Panašių kreipimųsi tik rečiau gauna ir kitos Lietuvos atstovybės šalyse, kur gausesnės lietuvių bendruomenės. Tokiais atvejais diplomatai sako padedantys susisiekti su artimaisiais ir vietos socialinės paramos organizacijomis.
Lietuvos ambasados Jungtinėje Karalystėje konsulinis pareigūnas Giedrius Tamašauskas BNS sakė, kad iš piliečių, kurie neturėdami lėšų kreipiasi dėl grįžimo į Lietuvą, skambučių sulaukiama kiekvieną savaitę.
„Skambučių sulaukiame kiekvieną savaitę. Dažnai kreipiasi asmenys, kurie teigia, kad negavo pažadėto darbo ir neturi lėšų įsikurti Jungtinėje Karalystėje, todėl norėtų keliauti atgal“, – sakė pareigūnas.
Skambučių sulaukiame kiekvieną savaitę, – G.Tamašauskas„Tokiais atvejais patariame, kuo greičiau kreiptis pagalbos į artimuosius. Praradusiems dokumentus konsuliniai pareigūnai išduoda laikinus kelionės dokumentus, o piliečiams pageidaujant suorganizuoja ir pinigų perlaidas per Užsienio reikalų ministeriją. Asmenims, neturintiems gyvenamosios vietos, padedame bendradarbiaudami su Jungtinės Karalystės socialinės paramos ir labdaros organizacijomis“, – teigė G.Tamašauskas.
Pasak jo, šiuo metu didelio ir staigaus imigrantų iš Lietuvos antplūdžio nepastebima, bet tautiečių, atvykstančių dirbti į Jungtinę Karalystę, skaičius didėja daugelį metų iš eilės. Iki 2009 metų pirmojo ketvirčio pabaigos įsidarbinusių ir užsiregistravusių darbuotojų programoje buvo per 87 tūkst. lietuvių, tačiau šioje statistikoje neatsispindi piliečiai, užsiimantys individualia veikla, o būtent tokio pobūdžio darbas ar veikla tarp lietuvių yra populiariausia.
Lietuvos ambasadorius Airijoje Vidmantas Purlys BNS sakė, kad atvejai, kai Lietuvos piliečiai neturi už ką grįžti į Lietuvą, yra retesni – pernai tokių buvo keli.
„Patariame, kur kreiptis – į socialinės rūpybos centrus, kurie priima piliečius nakvynei ar gali nupirkti bilietą. Susisiekiama su giminėmis Lietuvoje, kad jie galėtų padėti. Yra galimybė gauti ir Užsienio reikalų ministerijos paramą“, – sakė ambasadorius.
V.Purlio teigimu, Airijoje šiuo metu gali gyventi apie 90 tūkst. Lietuvos piliečių. Ambasados Vokietijoje trečiasis sekretorius Audrius Bendinskas BNS teigė, kad ambasada sulaukia lietuvių prašymų padėti grįžti į tėvynę, bet jie nėra itin dažni.
„Per pastaruosius metus tokių atvejų galima suskaičiuoti ant kelių rankų pirštų. Tai nėra masinis reiškinys. Mūsų darbas – susisiekti su artimaisiais, bandome juos rasti“, – sakė diplomatas.
Oficiali statistika rodo, kad Vokietijoje gyvena per 20 tūkst. lietuvių. Didesnio lietuvių imigrantų srauto į Vokietiją tikimasi kitąmet, kai bus panaikinti apribojimai įsidarbinti.
Lietuvos diplomatai ketinantiesiems vykti uždarbiauti pataria bendradarbiauti tik su licencijas turinčiomis įdarbinimo agentūromis, įsitikinti, kad įmonė, kurioje ketinama dirbti, tikrai egzistuoja, o gyvenamosios vietos adresas yra tikras.
„Reikia visada apsvarstyti ir pasiruošti neplanuotam poreikiui grįžti į Lietuvą – turėti bilietą ar pinigų kelionei į Lietuvą, žinoti artimųjų kontaktinius telefono numerius, pasirūpinti tinkamais dokumentais“, – sakė G.Tamašauskas.
Oficiali statistika rodo, kad 2009 metais savo išvykimą iš Lietuvos deklaravo 22 tūkst. žmonių. Daugiausia lietuvių emigravo į Jungtinę Karalystę, Airiją, JAV ir Vokietiją.
2010 metų pradžioje Lietuvoje gyveno 3,329 mln. gyventojų – tai 20,9 tūkst. mažiau negu 2009 metų pradžioje.
