Taip Lietuva pademonstravo simbolinę paramą Izraeliui, kurio vyriausybė kritikavo konferenciją kaip bandymą už akių primesti nepriimtinas sąlygas.
Lietuvai Paryžiuje atstovavo viceministras Neris Germanas. Diplomatiniai šaltiniai BNS patvirtino, kad toks atstovavimas pasirinktas sąmoningai, atsižvelgiant į Izraelio poziciją.
Latvija, Estija ir Lenkija į Paryžių delegavo savo ministrus, konferencijoje dalyvavo ir JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry.
Paryžiaus konferencijos dalyviai sekmadienį paragino Izraelį ir palestiniečius atnaujinti derybas dėl taikos ir nepriklausomos Palestinos valstybės įkūrimo. Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu pareiškė, kad konferencijos deklaracija yra bandymas primesti sąlygas, prieštaraujančias Izraelio nacionaliniams interesams.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas Kęstutis Girnius BNS sakė, kad Lietuva užima proizraelietiškesnę poziciją, priešingai nei dauguma Europos Sąjungos (ES) šalių, o tai iš dalies lemia Holokausto Lietuvoje atmintis.
„Lietuva yra labiau proizraelietiška, tai ne pirmas toks kartas. Tai galima iš dalies pateisinti Lietuvos Holokausto istorija, bet, kita vertus, reikia atvirai vertinti ir Izraelio politiką palestiniečių atžvilgiu, o ta politika yra ganėtinai negraži. Mes patys buvome pavergti, todėl turėtume parodyti truputį daugiau simpatijų tautai, kuriai neleidžiama sukurti savo valstybės“, – BNS sakė K.Girnius.
Konferencijos dalyviai paragino abi puses nesiimti vienašališkų veiksmų, galinčių pakenkti deryboms. Šis pareiškimas buvo aiški užuomina apie Izraelio vykdomas žydų nausėdijų statybas. Izraelio naudai pareiškime išsakoma kritikos smurto kurstymui bei „terorui“, turint galvoje palestiniečių atakas.
