Pasak I.Ruginienės, LPSK sulaukia įvairių dirbančiųjų paklausimų.
„Ir, įdomiausia, kad mes jau porą savaičių intensyviai atsakome ir vis tokiomis bangomis – vis skirtingos temos. Pirmiausia buvo labai aktualu atleidimai ir nemokamos atostogos. Aktualiausia buvo nemokamos atostogos – kokiais atvejais sutikti, nesutikti ir kodėl verčia darbdaviai imti nemokamas atostogas. Po to keitėsi viskas į tai, kad verčia imti kasmetines atostogas. Klausė, gali ar negali versti.
Pastaruoju metu labai daug apie darbų saugą teiraujasi žmonės. Ypač apie tai, jeigu, tarkime, darbdavys neduoda jokių apsaugos priemonių. Čia kalbu apie parduotuves ir labiau tas mažąsias parduotuves, ne tie didieji prekybos centrai, bet būtent mažosios maisto prekių parduotuvės regionuose“, – pasakojo profsąjungų atstovė.
Pirmiausia buvo labai aktualu atleidimai ir nemokamos atostogos.
Dabar, I.Ruginienės teigimu, sulaukiama paklausimų, ką daryti, kai nemoka atlyginimo arba atleidžia ir nesumoka darbo užmokesčio.
Darbuotojai jaučiasi sutrikę
LPSK pirmininkė sakė, kad darbuotojai yra labai sutrikę.
„Dabar apnuogino viską, kai gyvenome gerais laikais, atrodė, kad tos informacijos yra tiek daug, tiek daug yra institucijų, kurios gali konsultuoti. Valstybinė darbo inspekcija, kuri turi konsultacinę tarnybą. Bet, kai atsitiko sunkmetis, kai tų atvejų pradėjo byrėti šimtais ir tūkstančiais, žmonės, būna, kartais net neprisiskambina į karštąsias linijas, kurios jau dirba netgi visą parą. Ir jie sutrikę, nežino, ką daryti“, – teigė I.Ruginienė.
Ji minėjo, kad į LPSK kreipiasi tūkstančiai ne profsąjungų narių. Esą tai rodo, kad žmonės – panikuoja ir nežino, kur kreiptis.
I.Ruginienė pasakojo, kad sulaukta komentarų ir apie tai, kad verslai, kurie gerais laikais nebuvo linkę dalytis pelnais su darbuotojais, dabar irgi nerodo solidarumo.
„Žmonės, matyt, pradeda vertinti realiai, pradeda matyti. Nes dabar tiek daug darbdaviai viešai kalba apie solidarumą, apie tai, kad darbuotojai turi įsiklausyti, nesiožiuoti, o turi sutikti vardan to, kad išlaikytų darbo vietas.
Tai darbuotojai ir sako, kai buvo didžiausias ekonomikos pakilimas, juk kokios visada buvo sunkios mūsų derybos, kad ir dėl tos minimalios algos, dėl geresnių sąlygų, dėl didesnio atlyginimo, taigi mums visą laiką buvo aiškinama, kad normalios sutartys yra nesąmonė, visi turi pereiti į individualią veiklą, tapti freelanceriais, nes tai yra labai faina, duokit žmonėms dirbti nenormuotą darbo laiką ir baikite čia sapalioti apie didesnius atlyginimus. Ta tendencija būdavo nuolat“, – akcentavo profsąjungų atstovė.
Kai ekonominiai rodikliai rodydavo, kad pats laikas dalintis pelnu, anot I.Ruginienės, kai kurie darbdaviai atsukdavo nugarą. Nepaisant to, darbuotojai esą išliko solidarūs.
„Iš tikrųjų didžioji dalis prarado didelę dalį pajamų, jie iš tiesų įsiklausė į verslą, jie daug ką padarė vardan to, kad išsaugotų darbo vietas. Tačiau kai kurių darbdavių solidarumo kaip nėra, taip nėra“, – pažymėjo LPSK pirmininkė.
Tačiau kai kurių darbdavių solidarumo kaip nėra, taip nėra.
Darbuotojas – ne darbo įrankis
I.Ruginienės nuomone, nors bus sunku, nereikia pasiduoti didelei panikai.
Ji svarstė, kad pasibaigus šitam sunkmečiui viskas nesustos. Esą lėtai, bet įsibėgėsime ir važiuosime pirmyn.
LPSK pirmininkė priminė 2008–2009 metų ekonominę krizę, po kurios, jos galva, gerai atlikome pamokas.
„Tikiuosi, kad dabar tų klaidų nedarysime. Ir, kaip bebūtų, vis tiek nebus taip, kad visoje šalyje nebus nė vieno restorano, nė vieno viešbučio ar nė vieno grožio salono. Po truputį šitie verslai įsivažiuos. Ir darbuotojų tikrai reikės. Tik, be abejo, kad šitie metai kaip minimum bus tokie žaizdų aplaižymo metai“, – mano I.Ruginienė.
Darbuotojų tikrai reikės. Tik, be abejo, kad šitie metai kaip minimum bus tokie žaizdų aplaižymo metai.
Kartu ji teigė pastebėjusi, kad tie darbdaviai, kurie palaikė glaudų ryšį su savo darbuotojais, turėjo tvarias kolektyvines sutartis, jau rado sprendimus dėl daugelio šiuo metu kilusių problemų.
„Ir jau dirba pakeistu grafiku ir pakeistu režimu, ir eina toliau iškelta galva. Tačiau tie, kurie apskritai neigia tokį socialinį dialogą su savo kolektyvais ir niekaip net šiandien negali pripažinti, kad darbuotojas yra komandos dalis, o ne darbo įrankis, tai jiems yra vieni iš sudėtingiausių laikų. Nes jie neįsivaizduoja, kaip spręsti problemą, nes visą laiką buvo autoritarinė sistema – vadovas pasakydavo ir tu turi besąlygiškai klausyti.
O dabar, per sunkmetį, tokia sistema neveikia. Turi susitarti. Tų susitarimų kultūros ir įgūdžių trūkumas dabar ir gilina tas problemas, su kuriomis susiduria darbdavys. Mano žinia ir būtų: darbdaviai, pradėkite kalbėtis su savo kolektyvais. Reikia suprasti, kad kolektyvas ir darbuotojai – tai yra komandos dalis, bet ne darbo įrankis“, – pažymėjo I.Ruginienė.
Tų susitarimų kultūros ir įgūdžių trūkumas dabar ir gilina tas problemas, su kuriomis susiduria darbdavys.
