„Mes, patys to nenorėdami, teršiame aplinką. Jau turbūt penkti metai, kaip kanalizacijos turinys po smarkesnio lietaus per šulinių dangčius teka žmonių kiemais, daržais, grioviais ir galų gale viskas suteka į Nerį“, – teigė į 15min redakciją besikreipęs Domeikavos gyventojas Arvydas.
Anot jo, skęsta Domeikavos Kauno, Šlaito, Liepų, Šermukšnių gatvės. „Kauno vandenų“ darbuotojai atvažiavę neva vis pakartoja, kad nespėja siurblys pumpuoti, tad per šulinių viršų viskas ir veržiasi.
Visos siurblinės – apsemtos
15min pakalbintas „Kauno vandenų“ technikos direktorius Darius Gražys pirmiausiai atkreipė dėmesį į tai, kad tai – nebe miesto, o rajono teritorija. Kauno rajone paviršinių nuotekų tvarkytojas yra „Giraitės vandenys“.
„Mus kviečia gyventojai, nes per nuotekų šulinius veržiasi vanduo. Šiuo atveju tai yra paviršinių nuotekų vanduo. Pumpuojam, drenuojam visus laukus. Kas tik nebėga į mūsų tinklus. Turime fiksuotus vaizdo įrašus, kaip žmonės, atidarę mūsų šulinius, leidžia iš laukų, nuo gatvių ir sklypų tiesiogiai į nuotekų tinklus. Kauno rajonas tiesė lietaus kanalizaciją, nepabaigė, nepadarė nubėgimo. Taip lietus iš griovių persipila į nuotekų šulinius. Mūsų bendrovės įrengti nuotekų tinklai ir siurblinės nėra pritaikyti tokiam kiekiui vandens. Visos siurblinės yra apsemtos. Taip negali būti“, – tai, kad didžiausia problema – neišvystyta lietaus nuotekų sistema, patikino D.Gražys.
Jis pateikė Domeikavos gatvių, iš kurių į nuotekų tinklus patenka lietaus nuotekos, sąrašą. Siurblinių Domeikavoje – dvi. Esanti Aušros gatvėje nebespėja pumpuoti ir taip patvinsta visa likusi tinklo dalis. Tuomet Kauno gatvėje, kadangi ji yra žemesnėje vietoje, per šulinių viršų išsiveržia padidintas vandens ir nuotekų kiekis.
„Jei pastebėjote, dabar ir Neris yra patvinusi mieste, ir Nemunas užliejęs visą krantinę, pėsčiųjų promenadą. Per 5 dienas iškrito mėnesio kritulių norma! Žmonės turėtų būti pakantūs, bet visi kaltina „Kauno vandenis“. Na, ne „Kauno vandenys“ yra kalti, nes vasarą tokių problemų nėra. Gyventojai tiesiog nelegaliai yra pasijungę drenažą ir lietaus paviršinį vandenį į savo buitinių nuotekų tinklus. Taip sukyla bendras lygis visuose tinkluose. Kur žemesnė vieta, ten persipila“, – patikino „Kauno vandenų“ atstovas.
Itin karštos dvi savaitės
Anot D.Gražio, turi būti priimtas bendras su „Giraitės vandenimis“ ir Kauno rajono savivaldybe problemos sprendimas. Vasario 25 dieną numatytas šių trijų įstaigų bei įmonių bendras pasitarimas. Vieni „Kauno vandenys“ nieko negali padaryti, nes pumpuoja šiuo metu ne tik savo miesto vandenį, bet ir nuotekas iš rajono.
„Mūsų nuotekų valykla yra tiesiog perkrauta. Vamzdynai taip pat nėra pritaikyti tokiam kiekiui vandens ir nuotekų. Taip neturi būti, bet rajonas nesiima nieko daryti“, – paaiškino D.Gražys, atskleidęs, kad pastarosios dvi savaitės įmonei – itin karštos: šiuo metu „Kauno vandenys“ sulaukia po 70 iškvietimų per parą.
Iš gyventojų D.Gražys dažnai girdi kaltinimus, kad „Kauno vandenys“ nieko nesiima – galėtų siurblius galingesnius įrengti. Pasak bendrovės atstovo, to padaryti neįmanoma, nes vamzdžiai liks tie patys.
„Perkloti reiktų 100 km tinklų, kad nusausintume dvi Domeikavos gatves. Nutarėme, kad nebepriimsim vandentiekio ir nuotekų tinklų, jeigu „Giraitės vandenys“ neįsitikins, kur yra dedamas paviršinės nuotekos – lietaus vanduo. „Giraitės vandenys“ tiesiog negauna deramo finansavimo, kad galėtų vystyti šiuos tinklus.
Didžioji problema yra ta, kad kai buvo dirbamos žemės, veikė drenažai – niekas nieko neapsemdavo, bet kai tas žemes išdalino, prasidėjo statybos, tie senieji drenažo tinklai buvo suardyti. Visiems tik statyti, statyti, o niekas apie tinklų klojimą negalvojo“, – kaip ilgainiui susiklostė problema, paaiškino D.Gražys.
Perkloti reiktų 100 km tinklų, kad nusausintume dvi Domeikavos gatves.
Pasak jo, kas darosi Domeikavos Kauno gatvėje, visi puikiai žino – buvo atvykę ir aplinkosaugininkai. Lietaus nuotekos, D.Gražio teigimu, yra atvestos į vieną griovį, bet iš jo niekur nenubėga.
Gilins griovius
Kaip 15min teigė Domeikavos seniūnė Lina Mišeikienė, Domeikavos seniūnija su šia problema susiduria ne tik pareiškėjo minėtoje vietoje. Anot jos, Aušros gatvėje po didesnio lietaus net „šokinėja“ komunalinių nuotekų šulinio dangtis, Rožių gatvės gyventojams semiami rūsiai ir sklypai, jie šį vandenį pumpuoja ant gatvės.
„Nuolat informuojame „Kauno vandenis“ apie susidariusią situaciją. Taip pat ne kartą informavome ir Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentą apie teršiamą gamtą. Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentui apie esamas problemas pateikėme informaciją 2022 metų sausio 10 dieną“, – patikino seniūnė.
Kauno, Šlaito, Liepų ir Šermukšnių gatvių kvartalas, jos teigimu, yra užstatytas seniai, naujų statybų nevyksta. Šioje vietoje problema nuolat kartojasi po didesnio lietaus. Seniūnė spėja, kad bėdos nebeliktų įrengus lietaus nuotekų sistemą.
„Esame suderinę darbų eigą su Kauno rajono savivaldybės Kelių ir transporto skyriumi iš dalies šiai problemai išspręsti – t.y. iškasti ir pagilinti griovius, kad paviršinis lietaus vanduo nutekėtų grioviais, o ne sutekėtų į nuotekų šulinius. Laukiame rangovų pasiūlymų ir sudarius su laimėtoju sutartį, bus pradėti darbai“, – atskleidė L.Mišeikienė.
Tiria mėginius
15min užklausą dėl galimos gamtos taršos Domeikavoje išsiuntė ir Aplinkos apsaugos departamentui (AAD).
Kaip paaiškino šios įstaigos atstovai, problema Domeikavoje kyla todėl, kad minėtoje vietoje neegzistuoja jokia paviršinių nuotekų surinkimo sistema, tad esant smarkiam lietui ar atlydžiui didžiulis kiekis paviršinių nuotekų įvairiais būdais patenka į buitinių nuotekų kanalizacijos sistemą, o tai sukelia nuotekų siurblinės sutrikimus ir avarijas nuotekų sistemoje.
„Problema nebus išspręsta, kol nebus įrengta paviršinių nuotekų surinkimo sistema. Informaciją dėl atsakomybės gali patikslinti Kauno rajono savivaldybės atstovai“, – konstatuojama AAD komentare.
Reaguojant į pranešimus, AAD pareigūnai vykdo neplaninius patikrinimus, bendradarbiauja su „Kauno vandenų“ avarine tarnyba operatyviai ieškant avarijų nuotekų trasoje. Taip pat AAD teikė raštus „Kauno vandenims“ dėl nuotekų trasos patikrinimo ir galimų gedimų šalinimo. Paimti laboratoriniai mėginiai taršai nustatyti.
Be to, Kauno aplinkos apsaugos inspekcija organizavo komisiją kartu su „Kauno vandenų“, „Giraitės vandenų“, Domeikavos seniūnijos, Kauno rajono savivaldybės atstovais dėl priemonių ir galimybių esamai problemai spręsti suradimo.
Kauno aplinkos apsaugos inspekcijoje 2021 metais registruoti 2 pranešimai, susiję su minimomis problemomis Domeikavoje, o 2022 metais – 5.
Pranešimai gaunami tik po didelio lietaus, sniego tirpsmo. Patikrinimų metu nustatoma, kad į aplinką tekančios nuotekos neturi buitinėms nuotekoms būdingų savybių. Aplinkos apsaugos agentūra yra paėmusi mėginius, norėdama įsitikinti, ar į aplinką išbėgančios nuotekos neviršija teisės aktuose numatytų ribinių verčių.
