Rezidento kortelė – dokumentas, nurodantis, kad imigrantas turi teisę gyventi ir dirbti Jungtinėje Karalystėje. Ne visi lietuviai mano, kad jis reikalingas, mat pagal šalies įstatymus, imigrantas iš Europos ekonominės zonos šalių, penkerius metus dirbęs, mokęsis, užsiėmęs savarankiška veikla bei mokėjęs mokesčius, įgauna šalies rezidento statusą.
Iš rezidento kortelės naudos mažai
Didžiosios Britanijos vyriausybės tinklalapyje skelbiama, kad rezidento statusą turintiems žmonėms nei sertifikatas, nei rezidento kortelė nėra privaloma, tačiau ji gali padėti gauti kai kurias pašalpas ar paslaugas bei prireikus greičiau įrodyti, kad imigrantas turi teisę gyventi šalyje.
Prieš keletą metų rezidento kortelę gavusi Ilona tvirtino, kad jos jai prireikė tik vieną kartą – gaunant britišką pasą vaikui. „Kai ėmiau pasą sūnui, su ta kortele man nereikėjo kitų įrodymų, kad gyvenu čia jau 5-erius metus, o daugiau niekur ir nepanaudojau. Kad gautum tą kortelę, nereikia atsisakyti Lietuvos pilietybės, tačiau norint gauti britišką pasą tą kortelę turėti būtina“, – patirtimi dalinosi pašnekovė.
Imigrantas iš Europos ekonominės zonos šalių, penkerius metus dirbęs, mokęsis, užsiėmęs savarankiška veikla bei mokėjęs mokesčius, įgauna šalies rezidento statusą.
Nors Ilona kortelę gavo nemokamai, bėgant metams rezidento dokumentų išdavimas apmokestintas. Šiuo metu kortelės išdavimas kainuoja 65 svaro sterlingus (83,90 euro), o jei dėl žinių stokos imigrantas nesugeba pats užpildyti reikiamų dokumentų, ši paslauga lietuviškose įmonėse atsieina dar apie 200 svaro sterlingų (258,14 euro).
Būtent dėl kainos didėjimo bei neaiškios politinės padėties nerimauja kortelę gauti norintys lietuviai. Londonietis Tomas, šiuo metu laukiantis rezidento dokumentų, tikino norėjęs apsidrausti ir nors šalyje gyvena jau dešimtmetį, nenorintis rizikuoti.
„Jau dabar kortelė kainuoja nepigiai, jeigu išstos iš ES, esu tikras, kad jų poreikis išaugs dar labiau, o išaugus poreikiui kils ir kaina. Be to, galime tik spėlioti, kas lauks imigrantų išstojimo atveju, jei dabar laisvai galiu gauti tą dokumentą, kodėl turėčiau to nedaryti?“, – retoriškai klausė lietuvis.
Jam prieštaravo nuo 16-os metų Didžiojoje Britanijoje gyvenanti Samanta. Jauna moteris įsitikinusi, kad ilgalaikiams imigrantams net išstojus iš ES problemų nekils, tad nereikia pulti į paniką, kol niekas neaišku.
„Jei išstosim iš ES, manau, būsim priversti gauti vizas, tačiau ilgai čia esantiems ir susikūrusiems gyvenimus bus suteikiama pirmenybė. Jei viskas bus gerai, gausime nuolatines vizas, kurių nereikės pratęsti. Manau, kad D.Cameronas nori išstoti iš ES ne tam, kad išvarytų seniai čia gyvenančius imigrantus, o sumažintų naujų skaičių“, – svarstė pašnekovė.
Pilietybę turintys vaikai – privalumas imigrantams tėvams
Didžiosios Britanijos įstatymai skelbia, kad rezidento kortelė ar sertifikatas būtinas tiems imigrantams, kurie siekia gauti šalies pilietybę. Nuo 2015-ųjų lapkričio 12 d. kiekvienas, norintis tapti visateisiu piliečiu, pirmiausia turi gauti rezidento dokumentą.
Kadangi šių dokumentų gavimas užtrunka nuo šešių mėnesių iki metų, pilietybės suteikimas atidedamas. Tikėtina, kad išaugus paklausai rezidento dokumentų gavimo trukmė dar labiau pailgės.
Savo ateitį su Jungtine Karalyste siejantys ir dėl britiškos pilietybės priėmimo svarstantys lietuviai linkę kreiptis dėl rezidento dokumentų gavimo, mat prireikus naujo paso teisiniai procesai vyktų sparčiau. Tuo tarpu premjeras D.Cameronas, per derybas su ES tvirtino, kad naujų taisyklių įsigaliojimui prireiktų bent kelerių metų, tad net penkerių metų šalyje neišgyvenę dabartiniai imigrantai spėtų įgauti rezidento statusą.
Kai ėmiau pasą sūnui, su ta kortele man nereikėjo kitų įrodymų, kad gyvenu čia jau 5-erius metus, o daugiau niekur ir nepanaudojau.
Vaikus Didžiojoje Britanijoje auginantys lietuviai, kurie dar netapo rezidentais, bet jų atžalos gimusios čia, taip pat neturėtų nerimauti. Įstatymuose nurodoma, kad šalyje gimęs vaikas įgauna rezidento statusą, o juo besirūpinantys asmenys taip pat turi teisę gyventi ir dirbti Jungtinėje Karalystėje. Jei vaikui suteikiama britų pilietybė, tėvų padėtis tampa dar paprastesnė.
Dukterį auginanti Samanta, įsitikinusi, kad vaiko pilietybė neleistų vyriausybei išvaryti šeimos iš šalies. „Prieš metus susilaukiau dukrytės, kuri turi anglišką pasą. Nemanau, kad jei šalis išstos iš ES, man lieps važiuoti į Lietuvą, kai čia gyvenimą kūriau jau 10 metų“, – svarstė lietuvė.
Kortelės laukiantis Tomas mano, kad šis įstatymas gali paskatinti lietuvius savo vaikams suteikti britų pilietybę, jei Didžioji Britanija išstos iš ES.
„Jei tėvai yra rezidentai, puiku, bet jūs pagalvokite apie naujus imigrantus. Lietuva neleidžia turėti dvigubos pilietybės, tad nauji imigrantai, išstojimo atveju, gali atvykti į šalį, čia pasigimdyti vaiką ir dėl noro likti suteikti jam Britanijos pilietybę. Taip Lietuva prarastų dar daugiau savo piliečių“, – tautiečių elgesį bandė nuspėti pašnekovas.
Nauji imigrantai, išstojimo atveju, gali atvykti į šalį, čia pasigimdyti vaiką ir dėl noro likti suteikti jam Britanijos pilietybę.
Rezidento dokumentus turinti Ilona juokėsi iš lietuvių panikos šiuo klausimu. Moteriai per penkerius metus dokumento prireikė tik kartą, tad didėjantį poreikį ji vadina bandos instinktu: „Be nuomonės ta mūsų tauta. Rezidento kortelė – kaip antakių tatuiruotės, viena pasidarė – pusė lietuvaičių iš paskos. Viena „išsiėmė“ spalvą, vėl pulkas iš paskos. Taip pat su vaikų skiepais – neskiepijo kartu su visais, dabar peticijas rašo, kad tik nemokamai skiepytų nuo meningito“.
Viešojoje erdvėje diskutuojant apie rezidento statusą neretas domisi, kaip vyksta pats procesas. Norint gauti rezidento kortelę ar sertifikatą reikia pasiruošti ilgai laukti. Pirmiausia imigrantas turi užpildyti prašymo formą, kurią galima parsisiųsti iš interneto ir kurią sudaro daugiau nei 80 puslapių.
Užpildytą formą, kartu su savo pasu, dviem paso nuotraukomis, santuokos bei vaiko gimimo liudijimais ir su darbu bei gyvenimu Didžiojoje Britanijoje susijusiais dokumentais išsiųsti paštu Vidaus reikalų biurui.
Taip pat prieš kreipiantis dėl rezidento kortelės būtina šalyje dirbti mažiausiai metus be pertraukų ir pateikti tai įrodančius dokumentus (laišką iš darbdavio, algalapius, buhalterinės apskaitos ataskaitas ir kitus). Viską padarius teisingai telieka apsišarvuoti kantrybe ir laukti.
