalizuoti paauglius, o jau radikalizuotuosius skatina neapsiriboti diskusijomis internete ir pradėti realią veiklą.
Kelios iniciatyvos organizuoti patruliavimą pasienyje nutrūko pradinėse stadijose. Jas surengti planavę asmenys ketino ieškoti sieną kirtusių asmenų ir prieš juos naudoti smurtą.
Dešinieji ekstremistai bandė pasinaudoti ir migrantų krize. Kelios iniciatyvos organizuoti patruliavimą pasienyje nutrūko pradinėse stadijose. Jas surengti planavę asmenys ketino ieškoti sieną kirtusių asmenų ir prieš juos naudoti smurtą. Taip pat kai kurių Europos valstybių dešiniųjų ekstremistų naudojamuose informaciniuose ištekliuose paskelbti raginimai vykti į Lietuvos ir Baltarusijos pasienį.
Lietuvos dešiniųjų ekstremistų diskusijų grupėse yra platinamos savadarbių ginklų ir sprogmenų gamybos instrukcijos, kovos menų bei karo taktikos literatūra ir didelio masto teroro aktus įvykdžiusių dešiniųjų ekstremistų manifestai.
Tokios tendencijos rodo, kad dešiniųjų ekstremistų veikla išlieka rizikos veiksniu valstybės saugumui, ir neatmestina, kad artimoje perspektyvoje bus bandymų surengti teroro aktą prieš tautines ir religines mažumas, pabėgėlius, žmogaus teisių srityje veiklą vykdančius valstybės tarnautojus ar visuomenininkus.
Rizikų kelia terorizmas ir nelegali migracija iš Baltarusijos
A.Lukašenkos režimui organizuojant neteisėtos migracijos srautus iš Vidurio Rytų į ES, nustatyta, kad per Baltarusiją į Lietuvą mėgino patekti keliolika asmenų, slepiančių (įtariamų slėpus) savo ryšius su teroristinėmis ar ekstremistinėmis organizacijomis, dalyvavusių sukarintų grupuočių veikloje ir turinčių karinės patirties.
Didžioji dalis neteisėtai Baltarusijos ir Lietuvos sieną kirtusių migrantų yra iš Irako, kuriame aktyviai veikia teroristinės ir ekstremistinės organizacijos – „Islamo valstybė“ (ISIL), Kurdistano darbininkų partija (PKK) ir išpuolius prieš NATO šalių pajėgas Irake vykdančios sukarintos šiitų grupuotės.
Dalis neteisėtų migrantų, prašiusių prieglobsčio Lietuvoje, prisistatė šalių, kuriose veikia teroristinės organizacijos – Sirijos, Afganistano, Nigerijos, Pakistano, Malio, Somalio, Jemeno, taip pat Šiaurės Kaukazo regiono šalių – piliečiais. Didelė dalis į Lietuvą patekusių neteisėtų migrantų nepateikė asmens dokumentų, dalis prisistatė kitais vardais, tai sunkino jų identifikavimą bei patikrinimą siekiant nustatyti jų galimai keliamas grėsmes valstybės saugumui. Neatmestina, kad tarp nelegalių migrantų yra asmenų, bandančių slėptis nuo baudžiamojo persekiojimo dėl savo kilmės šalyse įvykdytų nusikaltimų.
Lietuvos žvalgyba nelegalios migracijos sraute iš Baltarusijos nustatė keliolika asmenų, įtariamų ryšiais su teroristinėmis organizacijomis ir sukarintomis grupuotėmis.
Vienas asmuo, patekęs į Lietuvą, prisistatė kitu vardu ir pavarde, nuslėpė savo ryšius ir lankymosi konflikto zonoje faktą. Nustatyta, kad šis asmuo, žinomas kitu vardu ir pavarde, buvo išvykęs į konfliktų regionus kovoti ISIL pusėje. Žvalgybos informacija buvo perduota Migracijos departamentui, priimtas sprendimas nesuteikti jam prieglobsčio ir išsiųsti iš šalies.
Kitas asmuo nuslėpė savo ryšius su sukarinta grupuote, įgūdžius naudotis ginklais, turimą karinę patirtį konfliktų regionuose. Žvalgybos informacija apie šį asmenį buvo perduota Migracijos departamentui, priėmusiam sprendimą nesuteikti jam prieglobsčio ir išsiųsti iš šalies.
Lietuva didžiajai daliai neteisėtai Baltarusijos ir Lietuvos sieną kirtusių migrantų yra tranzito valstybė, per kurią siekiama patekti į Vakarų Europos šalis. Lietuva nėra islamistinių teroristinių organizacijų taikinys, todėl artimiausioje perspektyvoje teroro aktų tikimybė Lietuvoje išliks maža, nepaisant padidėjusių nelegalios migracijos srautų.
Jei Baltarusijos režimo organizuota neteisėta migracija iš konfliktų regionų Europos rytinių sienų keliu taptų nuolatiniu reiškiniu, tikėtina, kad teroristinių ar ekstremistinių organizacijų nariai mėgintų juo aktyviau naudotis, tai keltų riziką dėl didesnio teroristų tranzito per Lietuvą.
Artimoje perspektyvoje neatmestina pavienių neteisėtų migrantų, turinčių psichikos problemų, paveikių teroristinių organizacijų propagandai, negalėjusių Lietuvoje ar kitoje ES šalyje gauti prieglobsčio arba nesugebėjusių įsitvirtinti Lietuvos ar kitos ES šalies visuomenėje, radikalizavimosi tikimybė.
Astravo AE keliama grėsmė: daugybė incidentų
Rusijos branduolinės energetikos korporacija „Rosatom“ projektą Baltarusijoje – Baltarusijos atominę elektrinę (BelAE) arba Astravo atominę elektrinę – siekia pristatyti kaip sėkmės istoriją ir jos pavyzdžiu diegti savo technologijas ir stiprinti įtaką kitose užsienio šalyse.
2021 m. birželio 10 d. „Rosatom“ generalinis direktorius Aleksejus Lichačiovas, skelbdamas komercinės pirmojo BelAE bloko eksploatacijos pradžią, džiaugėsi „istoriniu įvykiu“. Pasak jo, tai „didelio darbo, kurį atliko aukštos kvalifikacijos specialistų iš abiejų šalių komanda, rezultatas“.
Viešoji retorika, pagyros projektui ir naujiems technologiniams sprendimams neatspindi tikrosios situacijos BelAE. Dažni BelAE atsijungimai nuo tinklo rodo, kad BelAE dirbantys specialistai nuolat susiduria su įrangos defektais ir turi improvizuoti, ieškoti laikinų sprendimų BelAE sistemoms suvaldyti.
BelAE susiduriama su „Rosatom“ diegtų sistemų, kurios itin svarbios branduolinei saugai užtikrinti, defektais. Dar prieš pradedant BelAE pirmojo bloko komercinę eksploataciją, BelAE susidūrė su reaktorių aušinančios pirmojo cirkuliacinio kontūro sistemos sandarumo problemomis.
Atliekant reaktoriaus avarinio stabdymo, jam veikiant 100 proc. galia, bandymą, įvyko incidentas. Buvo nustatyta, kad reaktorių aušinanti pirmojo cirkuliacinio kontūro sistema nėra sandari. Radioaktyviomis medžiagomis užterštas pirmajame kontūre cirkuliuojantis vanduo pateko į antrąjį kontūrą.
Tokie vienos svarbiausių sistemų gedimai nėra tipiniai naujai pradėjusiuose veikti reaktoriuose. Itin svarbu tai, kad BelAE pirmojo bloko veikla, nors ir buvo nustatyti minėti defektai, buvo atnaujinta nesiėmus visų būtinų veiksmų incidentui nuodugniai ištirti.
Korporacija „Rosatom“, siekdama, kad licencija pirmojo bloko komercinei eksploatacijai būtų išduota nepaisant trūkumų, darė spaudimą baltarusių reguliuotojui ir bandė užsitikrinti Baltarusijos valdžios palaikymą. Dėl Baltarusijos aukščiausios politinės vadovybės ir „Rosatom“ vykdomo spaudimo Baltarusijos priežiūros institucijos, nors ir nuogąstavo dėl BelAE įvykusių incidentų, nustatytų defektų ir tinkamai neįvykdytų reikalavimų, išdavė licenciją pirmojo bloko komercinei eksploatacijai, kuri buvo pradėta nepašalinus defektų ir neatlikus visų numatytų įrangos testų.
Taigi „istorinio įvykio“ diena buvo „Rosatom“ ambicijų, atsainaus požiūrio į branduolinės saugos reikalavimus ir politinio spaudimo Baltarusijos priežiūros institucijoms rezultatas.
A.Lichačiovo pagyros aukštos kvalifikacijos specialistams, atlikusiems darbus BelAE, taip pat kelia pagrįstų abejonių. Baltarusija nuo pat projekto įgyvendinimo pradžios susidūrė su kvalifikuotų subrangovų ir personalo stoka, o atmosfera statybų aikštelėje pasižymėjo žema darbo kultūra.
Eksploatuojant atominę elektrinę aukštos kvalifikacijos personalas yra itin svarbus veiksnys siekiant laiku ir tinkamai reaguoti į incidentus ir suvaldyti jų pasekmes. BelAE ekspertai dėl kompetencijos stokos turi kliautis „Rosatom“ ar kitų Rusijos institucijų parama. Tokia situacija mažina tikimybę, kad į netikėtus incidentus, galinčius lemti aplinkos taršos radioaktyviosiomis medžiagomis pavojų, bus sureaguota laiku ir tinkamai.
Neplanuotų įvykių BelAE netrūksta ir pradėjus komercinės eksploatacijos etapą. 2021 m. liepos 12 d. BelAE pirmasis blokas neplanuotai dėl techninių trikdžių avariniu būdu atsijungė nuo elektros perdavimo tinklo. Reaktoriaus veikla buvo atnaujinta tik 2021 m. spalio 4 d., tačiau vėliau dar ne kartą buvo stabdoma. 2021 m. spalį taip pat užfiksuotas reaktorių aušinančio pirmojo kontūro sistemos nesandarumas.
„Rosatom“ ir Baltarusijos institucijos nuolat slepia informaciją apie tikrąją situaciją BelAE, todėl apie įvykusius incidentus detalios informacijos neteikia. „Rosatom“ ir Baltarusijos institucijos nuo pat projekto įgyvendinimo pradžios slėpė BelAE statybų metu vykusius incidentus, skubotą darbų eigą, specialistų kompetencijos stoką ir atsainų požiūrį į branduolinės saugos reikalavimus, tačiau tai nekėlė aplinkos taršos radioaktyviosiomis medžiagomis rizikų.
Elektros sistemos sinchronizacija
Siekdama politinių tikslų, Rusija nevengia naudotis turimais svertais ir kituose energetikos sektoriuose. Elektros sistemų sinchronizacija su kontinentinės Europos tinklais šiuo metu yra itin svarbus projektas Baltijos šalims siekiant užtikrinti energetinę nepriklausomybę.
Labai tikėtina, kad Rusijos režimo atstovai, norėdami išlaikyti infrastruktūros sąsajas su Baltijos šalimis, artimoje perspektyvoje ieškos būdų daryti įtaką Baltijos šalių elektros sistemų sinchronizacijos su KET klausimais: bandys megzti naujus ir pasinaudoti esamais ryšiais su Baltijos šalyse veikiančiais lojaliais energetikos sektoriaus atstovais, stiprins lobistinius veiksmus ES institucijose ir manipuliuos Baltijos šalių elektros sistemų išankstiniu atjungimu nuo BRELL žiedo.
Dvigubos paskirties prekių spąstai
Dėl ekonominių sankcijų, taikomų už veiksmus Ukrainoje, Rusijos karinė pramonė susiduria su iššūkiais įsigydama dvejopo naudojimo prekes, reikalingas esamoms technologinėms spragoms užpildyti.
Kontroliuojant prekių tranzito ir eksporto į Rusiją srautus, Lietuvai tenka atsakomybė suvaldyti rizikas, kad Vakarų gamintojų prekės nebūtų skirtos Rusijos karinei galiai, keliančiai grėsmę regioniniam saugumui, didinti.
Siekdama apeiti apribojimus, Rusija naudojasi Vakarų šalyse įsteigtų tarpinių bendrovių ir didmenine prekyba Rusijoje užsiimančių bendrovių paslaugomis – siekia nuslėpti dvejopą prekių paskirtį, tikruosius prekių panaudojimo tikslus ir išvengti taikomos kontrolės.
Kaip tai veikia?
Rusija naudojasi Lietuvos, kaip vienos iš tranzito šalių, logistikos infrastruktūra ir tarpinių bendrovių paslaugomis, siekdama įsigyti Vakarų gamintojų prekes. Rusijos užsakymus vykdantys logistikos sektoriaus atstovai organizuoja prekių eksportą iš Lietuvos.
Formindami muitinės eksporto procedūras Lietuvoje jie siekia nuslėpti informaciją apie dvejopą prekių paskirtį ir tikruosius galutinius gavėjus Rusijoje, ją privaloma pateikti kreipiantis dėl licencijos eksportuoti dvejopo naudojimo prekes.
Kontrolės institucijos priima sprendimą išduoti licenciją tik įvertinusios riziką, kylančią dėl dvejopo naudojimo prekių paskirties, jų panaudojimo tikslų ir galutinių gavėjų. Muitinei deklaruojamos prekių gavėjos Rusijoje neretai yra bendrovės, užsiimančios didmenine prekyba, todėl rizika dėl tikrųjų galutinių gavėjų lieka neįvertinta. Taip Lietuva yra įtraukiama į dirbtinai kuriamas ilgas prekių pristatymo grandines, skirtas tarptautiniams apribojimams apeiti ir neatskleisti tikrųjų užsakovų Rusijoje dėl jų sąsajų su karine pramone.
Tikėtina, kad artimoje ir vidutinėje perspektyvoje Rusijos karinė pramonė išliks priklausoma nuo Vakarų technologijų, todėl dėl Rusijai taikomų apribojimų tarpininkų paslaugų poreikis nemažės. Lietuva, siekdama užtikrinti tarptautinius įsipareigojimus, artimoje perspektyvoje susidurs su iššūkiais suvaldyti rizikas, kylančias dėl logistikos grandinėje dalyvaujančių tarpininkų bandymų nuslėpti dvejopą prekių paskirtį ir tikruosius panaudojimo tikslus.
