„Aštuonerius metus romai negali įeiti į pirtį, nes neva jie triukšmauja. Man atrodo, jie ten eina ne triukšmauti, o maudytis, ir kas čia tokio, jei patriukšmauja, tarsi lietuviai to nedaro. Dabar neva kartais įleidžia jau moteris su mažais vaikais, bet vyrų ne. Tai čia jau ne tik tautybės, bet ir lyčių diskriminacija. Žinau vieną šeimą, kuri gyvena be patogumų ir prausiasi, nepaisant oro, prie vandens kolonėlės, nes negali eiti į pirtį“, – interviu 15min sakė R.Pažemeckaitė.
Įvyko muštynės
Romų gyvenvietėje Panevėžyje, vadinamajame gorodoke, dažnai besilankiusi R.Pažemeckaitė sakė, kad namuose nebuvo tam tikrų patogumų. Nors buvo šaltas vanduo, nebuvo dušo, tualeto.
Moteris prisiminė, kad tada, maždaug prieš 15 metų, ji, mama ir patėvis eidavo į Panevėžio pirtį. Anot jos, viskas buvo gerai, iki įvyko vienas incidentas.
„Žinote, įvyko toks dalykas, kai lietuviams užkliuvo, kad ten ateina romai. Įvyko muštynės. Man atrodo, ten mušėsi keturi lietuviai ir du romai. Jie buvo stipriai sumušti tada. Kaip tik mano brolis ėjo į pirtį ir vienas iš tų keturių lietuvių paėmė ir pašovė mano brolį vien tik todėl, kad jis romas. Jis buvo peršautas į koją. Jie pabėgo. Kaip ir nieko niekas nerado, baudžiamosios bylos niekas neiškėlė. Taip viskas ir pasibaigė. Ir po to karto romai nebeįleidžiami į pirtį, neva patriukšmavo, dar kažką“, – pasakojo R.Pažemeckaitė.
Po to karto romai nebeįleidžiami į pirtį, neva patriukšmavo, dar kažką.
Jos teigimu, kartais į Panevėžio pirtį yra įleidžiamos romų tautybės moterys, bet vyrams patekti griežtai neleidžiama.
„Savivaldybė kaip ir duoda kažkokius talonus ten eiti praustis, bet jie negali eiti praustis, nes jų neįleidžia į pirtį“, – tvirtino romų bendruomenės atstovė.
Su mažais vaikais – į pirtį Ramygaloje
R.Pažemeckaitė sakė, kad Panevėžyje be patogumų gyvenantys romai eina praustis prie vandens kolonėlės, esančios Marių gatvėje.
„Nesvarbu, ar šaltis ar dar kas nors, žmonės eina ten ir prausiasi. Ar šalta, ar karšta, jie ten prausiasi. Tada kaimynai pyksta: nehigieniška, čia šampūnas, putos ir t.t. O ką jiems daryti?“ – klausė ji.
Ar šalta, ar karšta, jie ten prausiasi. Tada kaimynai pyksta: nehigieniška, čia šampūnas, putos ir t.t. O ką jiems daryti?
Kai kurios romų šeimos su mažamečiais vaikais, pasak R.Pažemeckaitės, priverstos autobusu važiuoti į Ramygalą.
„Už miesto maždaug 20 km jie važiuoja praustis su autobusu pirmyn-atgal. Pagalvokite, mažas leliukas“, – kalbėjo romų bendruomenės atstovė.
R.Pažemeckaitė pabrėžė, kad romai su diskriminacija susiduria ir kitur. Tarkime, jų neįleidžia į kai kurias kavines.
Laukia visų
Bendrovės Panevėžio pirtis vadovė Loreta Šiurnienė neigė, kad romų tautybės asmenys neįleidžiami į pirtį.
„Tokių dalykų tikrai nėra. Prieš dešimt metų yra įvykęs konfliktas – romai labai negražiai pasielgė, na, kaip, su lietuviais. Buvo konfliktas tarp jų. Ir, vienu žodžiu, buvo ir apsistumdymų, tikrai buvo. Ir nuo to laiko jie patys visiškai neina. Moterys eina normaliai. Tokių dalykų neturime mes. Moteryčių eina, ir su vaikais eina, tikrai“, – tikino ji.
Taip pat Panevėžio pirties vadovė aiškino, kad išsimaudyti ateina ir vyresni romų bendruomenės nariai. Vyrų, L.Šiurnienės teigimu, ateina nedaug.
„Nėra tokio dalyko, kad neįleistumėme žmogaus. Ateina ir purvinas, ir, atsiprašant, apsidirbęs žmogus – mes vis tiek įleidžiame, prašome, kad eitų į dušą, į atskirą patalpą maudytis. O tokių dalykų tikrai nėra“, – apie tai, kad į pirtį nebūtų įleidžiami romai, kartojo ji.
Nėra tokio dalyko, kad neįleistumėme žmogaus.
Pasakodama apie seniai pirtyje įvykusį konfliktą tarp lietuvių ir romų, L.Šiurnienė sakė, kad incidento nematė, nes tuo metu nebuvo vyrų pusėje, kur jie prausiasi.
Tačiau ji prisiminė pasakojimą, kad tąsyk vienas „gerokai pagėręs“ romas atsistojęs ant suolo pradėjo spjaudyti ant lietuvių. „Nu, tai lietuviai pabarė“, – teigė ji.
Dabar panašių dalykų, L.Šiurnienės tvirtinimu, nėra. Ji akcentavo, kad pirtyje yra laukiami visi.
„Mes kiekvieną žmogų gerbiame, laukiame“, – pabrėžė Panevėžio pirties direktorė.
L.Šiurnienė žino, kad dalis romų vyksta į pirtį Ramygaloje. Ten, anot jos, nusiprausti važiuoja ir daug lietuvių.
Ji minėjo, kad tai lemia mažesnė paslaugų Ramygaloje kaina. Apsilankymas Panevėžio pirtyje kainuoja 6 eurus, o gretimame miestelyje – 2–2,5 euro.
„Tai tas skirtumas labai daug atėmė iš mūsų žmogelių“, – pabrėžė įmonės Panevėžio pirtis vadovė.
Informacijos neturi
Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Komunikacijos skyriaus vyriausiosios komunikacijos specialistės Astos Sarapienės teigimu, apie tai, kad romai neįleidžiami į miesto pirtį, savivaldybė informacijos neturi.
Ji aiškino, kad nuo 2017 metų lapkričio 15 dienos savivaldybės iniciatyva Panevėžyje atsirado naujos paslaugos – asmens higienos ir priežiūros (dušo, skalbimo ir skalbinių džiovinimo).
Jas atlieka Socialinių paslaugų centras (SPC) 5 dienas per savaitę: antradieniais–penktadieniais nuo 10 iki 19 val. (pietų pertrauka 14-14.45 val.), šeštadieniais nuo 9 iki 16.45 val. (pietų pertrauka 13–13.45 val.).
Vieną kartą per savaitę nemokamai išsimaudyti duše, išsiskalbti ir išsidžiovinti drabužius, patalynę gali visi miesto gyventojai, kurių pajamos (vienam nariui) yra mažesnės nei dvigubas valstybės remiamas pajamų dydis (nuo 2020 metų – 250 eurų).
Aiškinama, kad tereikia ateiti į SPC Asmeninės higienos paslaugų teikimo poskyrį (Nemuno g. 75B), atsinešti asmens tapatybės kortelę arba pasą.
„SPC atstovų teigimu, romai noriai naudojasi asmens higienos ir priežiūros paslaugomis Nemuno gatvėje“ – teigė A.Sarapienė.
SPC atstovų teigimu, romai noriai naudojasi asmens higienos ir priežiūros paslaugomis Nemuno gatvėje.
Pasak jos, pasiūliusi asmens higienos ir priežiūros paslaugas naujose patalpose, savivaldybė ėmė rengtis nuostolingai dirbančios UAB Panevėžio pirtis privatizavimui.
„Vyksta aukcionai, savivaldybė pardavinėja turimą pirties akcijų paketą. Šiuo metu įstaiga dirba vos dvi dienas per savaitę“, – nurodė A.Sarapienė.