Nesutarimai dėl įstatymo trejus metus vyksta dėl to, kad priimdamas įstatymą 2011 m. Seimas jame paliko dvi viena kitai prieštaraujančias nuostatas. Įstatymo logika prieš trejus metus buvo sugriauta priėmus „darbietės“ Dangutės Mikutienės pataisą, pagal kurią uždraustas embrionų užšaldymas.
Po to buvo kreiptasi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją prašant nurodyti, kaip sutvarkyti įstatymą, kad jame neliktų prieštaravimų. Seimo komisija prieš trejus metus nusprendė, kad įstatymas turi būti Sveikatos reikalų komitete svarstomas iš naujo.
Tačiau tuomet įvyko rinkimai ir susirinko naujos kadencijos Seimas, kuris prie dirbtinio apvaisinimo įstatymo grįžo tik dabar.
D.Mikutienė koalicijos kolegos apkaltino gudraujant
Susirinkęs naujos kadencijos Seimo Sveikatos reikalų komitetas nutarė, kad įstatymą Seimas toliau turėtų svarstyti nebe priėmimo, o svarstymo stadijoje. Tačiau pristatydama komiteto sprendimą pirmininkė D.Mikutienė leido sau padžiazuoti ir Seimui pateikė siūlymą įstatymą toliau svarstyti priėmimo stadijoje.
Toks elgesys ne juokais supykdė socialdemokratus Algirdą Sysą ir Jurą Poželą.
„Tai, ką girdime dabar iš pirmininkės, yra visiška jos saviveikla“, – rėžė J.Požela.
A.Sysas pareiškė, kad tuoj pat kreipsis į Seimo etikos sargus, kad šie įvertintų D.Mikutienės bandymą savo nuomonę pateikti kaip komiteto.
Tai, ką girdime dabar iš pirmininkės, yra visiška jos saviveikla, – sakė J.Požela.
„Komitetas priima vieną sprendimą, o ji pateikia visai kitokią nuomonę. Tai neetiška“, – sakė jis.
D.Mikutienė kolegoms atsakė, kad jokio formalaus sprendimo komitetas išvis nėra priėmęs, situacija aptarta tik žodžiu.
Posėdžiui pirmininkavęs „darbietis“ V.Gedvilas į kolegų ginčus veltis nepanoro ir pasinaudojo savo teise siūlyti įstatymo svarstyme daryti pertrauką. Per tą laiką jis pareikalavo Sveikatos reikalų komitetą priimti sprendimą ir užfiksuoti jį raštu.
Tai komitetas suskubo per pietų pertrauką tarp Seimo posėdžių tai padaryti itin skubiai. Išvada, kuria siūloma įstatymą toliau narplioti nuo svarstymo stadijos priimta vienbalsiai.
Pliekiasi dėl moralinių įsitikinimų
Dirbtinio apvaisinimo įstatymas ypatingas aistras Seime ne pirmus metus kelia dėl to, kad bendro sprendimo niekaip neranda konservatyviai ir liberaliai apie gyvybę mąstantys Seimo nariai.
D.Mikutienė, atstovaujanti konservatyviųjų blokui, baiminasi, kad įstatymo vėl imantis iš naujo nuo svarstymo stadijos paralamentas ne tik užtruks mažiausiai pusmetį, bet ir panaikins jau suderintas nuostatas.
Tarp jų ir esminę – balsavimą dėl galimybės embrionus užšaldyti.
Ankstesnių svarstymų metu parlamentarai parėmė leidimą sukurti iki 10 embrionų ir juos šaldyti, tačiau priėmimo stadijoje tokių nuostatų atsisakyta priėmus D.Mikutienės pataisą. Leidimo užšaldyti embrionus priešininkai sako, kad tokiu būtu Seimas įteisintų gyvybės naikinimą. Jie remiasi nuostata, kad gyvybė atsiranda nuo apvaisinimo akimirkos.
Embrionų šaldymo šalininkai teigia, kad neleidžiant embrionų šaldyti moterys bus įpareigojamos nuolat vartoti medikamentus.
R.Šalaševičiūtė: pritariame tik liberalesniam projektui
Sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė tikino, kad kitų metų biudžete numatyti 3 mln. litų, kuriuos galėtų gauti šeimos, pasiryžusios dirbtiniam apvaisinimui.
Jei įstatymas nebus priimtas dar šiemet, šios lėšos bus skirtos kitoms pacientų reikmėms.
R.Šalaševičiūtė tikina, kad ministerija siūlo Seimui leisti užšaldyti iki dešimties embrionų, nes tik tai užtikrintų procedūrų efektyvumą ir glimybę moterims pastoti kartą, o gal du ar tris.
Taip pat skaitykite: Dirbtinis apvaisinimas: ką mano užaugę vaikai?
