Dingsta tik išvaikyti
Kiemas Vokiečių gatvėje, kur iki Antrojo pasaulinio karo stovėjo Didžioji sinagoga, tapo benamių prieglobsčiu. Jie čia miega, leidžia laiką, tikėtina, atlieka ir gamtinius reikalus.
Gyventojai priversti su tuo taikstytis kasdien. Jie pasakoja, kad tuščia šalia jau kelerius metus neveikiančios buvusios Vytės Nemunėlio pradinės mokyklos būna tik tada, kai seniūnijos darbuotojai ar kažkas kitas benamius pravaiko. Vėliau jie vėl grįžta.
Ant buvusios mokyklos laiptų miega, čia pat geria netoliese esančiose parduotuvėse įsigytą pigų alų ar dar ką nors.
Aplinkiniai gyventojai neslepia pasipiktinimo ir klausia, ar Vilniaus miesto savivaldybė bent turi kokį nors planą, kaip tokias svarbias miestui vietas tvarkyti ir prižiūrėti. Nors sako ir suprantantys, kad benamių problema nėra taip lengvai sprendžiama, kaip gali atrodyti.
Įvardijo kaip pažeminimą
Vilniaus tarybos narys Tomas Seikalis 15min sakė, kad Senamiesčio seniūnija visomis išgalėmis bando išvaikyti benamius ir valkatas iš buvusios Didžiosios Vilniaus sinagogos teritorijos, parkų ir skverų, bet seniūnija turi kitas funkcijas ir joje dirba labai mažai darbuotojų. Nors tai esą ir yra pagrindinė bei svarbiausia miesto seniūnija.
„Atvažiavę pasaulio žydai aplankyti sugriautos sinagogos vietos turbūt patiria dar vieną pažeminimą. Kaip ir dėl daugelį metų sumestų žydų antkapių prie Sporto rūmų ar Vilniaus laidojimo rūmų.
Vietos gyventojai siunčia skundus ir pranešimus apie benamių užimtas viešąsias erdves ar bažnyčių šventorius. Apie išgertuves, gamtinių reikalų atlikimą viešose vietose, šiukšlinimą, triukšmavimą ir pan. Savivaldybė apie problemą žino, bet šiuo klausimu neturi aiškios ir ryžtingos politikos. Lygiai taip pat, kaip ir dėl gatvės prostitucijos priestočio gatvėse, kur apsvaigusios moterys yra išnaudojamos visiems matant daugelį dešimtmečių.
Atvažiavę pasaulio žydai aplankyti sugriautos sinagogos vietos turbūt patiria dar vieną pažeminimą.
Benamiams ar narkomanams patinka UNESCO paveldas. Jie nenori valkatauti Fabijoniškėse ar Lazdynuose“, – kalbėjo T.Seikalis.
Teigia, kad tvarko
Tarybos narys teigė kreipęsis į Vilniaus miesto savivaldybę dėl šitos problemos. Gautame administracijos direktoriaus pavaduotojo Adomo Bužinsko pasirašytame atsakyme teigiama, kad benamiai nėra išskirtinai Senamiesčio problema, kadangi „savivaldybės administracija nuolat gauna gyventojų skundų dėl asocialių asmenų, kurie kelia netvarką ne tik Senamiesčio, bet ir kitose seniūnijose“.
Be to, akcentuojama, kad asocialių asmenų problema nėra tik Vilniuje, su ja susiduria tiek kiti Lietuvos miestai, tiek ir kitos valstybės.
„Spręsdami tokio pobūdžio problemas visuomet pasitelkiame Vilniaus miesto nakvynės namus, nes benamių problema turi būti sprendžiama ne baudimo, bet socialinės pagalbos teikimo keliu“, – teigiama savivaldybės atsakyme tarybos nariui.
Savivaldybė tvirtina, kad „atsakingi asmenys nuolat prižiūri ir pagal galimybes sutvarko pastate Vokiečių g. 13A (Žydų g. 5) po apsigyvenusių benamių nakvynės paliekamas šiukšles ir atliekas, organizuoja atliekų išvežimą, bendradarbiauja su Vilniaus miesto nakvynės namais, Vilniaus miesto 3-iojo policijos komisariato pareigūnais“.
Be to, galvojama atstatyti ir sutvirtinti metalinę tvorą, juosiančia buvusios mokyklos pastatą, kad benamiai negalėtų patekti į jo teritoriją. Svarstoma ir apie galimybę įrengti teritorijos judesio daviklio apšvietimą ant pastato sienos.
Ne sinagogos teritorijoje, o šalia
Vilniaus savivaldybė 15min patvirtino, kad liepą yra gautas skundas dėl galimai asocialių asmenų Vokiečių g. vidiniame kieme.
„Viešosios tvarkos pareigūnai patikrino teritoriją, informacija pasidalijo ir Senamiesčio seniūnė. Mūsų žiniomis, asmenys lankosi ne pačios sinagogos teritorijoje, o šalia jos.
Tuo metu šalia sinagogos yra buvusio darželio pastatas, kuris nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei, bet dabar yra lengvatinėmis sąlygomis išnuomotas 10-čiai skirtingų nuomininkų, vykdančių įvairias kultūrines, edukacines ir kt. veiklas, todėl į pastatą asocialūs asmenys patekti negali“, – teigė savivaldybė.
Esą jeigu asocialūs asmenys įsikurtų tuščiame savivaldybei priklausančiame pastate, būtų kviečiama UAB ,,Grinda“, kuri išprašytų juos ir užsandarintų visus patekimus į pastatą (duris, langus), esant poreikiui papildomai gali būti prašoma ir Viešosios tvarkos pareigūnų pagalbos.
Mūsų žiniomis, asmenys lankosi ne pačios sinagogos teritorijoje, o šalia jos.
Čia aplinką, anot savivaldybės, prižiūri ir švara rūpinasi aplinkos tvarkymo įmonė, kuri periodiškai šluoja ir kitaip tvarko kiemus, rūpinasi jų švara. Viešosios tvarkos skyriaus pareigūnai periodiškai apsilanko ir tikrina, ar asmenys nešiukšlina“, – teigiama komentare.
Vilniaus savivaldybė tvirtina, kad „asocialūs žmonės, kol nekelia grėsmės visuomenei, neniokoja svetimo turto, nėra piktybiniai, viešose vietose gali lankyti kaip ir visi kiti miestiečiai“. Esą jie išprašomi tik pradėję rinktis privačiose erdvėse.
„Verta pažymėti, kad soc. paslaugų skyrius siūlo asocialiems žmonėms pagalbą, tačiau ne retai tokios pagalbos šie žmonės atsisako“, – apgailestaujama Vilniaus savivaldybės komentare.
Mokyklą griaus
Vytės Nemunėlio pradinė mokykla iš buvusio vaikų darželio patalpų Vokiečių gatvėje išsikraustė 2017 metais į M.Daukšos gatvėje esantį mokyklos pastatą.
2002 metais įkurta mokykla jau sunkiai išsiteko darželio patalpose, tad savivaldybei galutinai nusprendus sujungti Liepkalnio ir Senamiesčio mokyklas, pastarosios patalpos atiteko V.Nemunėlio mokyklos pradinukams.
Dar 2011 metų pabaigoje prabilta apie tai, kad sovietinio darželio pastatą reikėtų nugriauti, o vietoj jo įamžinti didžiosios sinagogos vietą. Sprendimas, kad pastatas nereikalingas ir jį reikia griauti, priimtas 2019 m. lapkritį, kalbėta, kad griovimas vyks 2020-aisiais, tačiau taip neįvyko.
Pastate įsikūrę apie 10 nuomininkų, vykdančių kultūrinę, meninę ar edukacinę veiklą. Tad ir šiuo metu pastatas nėra apleistas.
Vienas svarbiausių žydų centrų
Dar 1440 m. pastatas šioje vietoje pradėtas naudoti religinėms reikmėms, tačiau kaip atrodė pirmoji sinagoga, nėra žinoma. Mūrinė renesanso-baroko stiliaus Vilniaus Didžioji sinagoga pastatyta XVII amžiuje iki tol čia stovėjusios medinės sinagogos vietoje.
Vilniaus Didžioji sinagoga buvo vienas iš svarbiausių žydų centrų nuo XVI amžiaus pabaigos iki Antrojo pasaulinio karo. Ji buvo 25 m ilgio, 22,3 m pločio ir 12,1 m aukščio. Dar 2 metrus buvo įleista į žemę.
2018 m. liepą patvirtinta, kad archeologai rado vieną svarbiausių Vilniaus Didžiosios sinagogos dalių – bimą (sakyklą). Ekspertų teigimu, tai rimtas postūmis tris metus vykusiuose kasinėjimuose, kurie atskleidžia Vilniaus kultūros istorijos paslaptis.