Atnaujinta 10.45 val.
Kitų deformacijų nėra
Antradienio rytą Lietuvos nacionalinis muziejus pranešė, kad pirmadienį Gedimino kalno pietiniame šlaite įvykusi nuošliauža nesiplėtė, o jos padariniai pradedami šalinti.
„Ši kalno šlaito vieta papildomai bus sutvirtinta pagal laikinųjų priemonių projektą. Nuošliauža yra paviršinio supiltinio grunto, todėl grėsmė kalno stabilumui kilusi nebuvo. Po liūties pakartotinai apžiūrėjus visus kalno šlaitus, kitų grunto deformacijų nėra fiksuojama.
Nedidelė nuošliauža įvyko po visą parą trukusio itin intensyvaus lietaus. Tokio pobūdžio nuošliaužos įvyksta itin staigiai, o jų stabdymas sunkiai įmanomas. Supiltinis gruntas ilgalaikių darbų metu būtų vis tiek šalinamas kaip viena iš nuošliaužų priežasčių.
Darbai vykdomi pagal galiojančią ekstremaliąją situaciją. Muziejus yra sudaręs ilgalaikę avarinių darbų sutartį, kuri leidžia nedelsiant reaguoti į bet kokius Gedimino kalne vykstančius pokyčius“, – teigiama LNM pranešime.
Ilgalaikis stabilumas – įgyvendinus sutvarkymo projektą
Kaip teigia muziejaus atstovai, „ilgalaikis Gedimino kalno stabilumas bus užtikrintas tik įgyvendinus jau parengtą ilgalaikio sutvarkymo projektą, o iki tol situacija išlieka priklausoma nuo orų sąlygų“.
„Lietingu laikotarpiu arba vasarinių liūčių metu dėl vandens kiekio kalno būklė gali pablogėti, tačiau kalne įdiegta ir visą parą veikianti monitoringo sistema leidžia iš anksto pastebėti pokyčius“, - teigiama pranešime.
Lietuvos nacionalinis muziejus šiuo metu jau yra užbaigęs viešųjų pirkimų procedūras, kurios leidžia pradėti galutinius pietrytinės Gedimino kalno dalies sutvarkymo darbus, kai tik bus užtikrintas šiems darbams reikalingas finansavimas.
Metų pradžioje paskelbtą atvirą viešąjį pirkimą laimėjo UAB „Rekreacinė statyba“. Sutarties vertė apie 13,4 mln. eurų.
Preliminari rangos sutartis pirmajam ilgalaikio sutvarkymo projekto etapui (pietrytinės kalno dalies sutvarkymui) buvo pasirašyta gegužės mėn. pradžioje, tačiau rangos darbai negali prasidėti, kol nebus užtikrintas reikalingas finansavimas. Finansavimo klausimas šiuo metu yra sprendžiamas su Vyriausybe.
Dienos optimizmas išblėso
Nepaisant Lietuvoje pirmadienį siaučiančios audros, pastaraisiais metais vis nuošliaužų kamuojamo Gedimino kalno būklė išlieka stabili, tačiau specialistai perspėja, jog stichijai užsitęsus gali kilti pavojų, pirmadienį jau po 18 val. rašė BNS.
„Nepaisant itin didelio kiekio lietaus, Gedimino kalno būklė šiuo metu yra sąlyginai stabili: 24 valandas per parą veikianti ir milimetrų tikslumu gruntą stebinti monitoringo sistema šiuo metu neidentifikuoja jokių žymesnių judesių“, – komentare BNS nurodė už kalno priežiūrą atsakingas Lietuvos nacionalinis muziejus.
Įstaiga nurodo nuolat sekanti orų prognozes ir kalne įdiegtą stebėsenos sistemą, kasdien vykdanti ir fizinę visų kalno šlaitų apžiūrą.
Anot muziejaus, sąlyginai stabilią kalno būklę lemia įvairiose kalno šlaitų vietose įrengtos ir efektyviai veikiančios laikinosios priemonės.
Tačiau pirmadienio vakarą paaiškėjo, kad nėra taip, kaip manyta.
Kaip praneša tv3.lt, Gedimino kalno šlaite susiformavo nuošliauža – ji atrodė visiškai šviežia. Nuošliauža susidarė pietvakariniame šlaite, pilių parko pusėje, netoli Valdovų rūmų.
Nedidelė nuošliauža
Kaip praneša Lietuvos nacionalinis muziejus, Gedimino kalno pietiniame šlaite po visą parą trukusio itin intensyvaus lietaus užfiksuota nedidelė nuošliauža: apie 9 metrų pločio ir virš 20 metrų ilgio.
„Įvykusi nuošliauža yra paviršinio supiltinio grunto ir nekelia grėsmės kalno stabilumui. Avarijos likvidavimo darbai pagal nuolatinę ekstremaliosios situacijos avarinių darbų sutartį bus pradėti nedelsiant.
Intensyvios vasaros liūtys pavojingos, nes supiltinio grunto deformacijos gali įvykti itin staigiai. Šios deformacijos pagrindiniams kalno sluoksniams grėsmės nekelia, nes slenka tik supiltinis gruntas. Ilgalaikių darbų metu jis būtų šalinamas kaip viena iš nuošliaužų priežasčių“, – pirmadienio vėlyvą vakarą rašyta muziejaus pranešime.
Grėsmės kalno stabilumui nekelia
Gedimino kalną tvarkantis Lietuvos nacionalinis muziejus tvirtina, kad, atsižvelgdamas į audringus orus, itin intensyviai stebi Gedimino kalno būklę įdiegtos stebėsenos sistemos pagalba, taip pat kasdien vykdo fizinę apžiūrą.
„Gedimino kalno šlaitai buvo apžiūrėti, vertinama jų būklė po lietingos paros. Likusiuose šlaituose grunto deformacijos šiuo metu nėra fiksuojamos.
Ilgalaikis Gedimino kalno stabilumas bus užtikrintas tik įgyvendinus jau parengtą ilgalaikio sutvarkymo projektą, o iki tol situacija išlieka priklausoma nuo orų sąlygų“, – teigta pranešime.
Neneigė, kad taip gali nutikti
Kaip anksčiau pirmadienį teigė LNM, iki šiol buvusios palankios klimatinės sąlygos dėl kurių kalne besikaupiantis vanduo nėra pasiekęs kritinės ribos, rezultatus duoda ir dar 2017 metais atlikti darbai, kurių metu įrengta hidroizoliacija stabdo perteklinį vandens patekimą į kalno vidų, teigiama komentare.
-
Lenkijos gelbėtojai įsiutę ir nesupranta poilsiautojų: per štorminį vėją vis tiek plaukia ežerais
-
Audros verčiami medžiai apgadino ir fizinį barjerą pasienyje su Baltarusija
-
Nepaisant audros, Gedimino kalno būklė išlieka stabili
-
Ugniagesiai 500 kartų vyko šalinti audros padarinių, elektros tiekimas vis dar sutrikęs
Vis dėlto Gedimino kalno būklė, kol nėra įgyvendintas ilgaiakio sutvarkymo projektas, tebepriklauso nuo orų.
„Vasaros liūtys ir užsitęsęs ilgalaikis lietus gali lemti grunto deformacijas. Muziejus vykdo nuolatinę stebėseną ir turi net keletą reagavimo planų, todėl tai neįvyktų netikėtai“, – teigia Nacionalinis muziejus.
„Matydami deformacijas nedelsiant jas užkardytume prevencinėmis priemonėmis. Tuo tarpu stabdyti slenkantį paviršinį gruntą nebūtų prasmės – ilgalaikių darbų metu jis vis tiek būtų šalinamas kaip viena iš nuošliaužų priežasčių. Jos grėsmės giluminiams kalno sluoksniams nekelia“, – rašoma komentare.
Kalno būkle susirūpinta po 2016-ųjų vasarį nuslinkusių didelių nuošliaužų. Tuomet laikinai buvo draudžiama jį lankyti, paskelbta ekstremali situacija.
