Patraukė į kitą Žemės pusę?
Vos balandžio 9-ąją buvo panaikinta N.Venckienės teisinė neliečiamybė, jos Seime neliko nė kvapo. „Drąsos kelio“ pirmininkas Jonas Varkala iškart pripažino, kad politike tapusi teisėja slepiasi nuo teisėsaugos, kuri esą siekia susidoroti su ja.
„Parašyta – pirmiausia suėmimas. Dar kaltinimų paketas pono prokuroro kišenėje. Manau, kad per mėnesį, kadangi teisėsauga dabar dirbs greitai, nuteis ir į kalėjimą. O dar ir kitoks scenarijus gali būti. Pavyzdžiui, izoliatoriuje Rusijoje nusižudo žmonės“, – kalbėjo parlamentaras.
Leisti patraukti politikę baudžiamojon atsakomybėn, suimti ar kitaip suvaržyti jos laisvę Seimo paprašė generalinis prokuroras Darius Valys.
 |
| BFL/Tomo Lukšio nuotr./Neringa Venckienė |
Prokurorai moteriai nori pateikti įtarimus pagal šešis Baudžiamojo kodekso straipsnius. Įtariama, kad ji prieš dvejus metus Panevėžio miesto apylinkės teismo patalpose viešai užgauliai pažemino teismą, nevykdė 2011 m. gruodį priimto Kėdainių teismo sprendimo skubiai perduoti dukterėčią, kurios globėja buvo 2009–2012 m., motinai Laimutei Stankūnaitei, pernai gegužę trukdė antstolei vykdyti teismo sprendimą, piktnaudžiavo vaiko atstovo teisėmis psichiškai gniuždydama vaiką ir panaudodama fizinį smurtą pasipriešino policijos pareigūnui, o perduodant vaiką, jo motinai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.
Neradę N.Venckienės, prokurorai turėtų skelbti jos paiešką. „Įstatymas numato, kad jei įtariamasis slapstosi, gali būti paskelbta paieška. Jei siunčiamas šaukimas, o žmogus neatvyksta kelis kartus, galima duoti pavedimą policijai nustatyti jos gyvenamąją vietą. Jei ir ta priemonė nepadeda, sprendžiama kitais klausimais – galimas atvesdinimas, jei policija nustatytų gyvenamąją vietą, per prievartą“, – teigė prokurorė Nina Raugienė.
Bendražygiai iškart pripažino, kad N.Venckienė slapstosi ne namie. Tiesa, kur konkrečiai yra kolegė, parlamentarai negali arba nenori pasakyti.
Ją gerai pažįstanti garliaviškė „Lietuvos rytui“ pranešė, kad buvusi teisėja su nepilnamečiu sūnumi išskrido į užsienį: „Šiuo metu ji yra labai toli – viename tolimiausių taškų nuo Lietuvos“, – tvirtino neįvardyta moteris.
„Info TV“ žiniomis, N.Venckienė gali būti Naujojoje Zelandijoje arba Australijoje. Teigiama, esą ji gali prašyti politinio prieglobsčio užsienyje.
„N.Venckienė niekur nėra prapuolusi, – pareiškė „Drąsos kelio“ revizorius Sigitas Martinavičius. – Seimo narė yra pasirinkusi tam tikrą gynybos poziciją. Labai tikėtina, kad, jei ji pasirodytų viešumoje, iškart būtų suimta. Gynyba derinama su partija. Su N.Venckiene palaikomi ryšiai, ji aktyviai ruošiasi juridinei kovai. Apie tai netrukus visi sužinosite. Aš turiu savo užduotis ir žinau, kokiu keliu bus einama. Kai ateis laikas, viskas bus paskelbta. Situaciją dabar valdo tik keli žmonės.“
 |
| Eglės Digrytės nuotr./Policininkai bando patekti į „Drąsos kelio“ suvažiavimą |
Šeštadienį Kaune vykusiame „Drąsos kelio“ suvažiavime partijos idėjinė lyderė nepasirodė, bet jos vyras advokatas Aidas Venckus, pats irgi nedalyvavęs, jo dalyviams pranešė, kad žmona yra gyva ir sveika.
Jokių žinių iš N.Venckienės negauna nei Seimo kanceliarija, nei Etikos ir procedūrų komisija. Elektroninėje duomenų bazėje įrašų apie galimas jos ligas nėra.
Komisija šiuo atveju neturi jokių įgaliojimų veikti. Ji tik privalo kas mėnesį suskaičiuoti posėdžių lankomumą ir apie tai informuoti Seimo valdybą. Be pateisinamos priežasties daugiau nei pusę iš anksto numatytų posėdžių, kuriuose numatytas įstatymų priėmimas, praleidusiam politikui to mėnesio atlyginimas mažinamas vienu trečdaliu, kitų sankcijų nėra.
Tiesa, anot komisijos pirmininko konservatoriaus Valentino Stundžio, jei parlamentarė toliau be pateisinamos priežasties nelankys posėdžių, jai gali grėsti net apkalta.
Grįžo tik po pusantrų metų
Seimo nario, V.Uspaskicho dingimas iš Lietuvos ir beveik pusantrų metų užsitęsusi viešnagė gimtojoje Rusijoje buvo virtusi viešu spektakliu.
 |
| Viktoras Uspaskichas |
2006-ųjų gegužę politikas, mirus broliui, išvyko į gimtinę Rusijos šiaurėje, bet po laidotuvių negrįžo. Mat paaiškėjo, kad Lietuvos teisėsauga jį įtarė neskaidria partijos buhalterija. Tyrimą V.Uspaskichas ir jo bendražygiai iškart įvertino kaip politizuotą.
Kėdainių verslininkas, dėl skandalų netekęs ūkio ministro posto ir Seimo nario mandato, vėliau pasitraukęs ir iš DP pirmininko pareigų, pradėjo žaisti katės ir pelės žaidimą. Politikas aiškino niekur nesislapstantis, o jį apklausti pareigūnus kvietė į Maskvą, kur gyveno savo bute. V.Uspaskichas taip pat aiškino norįs būti apklaustas kitos šalies pareigūnų, dalyvaujant tarptautinių institucijų atstovams ir žmogaus teisių gynėjams.
Negrįžimas „yra vienintelė galimybė įtraukti į šį procesą tarptautines organizacijas, taip išsaugoti partiją, partijos garbę ir visus, kurie įvardyti įtariamaisiais“, teigė jis keliuose Lietuvos dienraščiuose išspausdintame atvirame laiške.
„Aš nepasitikiu Lietuvos teisėsauga. Nepasitikiu valdžios objektyvumu ir sąžiningumu. Ir šiam nepasitikėjimui pagrįsti turiu daug faktų. Todėl noriu, kad mano apklausa vyktų ne Lietuvoje, o kur nors kitur, dalyvaujant tarptautinėms teisės institucijoms, žiniasklaidai ir žmogaus teises ginančioms organizacijoms“, – aiškino „darbietis“.
Jis taip pat aiškino grįšiąs tik parengęs gynybos strategiją ir esą necivilizuotai dirbančių mūsų šalies teisėsaugininkų demaskavimo planą.
Policijos departamentas V.Uspaskicho paiešką pradėjo tik rugsėjį, gavęs teismo nutartį skirti suėmimą DP įkūrėjui ir atitinkamą Generalinės prokuratūros sprendimą.
 |
| Loreta Graužinienė |
Prokurorai pas politiką neskubėjo, užtat nuolat lankė partijos kolegos, pavyzdžiui, DP vairą perėmęs Kęstutis Daukšys, parlamentarė Loreta Graužinienė, europarlamentarė Ona Juknevičienė, nors bėglys tikino aktyviai nebedalyvaujantis partijos veikloje. Sykį, Maskvoje apsilankius „darbiečių“ desantui, jie kartu net surengė spaudos konferenciją, per kurią skambėjo pažadai sugrįžti į Lietuvą ir kaltinimai Lietuvos teisėsaugai.
2006 m. rugsėjį V.Uspaskichą, naktį automobiliu važiuojantį Maskvos gatvėmis, sulaikė Rusijos milicininkai, bet jis netrukus buvo paleistas už užstatą. Lietuvos prokurorai kolegoms išsiuntė teisinės pagalbos prašymą dėl V.Uspaskicho ekstradicijos, bet jis taip ir nebuvo išduotas.
Lygiai po metų „darbietis“ pats sugrįžo ir iškart atsidūrė ne kolegų glėbyje, o areštinėje. Jį prie lėktuvo trapo sulaikė ir iškart išsivežė į Vilniaus oro uostą atvykę teisėsaugos pareigūnai.
Irgi paviliojo Rusija?
Pernai, po Seimo rinkimų Generalinei prokuratūrai pradėjus tyrimą dėl galimo kalinių balsų pirkimo DP naudai, dingo vienas įtariamasis.
LNK „Žinios“ tuomet skelbė, esą prokurorai turi duomenų, kad slaptame įraše dėl kalinių balsų už „darbiečių“ kandidatus besiderantis Eugenijus Maciulevičius irgi išvyko į Rusiją. Dėl to tyrimas įstrigo.
DP taryba savo ruožtu sustabdė E.Maciulevičiaus ir dar dviejų balsų pirkimo skandale minimų asmenų narystę partijoje.
„Vienas sunkiausių sprendimų“
Dar anksčiau užsienyje netikėtai buvo atsidūręs tuometis liberalcentristų lyderis, Vilniaus miesto meras A.Zuokas. Taip jis pasielgė 2004-ųjų birželį, kai Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) agentai apsilankė Valdą Adamkų prezidento rinkimuose remiančių partijų – Liberalų ir centro sąjungos bei Naujosios sąjungos būstinėse Vilniuje ir atliko dokumentų poėmius.
 |
| Artūras Zuokas |
Pareigūnų tuomet sulaukė ir socialdemokratai bei konservatoriai.
„Turiu prisipažinti, kad tai buvo vienas sunkiausių mano priimtų sprendimų ir turbūt skaudžiausias pasekmes mano, kaip politiko, karjerai ir tiesiog žmogui turėjusių įvykių, – po gerų metų savo tinklaraštyje rašė A.Zuokas. – Nenorėdamas nei teisintis, nei girtis, visgi pasakysiu, kad elgiausi taip tikrai ne gelbėdamas save, norėjau užkirsti kelią įvykiams, kurie galėjo turėti reikšmingos įtakos valstybei.
Dabar niekas negali pasakyti, kas būtų buvę, jei tuo svarbiu šaliai metu būčiau neišvykęs į Lenkiją. Sutinku, gal maršrutas ir ne pats geriausias, bet mums, kaip kandidatą į prezidentus iškėlusiai partijai, reikėjo gelbėti V.Adamkų, kuriam STT siekė suduoti smūgį per mane.“
Kadangi A.Zuokas buvo vienas pagrindinių kampanijos organizatorių ir V.Adamkų iškėlusios partijos pirmininkas, jam mesti įtarimai ar viešas sulaikymas esą galėjo nulemti rinkėjų sprendimą.
„Po kelių dienų būtų galima paleisti ir atsiprašyti, tačiau kelios dienos prieš rinkimus plačiai rodomas vaizdas, kaip, pvz., pareigūnai sodina A.Zuoką į mašiną ir vežasi apklausai, būtų efektingas. Kad toks planas buvo rengiamas, liudija patikimų žmonių pateikta tuomet rengtų įvykių seka“, – aiškino politikas.
Jis teigė galėjęs laukti, kaip susiklostys įvykiai, bet priėmė tuomet esą geriausią sprendimą: „Buvau tikras, kad mano išvykimas ir vieši pareiškimai turės atgarsį ir sustabdys kai kuriuos STT pareigūnus nuo tolimesnių veiksmų. Apsispręsti reikėjo žaibiškai, nespėjau informuoti net savo kolegų ir netgi artimų draugų, nenorėdamas velti jų į naujas problemas.“
