Šalies gyventojų apklausoje buvo prašoma pasirinkti vieną ar keletą iš 8 teiginių, geriausiai apibūdinančių diskusiją. Didžiausia dalis apklausos dalyvių (64 proc.) diskusiją apibūdina kaip savo nuomonės išsakymą. Antras populiariausias diskusijos apibūdinimas – tai kitos nuomonės išklausymas (57 proc.). Diskusiją kaip būdą „rasti sutarimą“ pasirinko 44 proc. respondentų, „sužinoti kažką naujo“ – 41 proc., „generuoti idėjas“ – 27 proc. respondentų.
Jauniausi (18–25 m.) ir vyriausio amžiaus (46 m. ir daugiau) respondentai dažniau nei vidutinio amžiaus grupė linkę manyti, kad diskusija – tai proga įrodyti teisumą. Jaunimas dažniau nei kitų amžiaus grupių atstovai teigia, jog diskusijos – tai tuščias laiko praleidimas. Taip mano 11 proc. jaunimo ir vos apie 4 proc. kitų amžiaus grupių atstovų.
„Iš tyrimo duomenų matyti, jog mūsų visuomenei diskusijų kultūra priimtina – diskusiją dauguma vertina ne kaip konfliktą ar tuščią laiko leidimo būdą, tačiau kaip galimybę išsakyti savo ir išgirsti kitą nuomonę, – teigia Ieva Petronytė-Urbonavičienė, Pilietinės visuomenės instituto vadovė ir VU TSPMI dėstytoja. – Tiesa, svarstyklės čia nerodo visiškos pusiausvyros. Nors visose sociodemografinėse grupėse vyrauja diskusijos kaip nuomonės išsakymo ir išklausymo supratimas, visgi, išskyrus jauniausiuosius, visi nuosekliai diskusiją labiau mato kaip progą turimą nuomonę išsakyti, o ne išklausyti kitą.“
Pasak I.Petronytės-Urbonavičienės, apklausos duomenys parodo, kad plačiai sutinkame, jog diskusija – nuomonių išsakymas ir išklausymas, tačiau būtent išklausymui dar turėtume suteikti daugiau svorio. „Išklausymo mums dar reiktų daugiau pasimokyti. Tai kasdien galime pastebėti ir viešojoje erdvėje, kai nuomonė sutinkama nepagarbiai arba negirdimi kontraargumentai. Turėtume lavinti įprotį diskutuoti pagarbiai, išklausant kitą ir ypač – kitokią nuomonę“, – atkreipia dėmesį Pilietinės visuomenės instituto vadovė.
Diskusija – tai galimybė rasti sutarimą
Vyresni ir labiau išsilavinę žmonės dažniau linkę diskusiją vertinti ir kaip galimybę rasti sutarimą. Taip mano 46 proc. vyriausių ir 38 proc. jauniausių šalies gyventojų. Tokios pat nuomonės laikosi 46 proc. apklaustųjų su aukštuoju išsilavinimu ir tik 30 proc. su nebaigtu viduriniu. Be to, labiau išsilavinę mato diskusiją kaip idėjų generavimą, o respondentai su mažesniu išsilavinimu dažniau nei kitos grupės renkasi teiginį, kad diskusija – tai tuščias laiko praleidimas.
Vadovai mažiausiai iš kitų grupių linkę išklausyti kitą nuomonę, tačiau atsižvelgiant į kitų profesijų atstovus, vadovai diskusiją dažniau vertina kaip idėjų generavimo kelią (43 proc., kai kitos profesijų grupės – tik apie 25 proc.).
Mokomės diskutuoti – išsprendžiame daugiau konfliktų
Didžioji dalis šalies gyventojų (80 proc.) linkę manyti, jog diskusijos padeda (28 proc.) ar greičiau padeda (52 proc.) spręsti konfliktus. Tačiau penktadalis (20 proc.) laikosi priešingos nuomonės.
Labiau išsilavinę asmenys linkę visiškai sutikti, kad diskusija padeda spręsti konfliktus. Mažiau išsilavinę greičiau sutinka, kad diskusija jų spręsti nepadeda. Pajamos čia irgi svarbu: kuo jos didesnės, tuo dažniau manoma, kad diskusija sprendžia konfliktus. Taip mano 16 proc. tyrimo dalyvių su mažomis pajamomis (iki 200 Eur vienam namų ūkio subjektui per mėnesį), 20 proc. su vidutinėmis (200 – 500 Eur) ir net 40,9 proc. su didesnėmis (daugiau nei 500 Eur) pajamomis.
Labiau išsilavinę asmenys linkę visiškai sutikti, kad diskusija padeda spręsti konfliktus.
Ieva Petronytė-Urbonavičienė: „Šios nuostatos – jog diskusijos padeda spręsti konfliktus – dažniau laikosi tos grupės, kurios ir diskutuoja politikos, valstybės valdymo, ekonomikos klausimais dažniau. Tai pabrėžia patirties, įgūdžio ir įpročio svarbą – turėdami patirčių ir gebėjimų diskutuoti, dažniau būtent tokiu būdu ir išsprendžiame konfliktus. Na, o žvelgiant į alternatyvias konfliktų sprendimo išeitis, atrodytų, kad tiek asmeniškai, tiek visuomenei būtų naudingiau šios diskutavimo patirties, įgūdžio ir įpročio nuolat ir vis daugiau įgyti.“
Diskusijų festivalio „Būtent!“ organizatoriai įsitikinę, jog aukšta diskusijų kultūra padeda visuomenei susitarti dėl valstybės raidos prioritetų ir lemia geresnę priimamų sprendimų kokybę. Taigi šiemet rugsėjo 6–7 d. Birštone vyksiantis trečiasis diskusijų festivalis lankytojams žada sodrią, solidžią ir smagią programą, daugiau nei 70 valandų turiningų diskusijų, įdomių susitikimų, betarpiškų pokalbių. Šeimoms ir patiems mažiausiems dalyviams rengiama speciali programa. Siekiama, kad festivalio lankytojai galėtų ne tik klausytis, įsitraukti į diskusijas, bet ir patogiai, gerai bei prasmingai praleisti laiką.
Reprezentatyvią šalies gyventojų nuomonės apklausą diskusijų festivalio „Būtent!“ užsakymu 2019 m. balandžio 20–29 d. atliko „Spinter tyrimai“. Apklausoje dalyvavo 1009 18–75 m. amžiaus šalies gyventojai.
