Pora stoviniavusių merginų pasidžiaugė galimybe vietoj pamokų pabuvoti pratybose, tačiau tikino, kad, nors ir gyvena netoli kylančios Astravo AE, baimės nejaučia. Tačiau jas greit pertraukė draugas, priminęs, kad visi savanoriai buvo instruktuoti nebendrauti su žiniasklaida.
Vėliau tas pats moksleivis buvo pastatytas prieš kameras ir jam leista papasakoti apie savo savanorystę.
„Čia tiesiog stovi ir nieko nedarai, o pamokose galvoti reikia“, – sakė jis, o paklaustas, ką darytų realios nelaimės atveju, pridūrė: „Tai manau, kad reikėtų radiją įsijungti, paklausyti, ką valdžia šneka.“
Jis pasakojo, kad apie netoliese kylantį objektą namuose su šeima nekalba, o ir grėsmės nejaučia: lagaminų evakuacijai krauti neplanuoja.
Kiti Magūnų kaimo gyventojai taip pat sakė nebijantys realaus pavojaus, tačiau ilgiau pabendrauti nesutiko, jiems kažkas uždraudė kalbėti su žurnalistais.
Tiesa, gausiai susirinkusiai žiniasklaidai komentarą davusi vietinės mokyklos mokytoja Natalija Alinauskienė kalbėjo kitaip, ji džiaugėsi pratybomis, o Astravo AE grėsmę vertino kaip labai realią.
„Tai gerai, nes tokiu atveju būtų labai daug panikos, (...) tada aš įsivaizduoju, kad kiekvienas norėtų būti pirmas“, – apie pratybas kalbėjo ji.
Vilniaus miestas nedalyvavo
Pagal scenarijų, po 50 savanorių evakuoti iš Švenčionių į Zarasų rajoną, iš Vilniaus rajono – į Kalvarijos savivaldybę. Dar 50 savanorių buvo laikinai perkeliami iš Šalčininkų į Varėnos rajoną.
Vilniaus miesto savivaldybė šias pratybas kritikavo kaip imitacines, o ne realų pasiruošimą grėsmėms, todėl atsisakė jose dalyvauti.
Toks įspūdis iš tikrųjų galėjo susidaryti klausant ir tarnybų darbuotojų tarpusavio pokalbių.
„Jie trukdo tarnybų darbui, sulindo filmuoti į užterštą zoną“, – piktinosi vienas apsauginiais rūbais apsirengęs pratybų dalyvis, kai žurnalistai palapinėse Švenčionyse filmavo dezaktyvavimo veiksmus.
„Čia pagrindas ir yra, kad jie viską filmuotų“, – atsakė šalia stovėjusi kolegė.
Šių pratybų vadovu paskirtas Sveikatos apsaugos viceministras Algirdas Šešelgis, paklaustas apie Vilniaus miesto savivaldybės atstovų kritiką, sakė, kad šios pratybos labai padės informuoti gyventojus.
„Ar imitacinės, ar pasirodymui, galiu pasakyti, kad, taip, realiai, kaip matote, kas imituojama, o kas realiai yra atliekama, – kalbėjo jis, sulaukęs klausimo, ar pratybos nėra tik imitacinės. – Svarbu yra pritraukti ir žiniasklaidos dėmesį, labai ačiū visiems, jūsų pagalba labai didelė - dalis žmonių sužino, kaip reikia reaguoti, kas vyksta šalyje, kad atsiranda potencialiai rizikingas objektas ir, jei atsitiktų kokia nelaimė, tarnybos yra pasiruošusios, jos rengiasi tą daryti ir tikrai džiaugiamės, kad didelė dalis žmonių mato. Matėme, kad neveikia viena kita sirena, bus imtasi priemonių pažiūrėti, kodėl tai atsitiko. Bus identifikuojamos problemos ir kliūtys.“
Tarptautinis ekspertas gyrė
Pratybas stebėjęs ekspertas iš Didžiosios Britanijos Ianas Dickinsonas negailėjo gerų žodžių šioms pratyboms.
„Tai labai labai efektyvus atsakas į galimą branduolinę avariją, buvo privilegija pamatyti, kaip kokybiškai viskas planuojama“, – sakė jis.
Ekspertas ypač gyrė tai, kaip Lietuva pasiruošusi itin greitai informacijos sklaidai, anot jo, specialiai pratyboms sukurtas portalas www.lt72.lt rodo, kad yra galimybės greitai pateikti informaciją apie radiacijos pavojų ir perspėti visuomenę.
„Tai tikras pasiekimas, – kalbėjo jis. – Be abejo, tikras atsakas į branduolinę avariją būtų gerokai didesnis, tačiau tokios pratybos būtų labai brangios. Mes darome tą patį, treniruojamės ir išbandome viską po truputį. Tai, ką mačiau, tai aukščiausio lygio pasirengimas.“
Jis pridūrė, kad nors branduolinės avarijos ir nėra dažnos, ruoštis joms reikia, kaip ir bet kokiems kitiems pavojams.
„Tai reali grėsmė, bet tokia grėsmė reali visose atominėse elektrinėse, – klausiamas apie Astravo AE, sakė jis. – Laimei, avarijos nėra dažnos, bet jos pavojingos. Bet pavojai yra visur aplink, mus gali čia partrenkti automobilis.“
Suplanuoti veiksmai veikia
Laikinasis Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento vadovas Mindaugas Kanapickas per šios dienos pratybas pamatė, kad suplanuoti veiksmai veikia, o labiausiai laukia konstruktyvios kritikos iš viską stebėjusių ekspertų.
„Šių pratybų metu mes vertiname ir imituojame veiksmus esant pačiam blogiausiam scenarijaus atvejui. Tai reiškia, kad įvyksta incidentas arba branduolinė avarija, klimatinės sąlygos tokios, kad vyrauja rytų krypčių vėjai ir debesis slenka per Lietuvos teritoriją“, – kalbėjo jis.
Jis užsiminė, kad pilno švarinimo nuspręsta nedaryti, nes tai reikštų, kad savanoriai moksleiviai būtų apipilti vandeniu. Tokiu oru tai gali pasibaigti ir peršalimu.
Kaip kalbėjo M.Kanapickas, tikėtina, kad realaus pavojaus atveju daugelis žmonių galėtų evakuotis savo transportu.
Tokiu atveju vis tiek reiktų sekti informaciją, atvykti į nurodytą punktą ir įsivertinti, ar nėra jie užkrėsti ir nenešioja jokių radioaktyvių dulkių. Jei taip yra, reikėtų pasikeisti drabužius.
Beje, daug kam kyla klausimas, ką tarnybos darytų, jei žmonės atsisakytų evakuotis. Viena pratybų dalyvė minėjo, kad priverstinai niekas nebūtų tempiamas, jiems tik būtų liepiama pasirašyti, jog supranta visas rizikas ir vis tiek sutinka pasilikti. Visgi, M.Kanapicko teigimu, įstatymuose numatytas ir priverstinis perkėlimas.
„Įvedus vienokią ar kitokią situaciją, asmens judėjimo ir turto privatumo teisės yra naikinamos. Jeigu būtų priimtas toks sprendimas, gali būti imtasi veiksmų“, – apie priverstinį perkėlimą sakė jis.
Pasigerti nerekomenduoja
Pakalbintas Švenčionių gyventojas Mečislovas tvirtino, kad Astravo grėsmės nejaučia.
„Nebijau, kad sprogs. Man nėra nei ko bijoti, nei kam ruoštis reikia – man jau 75-eri, – rėžė jis. Kita vertus Mečislovas namuose irgi neliktų. – Žinoma, evakuočiausi! O ką man daryti toje užkrėstoje vietoje?“.
Anot vyro, svarbiausia, kad naujoji kaimynų atominė elektrinė būtų tinkamai eksploatuojama, tuomet nieko ir nenutiks.
„Kai turėjome savą atominę, Ignalinos, ką, blogai buvo? Ir šviesa buvo pigesnė. Dėl Astravo mums elektra nebus pigesnė, bet vietiniams žmonėms – bus“, – minėjo jis.
Paklaustas, ar žino, ką daryti įvykus nelaimei, atsakė, kad svarbiausia skubėti į slėptuvę.
„Man pasakojo, kad Černobylyje per avariją kas buvo išgėrę, po to ilgiau išgyveno, o blaivūs greičiau gavo didžiulę apšvitos dozę, – istorijomis ėmė dalintis jis. – Pasakojo, kad vienas vyras buvo kaip tik gavęs algą, pasigėręs ir vėliau kelerius metus dar ištempė gyvas. O jo žmona greitai pasimirė.“
Tačiau vartoti alkoholį branduolinės avarijos atveju kategoriškai nerekomenduojama, tai pridarytų daugiau bėdos nei naudos, tvirtino A.Šešelgis.
„Tikrai alkoholis nepadės, jei gersit alkoholį, jis tik pakenks, – paklaustas apie šį mitą sakė jis. – Nebegalėsite operatyviai padėti ne tik sau, bet ir šalia esantiems. Ką šiandien matote, visa eilė savivaldybių pajungta į šitą procesą, aktyviai dalyvauja. Pirmoji savivaldybių užduotis būtų pasirūpinti tais, kurie negali pasirūpinti savimi. O jei pradės vartoti alkoholį, tai trukdys padėti.“
