Dosniausi buvo Neringos vadovai, kurie savo savivaldybės administracijos valstybės tarnautojams ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, išmokėjo iki 80 proc. pareiginės algos dydžio siekiančias vienkartines išmokas iš sutaupytų darbo užmokesčio lėšų. Tiesa, tuos pinigus 81 savivaldybės administracijos darbuotojas gavo dar lapkričio mėnesį, kai Vyriausybės rekomendacijos susilaikyti nuo Kalėdinių premijų neringiškiai dar nebuvo gavę.
Užtat palangiškių Vyriausybės prašymas atsisakyti vienkartinių išmokų nesustabdė. Iš sutaupyto atlyginimų mokos fondo Palangos savivaldybės tarnautojai gavo po 75 proc. pareiginės algos siekiančias išmokas. Iš viso per 100 savivaldybės administracijos darbuotojų gavo 104,7 tūkst. litų.
Beje, šio kurorto savivaldybė 2008-aisiais į savo biudžetą nesurinko apie 2 mln. litų.
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto, pernai perkrovusio rekordinį krovinių kiekį, direkcijos generalinis direktorius Sigitas Dobilinskas buvo kategoriškas ir leidimo skirti lėšų vienkartinėms išmokoms nedavė. „Krovos rekordas, beveik 30 mln. tonų, – tai krovos kompanijų nuopelnas, – sakė S.Dobilinskas. – Mes esame tik administratoriai ir valstybės turto uoste, krantinių ir žemės, valdytojai.“
Lėšas taupė ir Klaipėdos rajono savivaldybės administracija. Jos direktorius Česlovas Banevičius, paklaustas apie tryliktąjį atlyginimą, net pyktelėjo: „Kokios gali būti premijos, kai nevykdome planuoto biudžeto?“
Klaipėdos miesto meras Rimantas Taraškevičius taip pat nepasidavė administracijos direktoriaus Aloyzo Každailevičiaus prašymams leisti išmokėti tryliktąjį atlyginimą. „Šiemet darbo užmokesčio fonde liko labai mažai sutaupytų lėšų, – LŽ sakė R.Taraškevičius. – Nenuostabu, juk biudžeto deficitas siekia apie 7-10 procentų.“
