Prievolę Vyriausybei kiekvienų metų pradžioje pateikti metinę veiklos ataskaitą numato įstatymas.
Seimui pristatomame dokumente apžvelgiami nuveikti darbai, taip pat aptariami artimiausio laikotarpio ministrų kabineto veiklos prioritetai.
Planuojama, kad Vyriausybės 2019 metų veiklos ataskaitą iš Seimo tribūnos S.Skvernelis pristatys gegužės 12 dieną. Tačiau šis dokumentas parlamentą jau pasiekė anksčiau.
Vardijami pasiekimai – nuo ekonomikos iki švietimo
Ataskaitos įžangoje – S.Skvernelio žodis.
Jis mini, kad teikiant šį dokumentą susiduriama su didžiausia per atkurtos nepriklausomybės laikotarpį grėsme visuomenės sveikatai ir valstybės atsparumui dėl koronaviruso pavojaus.
Premjeras aiškina, kad Vyriausybė tęsia savo veiklą stiprindama Lietuvos valstybę, jos piliečių ir jų šeimų gerovę bei pasitikėjimą.
„Norime, kad žmonės jaustųsi labiau patenkinti mūsų visų valstybėje. Gal ne visur tobulai atsakome į visus pasaulio iššūkius, tačiau, garantuoju, Vyriausybė dirba ir dieną, ir naktį, stengdamasi suvaldyti krizę ir žiūrėdama į ateitį“, – tikina jis.
Gal ne visur tobulai atsakome į visus pasaulio iššūkius, tačiau, garantuoju, Vyriausybė dirba ir dieną, ir naktį, stengdamasi suvaldyti krizę ir žiūrėdama į ateitį.
S.Skvernelis aiškino, kad niekas negalėjo numatyti koronaviruso pandemijos, tačiau 2020 metus esą pasitikome pasirengę iššūkiams.
S.Skvernelis vardija, kad šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) nuo 2016 iki 2019 metų padidėjo 12,4 proc.
Darbo užmokestis pernai padidėjo beveik 9 proc., o minimalioji mėnesinė alga augo iki 607 eurų.
„Mes suvokėme pavojų, kylantį valstybei ir visuomenei dėl skurdo ir socialinės atskirties masto. Palyginti su 2016 metais, 2019 metais vidutinė senatvės pensija padidėjo daugiau kaip trečdaliu. Nepaisant šių dienų krizės, 2020 metais vidutinė senatvės pensija turintiems būtinąjį stažą turėtų siekti 399 eurus“, – teigia jis.
Kartu S.Skvernelis mini, kad nuo šių metų didinamos šalpos pensijos ir išmokos našlaičiams, neįgaliems vaikams bei kitiems, nuo rugsėjo nemokamą maitinimą gaus beveik 50 tūkst. vaikų.
Pasak premjero, dar niekada tokiu mastu kaip dabar valstybė nefinansavo piliečių sveikatos apsaugos.
Prie Vyriausybės pasiekimų švietimo, kultūros ir mokslo srityje jis išskyrė tai, kad vaikams suteikta galimybė naudotis kultūros pasu, didintas aukštosiose mokyklose nemokamai studijuojančiųjų skaičių, pertvarkomas profesinis mokymas, didintos algos mokytojams ir panašiai.
S.Skvernelis akcentuoja, kad „galime konstatuoti, kad iš šešėlio ištraukėme planuotus 200 mln. eurų“.
Galime konstatuoti, kad iš šešėlio ištraukėme planuotus 200 mln. eurų.
Nurodoma, kad pagal Pasaulio banko tyrimą „Doing Business 2020“ Lietuva pasiekė aukščiausią kada nors turėtą poziciją – 11 vietą tarp 190 šalių.
Taip pat tai, kad 2019 metais gynybos biudžetas sudarė 2,03 proc. BVP.
„Šiandien tapo akivaizdu, kad pandemijos sukelti iššūkiai trukdys daugeliui darbų, tačiau mes, visa Lietuva, turime suvokti, kad praėjus keliems įtampos mėnesiams tęsime viską, kas pasitarnaus Lietuvos žmonių labui. Lietuva yra mūsų bendras gėris ir gyvenimo pagrindas. Į mus iš praeities žvelgia išėjusios kartos, o mes jaučiame atsakomybę ateities kartoms. 2019 metų įdirbis leidžia žvelgti į ateitį ir toliau didinti piliečių pasitikėjimą valstybe, jos gebėjimais bei pažangos stabilumu“, – savo kreipimąsi baigia S.Skvernelis.
Visą Vyriausybės 2019 metų veiklos ataskaitą galite peržiūrėti čia.
Sritis, kur šlubuojama abiem kojom
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Algis Krupavičius sakė, kad dabartinės Vyriausybės ataskaitų struktūra, turinys susiklostė 2017 metais, kai šis dokumentas buvo orientuotas į penkis ministrų kabineto programos prioritetus: darni visuomenė; švietimas, mokslas, kultūra; viešasis sektorius; ekonomika; nacionalinis saugumas ir gynyba.
Anksčiau atskirai būdavo išskiriami ministerijų darbai. Nuo pernai to ataskaitose nebeliko.
Kaip pastebi politologas, Vyriausybė deklaruoja, kad svarbiausios veiklos vystomos trimis kryptimis: stiprinti valstybę, didinti piliečių ir šeimų gerovę bei visuomenės pasitikėjimą valstybe.
„Dėl pirmo punkto stiprinti valstybę, jeigu žvelgtumėme ypač per ekonomikos prizmę, tai iš tikrųjų 2019 metai buvo ekonomikos augimo laikas ir rezultatai šioje srityje turėtų nuteikti optimistiškai. Bet kitose srityse, pirmiausia – didinti gerovę ir stiprinti pasitikėjimą, padangė tiek virš Vyriausybės, tiek ir virš Lietuvos tikrai nėra giedra ir žydra. Aišku, Vyriausybė ataskaitoje bando surasti teigiamus rezultatus, kuriais būtų galima pasigirti, bet kai kuriais dalykais girtis nelabai išeina“, – mano A.Krupavičius.
Aišku, Vyriausybė ataskaitoje bando surasti teigiamus rezultatus, kuriais būtų galima pasigirti, bet kai kuriais dalykais girtis nelabai išeina.
Pasak VDU profesoriaus, pasitikėjimą pirmiausia galima pamatuoti visuomenės nuomonės apklausomis.
Pavyzdžiui, palyginus 2020 metų vasario mėnesį ir 2016 metų vasarį, matyti, kad pasitikėjimas prezidento institucija šiek tiek padidėjo, siekė kiek daugiau nei 57 proc. (2016-aisiais – per 47 proc.).
Tačiau valdančiosios daugumos valdžios šakos – Seimas ir Vyriausybė, visuomenės pasitikėjimo augimu, kaip nurodė A.Krupavičius, pasigirti negali.
2016 metais Seimu pasitikėjo kiek daugiau nei 9 proc. apklaustųjų, o šiemet vasarį – kiek mažiau nei 11 proc.
„Pokytis yra maždaug 1,5 proc. į teigiamą pusę. Bet Vyriausybe 2016 metais pasitikėjo beveik 25 proc., o prieškarantininis jos reitingas būtent vasario mėnesį buvo 22 proc. Iš esmės pasitikėjimas Vyriausybe yra sumažėjęs. Jeigu žiūrėtumėme laiko perspektyvoje, tai visuomenės ir piliečių pasitikėjimas svarbiausiomis valdžios institucijomis, deja, Lietuvoje nedidėja. Kalbėti apie proveržį pasitikėjimo srityje tikrai nėra jokių galimybių“, – pažymėjo politologas.
A.Krupavičiaus teigimu, antra sritis, kur, matyt, Vyriausybė šlubuoja abiem kojomis, yra socialinė.
Nors 2019 metų veiklos ataskaitoje yra ganėtinai objektyvių skaičių, juos esą reikėtų vertinti laiko perspektyvoje.
VDU profesorius akcentavo, kad socialinėje srityje ne tik kad nepasiektas proveržis, bet turime akivaizdų įšalą.
Tarkime, jis minėjo, kad skurdo ir atskirties rizika 2018 ir 2019 metais buvo tokia pati – 28,3 proc.
„Mes niekur nepajudėjome. Dar daugiau – kai kurios visuomenės grupės, pavyzdžiui, pensinio amžiaus žmonės, patiria skurdo ir atskirties riziką beveik masiškai – 43 proc., kaip rodo statistiniai duomenys“, – sakė A.Krupavičius.
Mes niekur nepajudėjome. Dar daugiau – kai kurios visuomenės grupės, pavyzdžiui, pensinio amžiaus žmonės, patiria skurdo ir atskirties riziką beveik masiškai – 43 proc.
Antras esminis rodiklis socialinėje srityje – pajamų nelygybė. Anot politologo, žvelgiant į tai laiko kontekste, situacija yra besivystanti tik į neigiamą pusę.
A.Krupavičius minėjo, kad, pavyzdžiui, pagal „Eurostat“ duomenis, 2012 metais Lietuvoje 20 proc. daugiausiai ir 20 proc. mažiausiai uždirbančių gyventojų pajamų skirtumas buvo 5,3 karto, o 2018 ir 2019 metais jis siekė 7,1 karto.
Dar vienas rodiklis yra dirbančių žmonių skurdas.
„Statistikos Vyriausybės ataskaitoje už 2019 metus nėra, bet yra 2018 metų duomenys ir, pagal juos, dirbančių žmonių skurdas siekia 8,1 proc. 2012 metais jis buvo 7,6 proc. Ir čia yra statistiniai duomenys, ne nuomonės, ne subjektyvus vertinimas“, – pabrėžė politologas.
Esą galima remtis ir kitais rodikliais, svarbiais gyvenimo kokybei, tarkime, kiek gyventojų namuose neturi dušo ar vonios, naudojasi lauko tualetais ir panašiai.
„Jeigu lygintumėme su kitomis šalimis, pavyzdžiui, Estija, mūsų rodikliai būtų labai nekokie. Ir vėl pažangos tose srityse yra labai mažai arba iš viso nėra. Sakyčiau, tas paveikslas tikrai yra labai dviprasmiškas ir jame, ko gero, pesimistas tikrai galėtų rasti daugiau tamsių potėpių nei šviesių“, – komentavo A.Krupavičius.
Sakyčiau, tas paveikslas tikrai yra labai dviprasmiškas ir jame, ko gero, pesimistas tikrai galėtų rasti daugiau tamsių potėpių nei šviesių.
Darbą įvertintų septynetu
Kartu A.Krupavičius išskyrė kelias sritis, kur pasiekta gerų rezultatų.
Anot jo, darbo užmokesčio ir BVP augimas buvo akivaizdus. Čia tam tikrą indėlį turėjo ne tik verslas, bet ir Vyriausybė.
„Kai kuriose srityse tikrai bandoma judėti į priekį. Bendrai darbo užmokesčio lygio padidėjimas. Tik, deja, jis yra didėjantis itin netolygiai: vienoms gyventojų grupėms auga, kitoms – nebūtinai arba aiškiai nepakankamai“, – pridūrė politologas.
„Vaiko pinigai“ yra veikiantis instrumentas, įdiegtas šios Vyriausybės. Tačiau klausimas, kiek jis mažina skurdą ir atskirtį, A.Krupavičiaus nuomone, kol kas yra itin atviras.
Pensijų sritis yra viena tų, kur Vyriausybė esą galėtų sakyti, kad pasiekta tam tikra pažanga.
„Nepakankama, bet pažanga yra akivaizdi“, – įvertino VDU profesorius.
Nepakankama, bet pažanga yra akivaizdi.
Taip pat jis minėjo, kad Lietuva pasiekė įsipareigojimą skirti 2 proc. nuo BVP krašto apsaugai.
„Ir, ko gero, tų sričių, kur galėtumėme sakyti, kad, taip, ši Vyriausybė padarė rimtų žingsnių, kurie didina šalies ir visuomenės pažangą, sąrašas beveik būtų baigtas“, – mano A.Krupavičius.
Paklaustas, kaip bendrai vertina Vyriausybės veiklą praėjusiais metais, politologas sakė, kad vidutiniškai.
„Jeigu reikėtų vertinti dešimties balų skalėje, būtų galima rašyti pakankamą septynetą. Bet nelabai ką daugiau. Kryptys yra teisingos. Bet tiek stiprinant valstybę, tiek didinant visuomenės gerovę, tiek ir didinant pasitikėjimą visuomenėje ir valstybėje, manau, toli gražu iki pakankamų rezultatų“, – teigė jis.
Plaukimas pasroviui
Ekonomisto Žygimanto Maurico teigimu, Vyriausybės ataskaitose daug metų dainuojama ta pati dainelė. Kai kurių veiklos rezultatų pateikimas juos įvertinus per makroekonominę prizmę, pavyzdžiui, dėl BVP, vidutinio darbo užmokesčio augimo, esą yra ydingas.
Pirmiausia, anot eksperto, reikia turėti tam tikrą palyginamąją bazę.
„Tarkime, finansuose yra naudojamas toks palyginamasis indeksas – su kuo tu lyginiesi. Kadangi Lietuva yra pakankamai palankioje situacijoje, nes turi savo Baltijos seses, tada reikėtų lygintis su Latvija ir Estija. Ir tada turėtų skambėti tokia statistika, ne tai, kad, tarkime, išaugo darbo užmokestis ir BVP per trejus metus tiek, bet, štai, išaugo Lietuvoje daugiau arba mažiau nei vidutiniškai Baltijos šalyse. Tada jau, aišku, tas vertinimas nebūtų labai geras, nes, jeigu nesuklysiu, Lietuvoje šiek tiek netgi augimas buvo mažesnis nei ten – žiūrint, kokį laikotarpį imti, arba labai panašus. Tai va tada ir kyla klausimas elementarus: kur čia tas Vyriausybės indėlis tada, jeigu augimas buvo toks, kaip kitose Baltijos šalyse?“ – pažymėjo jis.
Tai va tada ir kyla klausimas elementarus: kur čia tas Vyriausybės indėlis tada, jeigu augimas buvo toks, kaip kitose Baltijos šalyse?
Vadinasi, pasak Ž.Maurico, buvo plaukimas pasroviui, naudojantis bendra palankia ekonomine situacija visame regione.
Tačiau jis sutiko, kad dėl „vaiko pinigų“ Vyriausybė gali laurus priskirti sau.
Bet tada tikslinga būtų pateikti ir operatyvesnius, pavyzdžiui, skurdo mažėjimo ir kitus rodiklius. Jie labai vėluoja ir dažnu atveju statistiškai nėra galimybės įvertinti tikslaus tam tikromis priemonėmis pasiekto poveikio.
„Pats „vaiko pinigų“ davimo faktas negarantuoja, kad vieni ar kiti tikslai bus ar buvo pasiekti“, – pastebėjo ekonomistas.
Ž.Mauricas sakė, kad pagrindinė Vyriausybės atsakomybė – viešasis sektorius. Todėl metinėje veiklos ataskaitoje reikėtų akcentuoti pasiekimus jame, o ne bendrai ekonomikos.
Nors tarp ministrų kabineto pasiekimų nurodomas finansavimo tam tikroms sritims didėjimas, mokytojų, dėstytojų, medikų atlyginimų augimas, ekonomistas pabrėžė, kad, pavyzdžiui, darbo užmokesčio didinimas nėra tolygu kokybės pagerėjimui.
„Reikėtų vėlgi pasižiūrėti, kokie buvo išsikelti tikslai ir kaip sekasi juos pasiekti. Tarkime, švietimui, aukštajam mokslui Lietuva skiria labai daug lėšų, bet klausimas iš tikrųjų, ar mes tikrai norime eiti tuo keliu, kuriuo šiuo metu einame. Daugiausia studentų paruošiame, bet jų kokybė nėra didelė. Priklauso nuo išsikeltų tikslų: ko mes siekiame ir ką mes pasiekėme. Tai pats tas faktas, kad pinigų padaugėjo, nebūtinai reiškia, kad kokybė pagerėjo“, – nurodė Ž.Mauricas.
Gelbsti koronaviruso pandemija?
Vyriausybės veiklą viešojo sektoriaus, ekonominėje plotmėje Ž.Mauricas teigė galintis dalintis į du etapus: iki praėjusių metų pavasario ir po to.
Ministrų kabineto veiklą iki praėjusių metų pavasario jis įvertintų 8 balais iš 10.
Pasak ekonomisto, buvo užtikrintas tęstinumas, ypač turint mintyje, kad lūkesčiai dėl Vyriausybės buvo pakankamai žemi.
Jis minėjo, kad buvo imtasi pakankamai drąsių sprendimų mokesčių reformos srityje. Pavyzdžiui, sujungtos darbuotojų ir darbdavių „Sodros“ įmokos.
Buvo laikomasi fiskalinės drausmės. Aišku, iš dalies ir dėl to, kad buvo numatyti tam tikri apribojimai – tiek Fiskalinės drausmės įstatymas, tiek iš Europos Komisijos.
„Buvo vykdomos tam tikros ilgalaikės strateginės kryptys, tarkime, finansavimas krašto apsaugai pasiekė 2 proc. BVP ir pakankamai greitai sugebėjome tą pasiekti. Pagrindiniai infrastruktūros projektai buvo vykdomi, buvo gerinama verslo aplinka, Lietuva pritraukė rekordinį skaičių investicijų – turiu omeny ne absoliučia verte, bet lyginant su Latvija ir Estija, Lietuva tapo lydere“, – vardijo Ž.Mauricas.
Jis išskyrė ir tai, kad natūraliai pradėjo mažėti regioninė atskirtis. Atsigavo Kaunas, Klaipėda, šiek tiek – Šiauliai.
„Vertinant bendrąja prasme rezultatai buvo tikrai geresni, nei tikėtasi. Manau, kad su tuo daugelis sutiks. Ir aplinka verslui, kaip minėjau, buvo pakankamai palanki. Plius dar buvo tikrai kreipiamas vis didesnis dėmesys socialinės atskirties mažinimui“, – įvertino ekonomistas.
Tačiau nuo pavasario, ypač – įsivėlus į rinkimų maratoną, Ž.Maurico nuomone, pasitikėjimas buvo sušlubavęs.
Jis prisiminė, kad pernai svarstant 2020 metų biudžetą buvo pradėti traukti įvairūs neapgalvoti, skuboti siūlymai didinti mokesčius.
Blaškytasi su automobilių taršos mokesčiu, kuris esą turėjo būti įvestas jau užpraeitais metais.
„Atsivėrė skylės. Ir taip pat, aišku, reformų stabdymas – tiek švietimo, tiek sveikatos apsaugos srityje – lėmė, kad tas vertinimas suprastėjo natūraliai. Galbūt ir išgelbėjo iš dalies Vyriausybę koronaviruso pandemija, nes jeigu ne ji, tai būtų vertinimai, manau, gerokai prastesni“, – svarstė ekonomistas.
Galbūt ir išgelbėjo iš dalies Vyriausybę koronaviruso pandemija, nes jeigu ne ji, tai būtų vertinimai, manau, gerokai prastesni.
Anot Ž.Maurico, daug kur kitose šalyse tokių epidemijų metu vyriausybių populiarumas paprastai išauga. Nebent su situacija tvarkomasi yra labai prastai.
