Pervestos pirmosios ligos socialinio draudimo išmokos
„Sodros“ duomenimis, per pirmus du 2017 m. mėnesius išduoti 705 nedarbingumo pažymėjimai savarankiškai dirbantiems asmenims – individualių įmonių savininkams, ūkinių bendrijų tikriesiems nariams mažųjų bendrijų nariams, individualią žemės ūkio veiklą vykdantiems ar turintiems individualios veiklos pažymėjimus. Ketvirtadaliui jų jau pervestos „Sodros“ išmokos.
„Atrodytų, kad naujų apdraustųjų grupė serga mažiau – per pirmus du metų mėnesius ligos atvejų nustatyta tik 0,5 proc. draudėjų. Šio laikotarpio kitų dirbančiųjų sergamumas triskart didesnis. Manome, kad dalis susirgusių savarankiškai dirbančių žmonių medikų neprašė nedarbingumo pažymėjimų, nes pasirinko įmokas „Sodrai“ mokėti kartą per metus, todėl dar nesukaupė reikiamo trijų mėnesių ligos draudimo stažo. Kita priežastis – dar nepasidomėjo galimybėmis pasinaudoti savo socialinėmis garantijomis“, – teigia „Sodros“ direktoriaus pavaduotojas Ježy Miskis.
Savarankiškai dirbantys asmenys, norėdami išmokas gauti ligos laikotarpiu, gali „Sodrai“ įmokas mokėti kas mėnesį, net jei mokėjimas nustatytas kartą per metus.
Tokiu atveju įmokas reikia mokėti nuo sumos, ne mažesnės kaip minimali mėnesinė alga (MMA). Reikiamas trijų mėnesių stažas ligos išmokai gauti sukaupiamas sumokėjus įmokas ir pateikus SAV pranešimus už tris mėnesius, t. y. sumokėjus tris įmokas nuo MMA. Jei įmokos mokamos kartą per metus, išmokos už visus per metus turėtus ligos laikotarpius bus pervestos tik deklaravus pajamas ir sumokėjus įmokas.
Pradėjo draustis ligos socialiniu draudimu
Savarankiškai dirbantys asmenys ligos draudimu draudžiami nuo šių metų sausio 1 dienos. Ligos išmokoms gauti, šių asmenų socialinio draudimo įmokos padidėjo 1,2 proc., t. y. vidutiniškai 4,56 euro per mėnesį. Vidutinė šių metų sausio ir vasario mėnesiais išmokėta ligos išmoka – 33 eurai, t. y. dukart didesnė, nei trijų mėnesių stažui sukaupti reikalingų įmokų suma. Tai ir yra socialinio draudimo sistemos įgyvendinimas, kai tie, kurie draudžiasi ir reguliariai moka nedideles įmokas, esant reikalui gali pasinaudoti garantijomis ir gauti maksimalias jiems priklausančias išmokas.
„Laikinai dėl ligos pajamų netekusiems apdraustiesiems šis laikotarpis yra lengvesnis, nes jie nelieka be pajamų šaltinio. Ypač tai svarbu besiverčiantiems individualia veikla, kuriai būdingas didesnis pajamų nestabilumas. Negaunantiems ligos išmokų, susirgus, kur kas sunkiau skirti lėšų gydymui – jos dažniausiai būna investuotos į verslą arba tiesiog nesukauptos“, – sako J. Miskis.
Ligos draudimas – ne pasipelnymo šaltinis
„Ligos draudimo, kaip ir bet kurio kito draudimo, principas pagrįstas jame dalyvaujančių žmonių solidarumu: visų mokamos įmokos, kad susirgus vienam būtų užtikrinamos socialinės garantijos. Tik svarbu užtikrinti, kad išmoką gautų tas draudimo dalyvis, kuriam ji priklauso.
Įgijus stažą, nepriklausomai nuo įmokų, gali būti skiriamos ligos išmokos. Šios išmokos skaičiuojamos remiantis trijų paskutinių mėnesių pajamomis. Deklaravus realias pajamas, įmokos gali būti perskaičiuotos.
Ligos socialinio draudimo išmoka skaičiuojama nuo gautų pajamų. Turint reikiamą stažą, mažiausia suma, nuo kurios skaičiuojama išmoka – minimali mėnesinė alga. Deklaravus realias pajamas, išmokos gali būti perskaičiuotos.
Ligos socialinio draudimo įmokos dydis – 1,2 proc. nuo pajamų.
Draustumui būtinas trijų mėnesių stažas. Jis įskaitomas sumokėjus socialinio draudimo įmokas nuo 3 minimalių mėnesinių algų sumos – 1 140 Eur. Taip pat būtina „Sodrai“ pateikti SAV pranešimą.
„Viena iš „Sodros“ funkcijų – kontroliuoti išmokų gavimo teisėtumą. Pavyzdžiui, per 2016 metus ligos išmokos išmokėtos 790 tūkst. asmenų. Atrinkus ir patikrinus 38 tūkst. ligos atvejų, dauguma jų, net 27 tūkstančiai, buvo nutraukti, o ligos išmokų mokėjimai sirgusiems asmenims sustabdyti“, – sako J. Miskis. Jis atkreipia dėmesį, kad dėmesys ligos išmokų kontrolei skiriamas ne tik sezoninių ligų metu, bet ir vasarą – tuo metu ligos atvejų skaičius sumažėja perpus, tačiau ilgėja sirgimo laikotarpiai.
