Vilniaus savivaldybė jau turi liūdnos patirties – 2004-2006 metais ji nesugebėjo suvaldyti dviračių takų tiesimo projekto, kuriam buvo numatyti 9 mln. Lt, todėl sutartį teko nutraukti. Dviratininkai sostinėje iki šiol neturi pakankamai tinkamų važinėti takų.
Vis dėlto šįkart, atrodo, taip nemaloniai istorija nesibaigs. Ketvirtadienio vakarą, pasibaigus darbo dienai, 15min.lt pasiekė naujausia LVPA informacija – sutarties projektas tarp Vilniaus savivaldybės ir LVPA baigiamas derinti, Vilniaus m. savivaldybė sutinka su sutarties projektu, todėl tikimasi pasirašytą įsakymą iš Ūkio ministerijos gauti kitą savaitę, iš karto po to Bernardinų sodo tvarkymo trišalė finansavimo ir administravimo sutartis bus pasirašoma.
Kaltina kitus, nors vėluoja patys
Tačiau sutarties derinimas nebuvo lengvas ir paprastas, atrodė, kad šiemet pradėjusi rekonstruoti Bernardinų sodą savivaldybė lipa ant to paties grėblio. Darbai vyksta jau nuo pavasario, giriamasi, kad viskas vyksta pagal grafiką, tačiau pinigų iš ES vis dar nėra. Nėra net sutarties, garantuosiančios tas lėšas.
Vilniaus meras Artūras Zuokas suskubo kaltę suversti biurokratinėms procedūroms. Esą kyla klausimas, kokie yra tikslai – „ar kad būtų padarytas darbas, ar kad darbai nebūtų padaryti ir ES lėšos liktų nepanaudotos“.
Tačiau pinigus administruojančios LVPA direktorė Diana Vilytė patarė pačiai savivaldybei susirūpinti. Nes procedūros gal ir biurokratinės, bet būtinos visiems, taip pat ir sostinės savivaldybei.
 |
| Juliaus Kalinsko/„15 minučių“ nuotr./Bernardinų sodo rekonstrukcija |
10 mln. Lt Bernardinų sodo rekonstrukcijai skirta pagal ekologinio pažintinio turizmo priemonę. D.Vilytė juokauja, kad atsiranda šioks toks interesų konfliktas – jų agentūros darbuotojai taip pat vilniečiai, tad visi nori, jog parkas būtų kuo greičiau sutvarkytas. „Nuvažiavęs, tarkim, į Didžiąją Britaniją, Londoną džiaugiesi sutvarkytais parkais ant kiekvieno kampo. O mes teturime apšnerkštą Vingio parką. Todėl kai buvo įtrauktas Sereikiškių parkas į finansuojamų projektų sąrašą, labai nudžiugome, nes šis parkas miesto širdy, tai istorinis, kultūrinis paveldas“, – kalbėjo D.Vilytė.
Tačiau sutarties dėl ES lėšų skyrimo pasirašymas strigo. Nuo šių metų pradžios teko derinti tokius dalykus, kaip užsakovo šiame projekte įvardijimas. Vilniaus savivaldybė projekto valdymą perdavė bendrovei „Vilniaus vystymo kompanija“, tačiau pastaroji nėra darbų užsakovė. Dėl šios priežasties nebuvo tiksliai žinoma, kas atsakingas už galutinių projekto tikslų įgyvendinimą. Savivaldybė užsakovo funkcijas prisiėmė tik po ilgų diskusijų.
„Pasiekėme, kad savivaldybė kreipėsi į Viešųjų pirkimų tarnybą (VPT), gavo leidimą pakeisti rangos sutartį ir Vilniaus savivaldybė įsitraukė kaip užsakovas, o „Vilniaus vystymo kompanija“ liko kaip projekto valdytojas. Visa tai užėmė laiko“, – ilgas derinimo procedūra aiškino LVPA Turizmo projektų valdymo skyriaus vedėja Irma Poškutė.
Kada sodins rožes?
Šiuo metu buvo belikęs vienas neaiškumas: LVPA niekaip nesulaukė, kad savivaldybė paprašytų VPT leisti pratęsti sutartį su darbus vykdančia bendrove. Pirmoji sutartis su bendrove „Pireka“, vėliau pakeitusia pavadinimą į „LitCon“, pasirašyta dar 2011 m. rugpjūtį keturiems mėnesiams. Tai stebina, kadangi tuomet dar net nebuvo aišku, ar projektas bus įtrauktas į finansuojamų ES lėšomis sąrašą. Tačiau savivaldybė apsidraudė – sutartyje numatė galimybę ją pratęsti dar metams, ką vėliau ir padarė.
Vis dėlto ir šiemet savivaldybė neketina pabaigti visų darbų. Kol kas jie vyksta gana vangiai, tempą sulėtino ir archeologiniai kasinėjimai, po kurių paaiškėjo, kad Vilniaus miestas prieš kelis amžius buvo gerokai didesnis, negu manyta iki šiol. Be to, A.Zuokas ne kartą yra pabrėžęs – šiemet turėtų būti sutvarkytas visas parkas, kitąmet sodinami gėlynai ir įrengiamas alpinariumas.
 |
| Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Bernardinų sode vykstantys archeologiniai kasinėjimai pateikė staigmenų. |
Sutartis su darbų vykdytojais baigiasi gruodį. Norint dirbti parke ir kitąmet ją reikėtų pratęsti, o tam savivaldybei reikalingas VPT leidimas.
Vilniaus savivaldybės atstovai į ilgas kalbas apie iki šiol nepasirašyta sutartį dėl ES lėšų skyrimo nesileidžia. 15min.lt pasiekė tik labai lakoniškas „Vilniaus vystymo kompanijos“ direktoriaus Renato Dūdonio atsakymas: „Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė visus LVPA prašomus dokumentus. Savo ruožtu LVPA buvo atsiuntusi Finansavimo ir administravimo sutarties projektą derinimui ir ši sutartis jau yra suderinta. Esame patikslinę darbo grafikus ir visus numatytus darbus ketinama baigti laiku, iki sutartyje numatyto termino. Visos likusios procedūros yra biurokratiniai formalumai.“
Tačiau VPT atstovė Aušra Pocienė ketvirtadienį patvirtino, kad „kol kas prašymo dėl sutarties termino pratęsimo iš savivaldybės VPT nėra gavusi“.
Vilkinti gali specialiai
 |
| Andriaus Ufarto/BFL nuotr./Diana Vilytė |
D.Vilytė neatmeta, kad Vilniaus savivaldybė specialiai šiek tiek vilkina laiką, kadangi atlikus daugiau nei 80 proc. darbų, teismai paprastai pasisako, jog sutartį nutraukti būtų neracionalu. Kol kas vargu, ar parke tiek darbų jau padaryta, vadinasi, VPT galėtų pripažinti, kad buvo pažeistos kitų potencialių rinkos dalyvių teisės – juk sutvarkyti parką atsiranda kur kas daugiau laiko, nei planuota iš pradžių, ir neleisti pratęsti sutarties.
LVPA direktorė juokauja, kad galbūt ir galima būtų pasirašyti sutartį ir laukti gruodžio, o tuomet „nustebti“, kad rožynai nepasodinti ir rožės nežydi. Tačiau tokių, D.Vilytės teigimu, žaidimų nereikėtų žaisti, geriau viską laiku suderinti, juk visi, taip pat ir VPT, supranta, kad rožių niekas nesodina žiemą.
„Už dovanotus pinigus darome daug gerų dalykų, bet turime žaisti pagal taisykles. Nes kai projektą pabaigus ateina Valstybės kontrolė ir randa keistų dalykų, visiems skaudu. Juk tenka grąžinti dalį pinigų, o nėra iš ko. Tai tų pačių mokesčių mokėtojų pinigai. Geriau susitvarkykime pačioje pradžioje, kad nebūtų jokių priekabių ir visiems bus ramiau“, – kalbėjo D.Vilytė.
LVPA direktorė teigė, kad kai kuriose šalyse esama ir kitokios praktikos – projektas pirmiausia įvykdomas, o tuomet už jį sumokami pinigai, kompensuojamos savivaldybių ar kitų institucijų išlaidos. Tačiau Lietuvai tai vargu ar tiktų, nes institucijos paprasčiausiai neturėtų pakankamai lėšų projektams įgyvendinti.
