Metinė prenumerata tik 6,99 Eur. Juodai geras pasiūlymas
Išbandyti

A.Mazuronis: diskusijose dėl gynybos finansavimo bendra mokestinė našta negali augti

Vykstant politinei diskusijai dėl galimo mokesčių didinimo siekiant tvaresnio gynybos finansavimo, bendra mokestinė našta Lietuvoje neturi augti, sako Darbo partijos lyderis, Seimo vicepirmininkas Andrius Mazuronis.
Andrius Mazuronis
Andrius Mazuronis / Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr.

Premjerei sausio pabaigoje partijas, verslo, profesinių sąjungų atstovus, nevyriausybininkus kviečiant tartis dėl gynybos finansavimo, jis teigė, kad galimybę didinti kurios nors srities mokesčius mato tik lygiagrečiai juos mažinant kitoje.

„Ar padidintas tas mokestis keliais procentiniais punktais iš tiesų padidins mūsų galimybę apsiginti, tai yra labai svarbus klausimas/ Ir ar didesnę turės ekonominę žalą – bedarbių žmonių atsiras gerokai daugiau, krūvis socialinio draudimo sistemai teks didelis per socialines išmokas?“ – Žinių radijui penktadienį sakė A.Mazuronis.

„Tie dalykai turi būti labai aiškiai paskaičiuoti: koks bus teigiamas ir koks bus neigiamas poveikis. Mes matome neigiamą poveikį pakankamai didelį. Tokia mūsų pozicija: bendra mokestinė našta neturi didėti“, – tvirtino jis.

I.Šimonytė politikus ir socialinius partnerius kviečia tartis, iš kokių šaltinių būtų galima didinti krašto gynybos finansavimą, kai nustos galioti dvejiems metams įvestas bankų solidarumo mokestis. Pasiūlymai, anot jos, galėtų būti teikiami Seimui jau pavasario sesijoje, siekiant užtikrinti išteklius gynybai jau 2025-ųjų biudžete.

A.Mazuronis taip pat teigė, kad į diskusiją kviečiama per daug suinteresuotų grupių, todėl „rezultatas bus nulinis“. Jis tvirtino taip įžvelgiantis Vyriausybės norą perimti diskusiją dėl gynybos iš Prezidentūros.

I.Šimonytės teigimu, papildomų lėšų gynybai reikės norint sukurti diviziją, pertvarkyti karo prievolės sistemą. Tam pradedant nuo 2025 metų reikėtų apie 0,4–0,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) siekiančio papildomo finansavimo virš šiuo metu partijų sutarto 2,52 proc. BVP rodiklio.

Politikai svarsto, kad krašto apsaugai finansavimui auginti galėtų būti didinami, pavyzdžiui, pridėtinės vertės, gyventojų pajamų ar pelno mokesčio tarifai. Dalis politikų siūlo tam tikslui skolintis vidaus rinkoje.

Šių metų biudžete gynybai skirtos lėšos turėtų sudaryti 2,75 proc. BVP. Iš šių lėšų 2,52 proc. sudaro įprasti biudžetiniai asignavimai, o likusią sumą – bankų laikinai mokamas solidarumo įnašas, skirtas finansuoti tik infrastruktūrą sąjungininkams priimti.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Tyrimas: lietuviams planuojant kalėdinio stalo meniu svarbiausia kokybė bei šviežumas
Reklama
Jasonas Stathamas perima „World of Tanks“ tankų vado vaidmenį „Holiday Ops 2025“ renginyje
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos