2019 02 07

Domeikavos gyventojai priešinasi statyboms: nori ne parduotuvės, o žaliosios zonos

Domeikavos kaime, Kauno rajone, iškils komercinės paskirties pastatai. Žinia, kad bus keičiama žaliosios zonos sklypo paskirtis, bendruomenėje sutikta skeptiškai. Gyventojai taip pat nerimauja, kad suprastės gyvenimo kokybė – padidės užterštumas, o gatves užkimš automobiliai. Kilusias abejones išsklaidyti ryžosi vienas iš sklypo savininkų.
Domeikavos bendruomenė siekia išsaugoti žaliąją zoną
Domeikavos bendruomenė siekia išsaugoti žaliąją zoną / Mariaus Vizbaro / 15min nuotr.

Žemės sklypas, kuriame planuojamos statybos, 15min žiniomis, anksčiau priklausė valstybei, tačiau 2003 metais, atkūrus nuosavybės teises, pakliuvo į privataus asmens rankas. Vėliau savininkai ne kartą keitėsi, o šiuo metu, kiek didesniame nei 1 hektaras plote, šeimininkauja 5 asmenys.

Sausio 22 dieną vykusiame susitikime su Domeikavos gyventojais Marius Torrau, detaliojo projekto vadovas ir vienas iš sklypo savininkų, sulaukė šūsnies klausimų. Savo nuogąstavimus bendruomenė atskleidė ir 15min.

Mariaus Vizbaro / 15min nuotr./Domeikavos bendruomenė siekia išsaugoti žaliąją zoną
Mariaus Vizbaro / 15min nuotr./Domeikavos bendruomenė siekia išsaugoti žaliąją zoną

Neatsižvelgė į gyventojų poreikius

Domeikavoje gyvenanti Virginija Stunžėnienė 15min atskleidė, kad žaliąją zoną ne vienerius metus tvarkė ir prižiūrėjo kaimyninės Kauno gatvės gyventojai, todėl žinia, kad sklypas privatizuotas, buvo netikėta.

„Kodėl nebuvome informuoti, kad sklypas, kurį Kauno gatvės gyventojai ilgą laiką tvarkė (nes buvo sudaryta sutartis su seniūnija, kuri buvo įpareigojusi tvarkyti rekreacinę teritoriją), privatizuotas ir niekas nesuteikė pirmumo teisės jį įsigyti? Nes dar pernai šį sklypą, akcijos „Darom“ metu, tvarkė gyventojai, nors tuo metu jau savininkai buvo pasikeitę“, – bendruomenei rūpimais klausimais dalijosi pašnekovė.

Kauno pašonėje įsikūręs kaimas sparčiai plečiasi, todėl klausimai, susiję su žaliųjų zonų išsaugojimu, darosi vis aktualesni. 15min kalbinta gyventoja atkreipė dėmesį, kad ginčų objektu tapęs sklypas – bene vienintelė tokia teritorija, todėl užmojis pakeisti žemės paskirtį sukėlė pasipriešinimo bangą. Domeikaviškiai stebisi, kodėl privatūs interesai užgožia bendruomenės poreikius. V.Stunžėnienė atskleidė, kad sklype jau prasidėjo darbai – iškirsti čia augę medžiai.

Be kita ko, Domeikavos gyventojai nerimauja, kad pastačius parduotuvę ir įrengus naujus įvažiavimus, gatvėse formuosis automobilių spūstys. Bendruomenės nuomone, padidės ir aplinkos užterštumas.

Tai – privati nuosavybė

Vienas iš sklypo savininkų ir detaliojo projekto vadovas M.Torrau 15min paaiškino, kad gyventojų pasipiktinimas neturi pagrindo, nes tai – privati žemė, kuri ir nebuvo bendruomenės poreikiams skirta žalioji zona.

„Bendrųjų žaliųjų erdvių plėtra ir įrengimas yra savivaldybės funkcija, kai teritorija, savivaldybės tarybos sprendimu, yra paimama visuomenės poreikiams ir ten įveisiamas parkas, skveras ar panašiai. Domeikavos seniūnijoje toks skveras yra suplanuotas Voškonyse (prie Pievų g.), dabar baigiami rengti kadastro matavimai sklypui prie Parko gatvės, kur yra forto liekanos. Ta teritorija jau labai seniai yra bendruomenės naudojama kaip žalioji zona, švenčių lokacija ir t.t.“, – teigė jis.

Pašnekovas atkreipė dėmesį, kad iki šiol privatų žemės plotą gyventojai naudojo savo reikmėms: vedžiojo šunis, sodino medžius. Paklaustas, kodėl pastarieji buvo iškirsti, jis paaiškino, kad medžiai nebuvo saugomi ir kėlė grėsmę inžinerinių komunikacijų tinklui.

15min kalbintas M.Torrau atskleidė, kad vienoje sklypo dalyje iškils parduotuvė, o kitoje – vienas ar du komerciniai pastatai (biurai, sveikatos paslaugų centras, sporto klubas ar panašiai). Pasak jo, Domeikavoje yra apie 10 tūkstančių gyventojų, taigi sporto klubo idėja turėtų pasiteisinti.

„Dabar paskirties keitimas vykdomas detaliojo plano procesu, vadovaujantis Kauno rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano I-ojo keitimo sprendiniais. Reikia pabrėžti, kad šis projektas nėra kažkoks išskirtinis ar išsišokantis iš konteksto, kadangi netoliese yra teritorija, kurioje stovi „Maxima”, „Šilas”. Jie yra lygiai taip pat tarp gyvenamųjų namų ir Vandžiogalos plento. Gal tik tose vietose gyventojai nevedžiojo šunų ir savavališkai nesodino medžių“, – paklaustas apie žemės sklypo paskirties keitimą, dėstė M.Torrau.

Mariaus Vizbaro / 15min nuotr./Marius Torrau
Mariaus Vizbaro / 15min nuotr./Marius Torrau

15min pašnekovas pabrėžė, kad tokio tipo parduotuvės skirtos vietiniams gyventojams. Jo žodžiais tariant, tai nėra PLC „Mega“, į kurią žmonės suvažiuoja iš įvairių mikrorajonų ir miestų. Dėl galimų automobilių spūsčių nerimaujantiems gyventojams M.Torrau paaiškino: „Automobilių kiekio padidėjimas visiškai nėra realus. Juo labiau, kad Automobilių kelių direkcija yra numačiusi kelio platinimą, o mūsų objektas tam absoliučiai netrukdo – vietos platinimui yra dar papildomoms 2 eismo juostoms į vieną pusę.“

Realiai, atsiradę pastatai netgi turėtų tapti triukšmo ir dulkių ekranu nuo Vandžiogalos plento.

„Pirmiausiai, iš Kauno g. nenumatomi įvažiavimai. Be to, detaliajame plane mes nurodome, kad rampos turi būti pusiau dengtos, atsuktos į Vandžiogalos plento pusę. Pirkėjų parkingas – tarp planuojamų pastatų ir Vandžiogalos plento. Realiai, atsiradę pastatai netgi turėtų tapti triukšmo ir dulkių ekranu nuo Vandžiogalos plento. Mes esame užsakę triukšmo ir taršos modeliavimą, kurį viešinsime kartu su pagal gyventojų pastabas pakoreguota detaliojo plano medžiaga“, – paklaustas ar nauji statiniai netaps taršos objektu, teigė M.Torrau.

15min pasiteiravo, kada Domeikavoje iškils nauji pastatai, tačiau pašnekovas, vienas iš sklypo savininkų, tikslaus atsakymo pateikti negalėjo. Pasak jo, kai atsiras konkretus investuotojas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis