Lietuvos statistika straipsnyje tiksliai neįvardijama, bet ji nurodoma kaip antra šešėlinės prekybos šalis.
Ekspertai teigia, kad nuo karo pradžios iki praėjusių metų pabaigos Vakarų šalys į trečiąsias šalis eksportavo prekių už 8 mlrd. eurų, kurios greičiausiai atsidūrė Rusijoje.
Ekspertų teigimu, šios Vakarų įmonės veikia arba neatsargiai, arba tyčia.
Ministerija žada imtis priemonių
Problemą praeitą savaitę pripažino ir Lietuvos valdžios atstovai.
Ekonomikos ir inovacijų ministerija paskelbė, jog siūlys Vyriausybei per Lietuvą ir iš jos laikinai – vienerius metus – uždrausti sausuma vežti dvigubos paskirties prekes, kurios gali būti naudojamos karui prieš Ukrainą.
Ministrės Aušrinės Armonaitės teigimu, stebimas neproporcingas tokių prekių tranzito per Lietuvą į kai kurias trečiąsias šalis augimas, todėl manoma, kad jos keliauja į Rusiją.
Valstybės duomenų agentūros duomenimis, pavyzdžiui, 2022 metais, palyginti su 2020 metais, monitorių ir projektorių eksportas į Kirgiziją išaugo 3684 proc., į Kazachstaną – 753 proc., o automatinio duomenų apdorojimo mašinų eksportas į Sakartvelą – 1882 proc.
Lietuvos banko skaičiavimais, pernai, nuo karo pradžios, bendras Lietuvos eksportas į Rusiją sumažėjo 4 proc., tačiau 4,2 proc. padidėjo į kitas Nepriklausomų valstybių sandraugos (NVS) šalis. Manoma, kad reeksportu maskuojamas sankcionuotų prekių įvežimas į Rusiją.