Praėjus savaitei kyla nemažai klausimų – kur galėjo pasidėti visa penkių asmenų šeima. Pareigūnai leidžia suprasti, kad ilgai laukti nereikės, tačiau kas bus toliau? Ar užspeistas tėvas nesiims kraštutinių veiksmų, ar tarnybos yra nusiteikusios geranoriškai?
Pareigūnų darbas – tik surasti
Vitalis Kutkauskas, Utenos apskrities VPK viršininkas patvirtino, kad vykdomas vaiko teisių tarnybos prašymas surasti dingusią šeimą, o ne ką nors sulaikyti ar atimti vaikus.
„Niekas nenori vaikų atiminėti. Tokio sprendimo nėra ir tai ne mūsų kompetencija“, – komentavo V.Kutkauskas
„Niekas nenori vaikų atiminėti. Tokio sprendimo nėra ir tai ne mūsų kompetencija“, – komentavo viršininkas.
Taip pat priminė, kad dingusios šeimos tėvas yra žinomas pareigūnams. Vyksta ikiteisminis tyrimas dėl pasipriešinimo valstybės tarnautojui. Taip pat surašytas protokolas dėl vaikų neleidimo į mokyklą.
Pareigūnai žino, kad jo charakteris yra agresyvus, tačiau dabartinių veiksmų tokia informacija visiškai neveikia: „Geriausias variantas būtų bendradarbiauti. Mes galėtume paimti vaikus tik tokiu atveju, jei smurtas prieš vaikus būtų nustatytas čia ir dabar. Kol kas tai tik vaikų socializacijos klausimas.“
Molėtų rajono Joniškio seniūnas Rimantas Verbaitis mano, kad šeima savo veiksmus aiškiai planuoja, o elgesys nėra paremtas vien paniška baime ir bėgimu.
„Jie dažnai keičia gyvenamą vietą, nebendrauja su tarnybomis ir neina į kalbas. Jei niekas tų vaikų niekur nemato, ar esame garantuoti, jog jiems viskas gerai. Ką jie pirmiausia padarė čia gyvendami – užvertė visas instancijas skundais, kad jų vaikai skriaudžiami ir nuodijami, o iš visų kitų mokyklos vaikų niekas neapsinuodijo. Netikiu pasakom, kad jie gyvens Latvijoje ir nuotoliniu būdu mokysis Lenkijoje. Ar mes kalti, kad jie ten kažkur miške sėdi“, – baiminosi seniūnas, kurio valdose yra naujausia žinoma šeimos gyvenamoji vieta.
Taikai niekada nevėlu
Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Irena Gaigalienė patvirtino, kad policijos yra prašoma nustatyti šeimos buvimo vietą ir apie tai informuoti. Kokie bus tolimesni veiksmai? Viskas priklausys nuo situacijos.
Vedėja teigia, kad su šeima jau nuo lapkričio mėnesio yra stengiamasi bendrauti per pagalbos prizmę. Šeimai iš tiesų ir dabar niekas nedraudžia tiesiog informuoti, kur jie yra, kur vaikai lanko mokyklą. O jei nelanko – padės sudaryti tam sąlygas.
I.Gaigalienė teigia, kad net ir dabar nėra tokios situacijos ar plano paimti vaikus iš šeimos, ko galėtų baimintis tėvai: „Tiesiog reikia užtikrinti konstitucinę vaiko teisę gauti išsilavinimą. Reikia ir jų sveikatą patikrinti. Tam reikia tiesiog tėvų geranoriško bendradarbiavimo. Yra įvykio vadybininkas, kuris surenka visą pagalbos komandą, kur yra konsultantai, psichologai ir kiti specialistai.“
Slapstymasis, vaikų slėpimas ir agresijos rodymas iš tiesų sukelia tik pagrįstus nuogąstavimus, ar vaikai ten yra saugūs.
Vedėja teigia, kad ji, kaip ir dauguma žmonių, norėtų, jog situacija baigtųsi taikiai ir kuo naudingiau vaikams, tačiau slapstymasis, vaikų slėpimas ir agresijos rodymas iš tiesų sukelia tik pagrįstus nuogąstavimus, ar vaikai ten yra saugūs: „Niekada nevėlu viską pasukti teigiama linkme. Būtų šaunu, kad su šia šeima bendraujantys žmonės netaptų situacijos bendrininkais.“
Nereikia „garliavų“ ir „zelandijų“
Šiaulių AVPK policijos psichologas Arūnas Norkus sutiko situaciją pakomentuoti iš šalies. Be to, jo patirtis neapsiriboja pareigūnais. Jam dažnai tenka konsultuoti ir šeimas.
Psichologas teigia, kad yra visiškai natūralu, jog dėl vaikų susirūpinęs tėvas gali pasielgti ir labai agresyviai ar neapgalvotai. Pavyzdžiui, ginti savo vaikus žiauriomis priemonėmis. Gali nukentėti žmonės. Todėl derėtų viską padaryti, kad šeima jaustųsi kuo ramiau ir saugiau.
„Tik labai ramiai ir taikiai. Jis priešinasi dėl vienintelės priežasties – iš baimės, kad kažkas nutiks su jo vaikais. Reikia daryti viską, kad šeima nesijaustų nesaugiai – mes ne atimti vaikus norime, o suteikti pagalbą. Juk jie slapstosi, keliauja – gal trūksta pinigų, daiktų, gal jiems šalta. Stengtis patenkinti bazinius poreikius“, – kalbėjo psichologas.
Jis teigia, kad visuomenė šiuo metu yra maitinama vien gandais ir sunku nuspręsti, kad iš tiesų yra tiesa: „Aš supratau, jog tėvai patys norėtų mokyti savo vaikus. Tokia teisė yra – vyksta mokymas šeimose, namuose. Tai galima padaryti, jei vaikai nepritampa mokykloje. Tai labai normalus dalykas.“
A.Norkaus manymu, į procesą kuo mažiau turėtų kištis žiniasklaida: „Tuomet vyksta ne pagalba šeimai, o politika. Neseniai pažaidėme mergaitės, kuri galėjo gyventi normalioje šeimoje, likimu. Ypač į šeimos reikalus nereikėtų kištis visuomenei, kad nebūtų daugiau „garliavų“ ir „zelandijų“. Būtent tokie dalykai labai kenkia vaikams, kurie yra svarbiausi.“
