Vilniuje pirmadienį medikų pagalbos prireikė vienam sušalusiam vidutinio amžiaus vyrui, jis nugabentas į gydymo įstaigą.
Kaune per praėjusią parą nuo šalčio nukentėjo keturi žmonės: du patyrė bendrą kūno atšalimą, vienas iš jų rastas neblaivus ant sniego. Kiti du žmonės, viena iš jų – 73-ejų moteris, nušalo galūnes.
Keturis sušalusius benamius gelbėjo ir Klaipėdos medikai.
Dar vienas žmogus uostamiestyje į gydymo įstaigą nuvežtas po to, kad pateko į avariją ir įkrito į Danės upę.
Anot greitosios pagalbos medikų, avarija įvyko antradienį 4 val. ryto. Automobilis atsidūrė šalia krantinės, o jo neblaivus keleivis atsidarė dureles ir įkrito į Danę.
Sušalęs ir per avariją rankos sumušimą patyręs vyras iš upės išlipo pats, jis buvo nuvežtas į ligoninę.
Ugniagesiai gelbėtojai pataria, kaip saugotis šalčio
Oro temperatūra Lietuvoje pastaruoju metu laikosi žemiau dešimties laipsnių šalčio. Sinoptikai prognozuoja, kad šalti orai laikysis ir šią savaitę. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos primena gyventojams, kaip elgtis per šalčius.
Jei oras labai atšąla ir ypač, jei pučia stiprus vėjas, stenkitės likti patalpose.
Jei oras labai atšąla ir ypač, jei pučia stiprus vėjas, stenkitės likti patalpose. Pučiant stipriam vėjui, šalčio poveikis sustiprėja ir žmonės jaučia daug žemesnę oro temperatūrą, nei yra iš tikrųjų. Jei reikia išeiti, stenkitės, kad kelionė būtų kuo trumpesnė ir būtinai apsirenkite šiltai ir patogiai: suaugusieji ir vaikai turi dėvėti kepurę, megztą šaliką, kumštines pirštines, šiltus batus ir drabužius. Tinkamiausi drabužiai – iš vilnos, šilko, nes jie sulaiko daugiau kūno šilumos nei medvilnė, viršutinis drabužių sluoksnis turėtų būti neperpučiamas vėjo.
Avėkite šiltą ne per ankštą avalynę, mūvėkite vilnones kojines, tinkamai apsaugokite rankas (venkite pirštuotų pirštinių). Kai einate į lauką, patepkite nepridengtas kūno vietas (ausis, nosį, skruostus) riebiu kremu, į kurio sudėtį neįeina vanduo. Ypač saugokite nušalusias kūno vietas. Be to, neikite į lauką ką tik nusiprausę ar išsimaudę.
Sinoptikams prognozuojant didelius šalčius, pasirūpinkite vandens, maisto ir kuro atsargomis. Jei turite galimybę, įsigykite šildymo prietaisus.
Šaltyje venkite didelio fizinio krūvio, nedirbkite jokių sunkių darbų, ypač jei sergate širdies ligomis ar turite padidėjusį kraujospūdį. Jei šaltyje tenka ko nors laukti, negalima stovėti ar sėdėti ramiai, reikia kuo daugiau judėti. Lauke stenkitės nesuprakaituoti ir nesušlapti, jei drabužiai sušlapo, nedelsdami pakeiskite juos sausais. Atėjus iš šalčio, nerekomenduojama, iš karto pulti šildytis prie šildytuvo arba gelbėtis karštais gėrimais, geriau šiek tiek, kokį pusvalandį, palaukti.
Be to, jei turite galimybę, valgykite šiltą, kaloringesnį maistą, gerkite šiltų skysčių ir venkite alkoholio.
Nesinaudokite savos gamybos elektros šildymo prietaisais, nejunkite kelių elektros prietaisų į vieną elektros lizdą ir nepalikite jų įjungtų į tinklą be priežiūros.
Valgykite šiltą, kaloringesnį maistą, gerkite šiltų skysčių ir venkite alkoholio
Esant dideliems šalčiams kyla pavojus nušalti drabužiais nepridengtas kūno vietas: ausis, nosį, skruostus. Nuo šalčio dažnai nukenčia ir kojų ar rankų pirštai, pėdos. Esant lengvam nušalimui, pirmiausia žmogų reikia sušildyti (aplinkos temperatūra turi būti ne žemesnė nei 26–27 laipsniai), užkloti antklodėmis ar šiltais drabužiais. Jeigu žmogus turi sąmonę, reikia jam duoti šilto (bet ne karšto) gėrimo. Nuo pažeistų vietų būtina nuvilkti drabužius, o nušalusias vietas galima apvynioti švaria marle, vata arba vilnoniu audiniu.
Taip pat nerekomenduojama kaitinti nušalusių vietų karšta pūsle, šildytuvais ar laikyti prie ugnies, trinti sniegu ar šiurkščiu audiniu.
Kai nušalimas yra sunkus, nukentėjusįjį pirmiausia reikia perkelti į šiltą patalpą. Jei žmogus be sąmonės, bet kvėpuoja, būtina jį paguldyti ant šono, o jei kvėpavimas nutrūkęs – tuojau pat atlikti dirbtinį kvėpavimą.
Smarkiai nušalusį žmogų reikia šiltai susukti į storą audeklą ir skubiai kreiptis į greitąją medicinos pagalbą.
