„Kalnas nuo 2018 metų turi įdiegtą visą stebėsenos sistemą. Pastebėję bent mažiausius pajudėjimus, iš karto imamės gelbėjimo darbų ir tuos plyšius, kurie atsiranda, iškart užlopome“, – trečiadienį per Seimo Kultūros komiteto posėdį sakė Rūta Kačkutė.
Anot jos, muziejus rezerve laiko 0,5 mln. eurų skubiems kalno gelbėjimo darbams.
Pernai baigta tvarkyti kalno aikštelė, kad lietaus vanduo nebegalėtų skverbtis į kalno vidų.
„Tai ir buvo viena iš pagrindinių kalno problemų: kai lietus lydavo, vanduo skverbėsi į kalną, per vidurį kalno jis kaudavosi, o paskui eidavo per kraštus ir šlaitai slinko. Dabar esame uždėję nauja danga visą aikštelę“, – teigė R.Kačkutė.
Imtis esminių Gedimino kalno tvarkymo darbų muziejui neleidžia besitęsiantis ginčas su įmone „Hidroterra“, turėjusia atlikti kalno tyrimus, suprojektuoti jo sutvirtinimo sprendinius ir gauti darbams reikalingus leidimus.
Pasak R.Kačkutės, „Hidroterros“ atstovai teigia, kad paveldosaugos objekte reikia tik tvarkybos leidimų, tuo metu Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija tvirtina, kad daliai darbų – Aukštutinės pilies pamatams sutvirtinti – būtinas ir statybos leidimas.
„Iki vasaros diskutavome, kokių leidimų reikia. (...) Buvome pasiryžę nubraukti 120 tūkst. eurų delspinigių su sąlyga, kad bus gauti visi leidimai, bet „Hidroterra“ ėjo kitu keliu, jie mus padavė į teismą už 400 tūkst. eurų neišmokėjimą, kurių nepervedėme, nes negavome to, ką pirkome pagal sutartį, – visų leidimų“, – aiškino Lietuvos nacionalinio muziejaus vadovė.
„Ekspertai nesutaria, kokių leidimų reikia šiuo atveju, mes esame įkaitai šioje vietoje“, – tvirtino R.Kačkutė.
Ekspertai nesutaria, kokių leidimų reikia šiuo atveju, mes esame įkaitai šioje vietoje.
Jos teigimu, muziejus planuoja skelbti naują konkursą, kad kita įmonė galėtų baigti Gedimino kalno tvarkymo darbų projektą ir gauti reikiamus leidimus.
Kultūros viceministras Vygintas Gasparavičius teigė, kad be teismo sprendimo situacijos sprendimas nepajudės iš vietos, todėl vylėsi, jog teismas skubos tvarka išnagrinės ginčą.
Statybos inspekcijos viršininkės Eglės Kuklierienės teigimu, dabartiniai teisės aktai nenumato, jog paveldosaugos objektuose šalinant avarinę situaciją statybos darbai galėtų būti traktuojami kaip tvarkybos. Pasak jos, Aplinkos ir Kultūros ministerijos jau svarsto, kokių pakeitimų reikia, kad ateityje nekiltų panašių situacijų.
Bendrovė „Hidroterra“ teigia, kad Gedimino kalnas yra Vilniaus pilių rezervato teritorijoje, kuriai netaikomas Statybos įstatymas.
Šalies simboliu tapusio Gedimino kalno būkle susirūpinta po 2016 metais įvykusių kelių nuošliaužų, 2017 metų pabaigoje valstybės mastu paskelbta ekstremali situacija. Per tą laiką atlikti kalno šiaurės vakarų šlaito tvarkybos darbai, įrengta vandens drenavimo sistema, tačiau pietrytinio šlaito būklė lieka kritinė, yra naujų nuošliaužų grėsmė.
Dėl kritinės būklės ir tvarkymo darbų kalnas kurį laiką buvo uždarytas lankytojams, šiuo metu į jį galima pasikelti taku nuo Vilnios pusės, taip pat veikia funikulierius.
Gedimino kalno tvarkybos darbus planuota baigti 2022 metų pabaigoje.
