Tai neįtikėtina – jau ilgą laiką netyla diskusijos dėl tautinio kostiumo, o Šiaulių kultūros centras ir daugybė entuziastų parodė ir dar pademonstruos, kaip šį mūsų tautinį grožį dera gerbti, mylėti ir dėvėti.
Kartu su dizainere Diana Nevedomskyte Danguolės Janulevičienės studijoje plušėjo kelios nagingos moterys, kurios dalyvauja tautiniam kostiumui skirtame projekte. Jos savo rankomis siuva įvairius drabužius. Šie drabužiai išskirtiniai, nes papuošti liaudiška ornamentika.
Fantazijos niekas neriboja, juolab kad etnografinis stilius, anot D.Nevedomskytės, atgyja visame pasaulyje.
„Tik mums atrodo, kad liaudiški raštai į mūsų gyvenimą sugrįžo su politika. Netiesa – etno bumas jau prieš keletą metų tiesiog uraganu įsiveržė į mados sostinę Milaną“, – kalbėjo dizainerė.
Aukštosios mados atstovė teigia, kad senieji liaudiški raštai neturi nieko bendro su populiariąja kultūra. Tai nesenstantis dalykas. Tokių dalykų neįmanoma sumenkinti ar subanalinti. Jie vėl grįžta į madą ir primena, kas mes ir iš kur.
Pažadinti meilę tautos šaknims
Šiuo metu vyksta ir artėja prie finalo Šiaulių kultūros centro projektas „Tautinio kostiumo festivalis „Nuo tradicijos iki moderno“, kuris bus vainikuotas liepos 6 dieną.
Per Mindaugo karūnavimo dieną Šiaulių pėsčiųjų bulvare prie Dailės galerijos 18 val. 45 min. vyks archeologinių, tautinių kostiumų ir modernaus etno rūbo kolekcijų demonstravimas.
Liepos 6-ąją 21 valandą prasidės akcija „Giedokime „Tautišką giesmę“ pasipuošę tautiniu kostiumu ar jo detale“.
21 valandą prasidės akcija „Giedokime „Tautišką giesmę“ pasipuošę tautiniu kostiumu ar jo detale“.
Pavadinimai reiškia būtent tai, kas ir yra parašyta. Šalia autentiškų kostiumų visi galės pasigėrėti ir Dianos Nevedomskytės naujausia kolekcija, kurią įkvėpė liaudies raštai ir jos močiutė.
Giedoti himną organizatoriai kviečia pasipuošus tautinio kostiumo detale. Tai gali būti tiesiog iš tautinės juostos pasigaminta apyrankė, kaklaraištis ar diržas, tačiau tikimasi, kad žmonės nustebins pačius šventės rengėjus.
Aušra Brijūnienė, šio projekto autorė ir organizatorė bei Šiaulių kultūros centro Renginių organizavimo skyriaus Etninės kultūros specialistė, pastebi, kad šiauliečiai domisi tautiniu kostiumu ir jo prasme: „Bendravau seminaruose ir buvau kartu dirbtuvėse. Nustebino – tradicinės kultūros pojūtis pas mus yra gilus. Tik reikia kalbėtis.“
Projektas, kuris yra remiamas Lietuvos kultūros tarybos, Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos ir Šiaulių miesto savivaldybės, prasidėjo dar gegužės 24 dieną.
Nuo to laiko įvyko trys seminarai tautinio kostiumo raidos temomis. Taip pat vyko trejos dirbtuvės – vytinės juostos tautinio kostiumo atskirų detalių siuvimas ir modernaus etno rūbo modeliavimas ir siuvimas.
Projekto esmė – šiauliečių supažindinimas su Tautiniu kostiumu, jo istorija, simbolika ir pasiruošimas liepos 6 dienos iškilmėms. Ši diena, be kitų titulų, neoficialiai dažnai vadinama ir Tautinio kostiumo diena.
Tautiniai raštai vėl grįžta į madą
Dirbtuvėse, kartu su kitomis moterimis, darbavosi ir tautodailininkė, etnografijos žinovė Sigita Milvidienė. Būtent jos ir jos sūnėno Augustino Monkaus austas juostas savo kolekcijoje panaudojo D.Nevedomskytė.
Kaip puoštis liepos 6 dieną, jei nesi tautodailininkas ir darbščiųjų rankų meistras? Dizainerė teigia, kad iki to laiko kiekvienas turėtų sužinoti, kur yra artimiausias meistras, kuris galėtų nuausti juostą.
„Tai aksesuaras, kuris neturi laikmečio. Mano dukra, pamačiusi juostą ant baltos suknelės sakė – vau, mama! Liaudiški raštai labai puošia“, – kalbėjo D.Nevedomskytė.
Taip gimsta mada – gražus žmogus praeina gatve pasipuošęs tautine juosta, o visi nustemba, pradeda klausinėti, kur gauti?
S.Milvidienė teigia, kad juosta pirmiausia turėtų būti nešiojama pagal paskirtį. O kokia jos pirminė paskirtis? Sujuosti, kad sijonas ar kelnės nenusmuktų, kad marškiniai prigultų prie kūno.
„Dabar juostos paskirtis kiek keičiasi. Keitėsi ir prieš šimtą metų, kuomet buvo tautinio kostiumo pakilimas.
Tuomet juostelė buvo pradėta rišti kaip kaklaraištis. Kai kurie etnologai tvirtina, jog tai neautentiška, tačiau šiam reiškiniui jau šimtmetis. Tai buvo mados tendencija.
Beje, tautinio kostiumo atgimimas prasideda nuo moterų. Tai jos suka galvas, kaip vaikus aprengti ir kaip vyrą prie tautiškumo priderinti. Tikrai labai nesunku išausti kaklaraištį su liaudiškais instrumentais, kuris puikiai tiktų Liepos 6-osios šventei“.
D.Nevedomskytė galėtų valandas pasakoti apie tai, kaip gimsta mada: „Gražus žmogus praeina gatve pasipuošęs tautine juosta, o visi nustemba, pradeda klausinėti, kur gauti? Iš tiesų – visa kūryba iš visatos. Tik žmogus – padaras, kuris nori viską valdyti ir savintis.“
S.Milvidienės nuomone, trispalvės juostelės šią dieną – taip pat yra gerai. Juk tai ir valstybingumo šventė – tai nebus tautinio kostiumo akcentas, bet tai bus valstybingumo ženklas.
Dizainerė D.Nevedomskytė vyrams pataria per tokias šventes dėvėti drobinius marškinius – tai ne tik liaudiška, bet ir labai gražu, vyriška. Geriausia būtų iš natūralaus lino, nebalinto.
Šiek tiek apie kolekciją? „Mano kolekcija vis tiek išlieka tokia, kaip ir visa mano kūryba – minimalizmas, moteriškumas, švara, estetika. Džiaugiuosi, kad mano kolekciją papuoš tikros tradicinės juostos. Juosta duoda tokio įdomaus įspūdžio – nesupranti, kas tai – modernumas ar senovė.“
