Stebint situaciją pasaulyje – vykstančius karus, stichines nelaimes, hibridines atakas, buvusią pandemiją iš tiesų apima nesaugumo jausmas. Tačiau, sako D.Gurevičius, per mažai savimi rūpinamės ir patys, tikėdamiesi, kad nelaimės atveju mums į pagalbą atskubės gelbėtojai. Tačiau jei nelaimė – didelio masto, pagalbos čia ir dabar gali nebūti.
Ekstremaliomis, neįprastomis sąlygomis gali tekti išgyventi patiems – parą, dvi ar ilgiau. Nebūtinai karo atveju, bet, pavyzdžiui, po gaisro. Taip, kaip neseniai nutiko sostinės Viršuliškių gatvės vieno daugiabučio gyventojams.
D.Gurevičius dažnai atsiduria sudėtingų, rimtų įvykių centre, jis – vienas iš lietuvių gelbėtojų, kurie vyko į Turkiją po ten įvykusio žemės drebėjimo 2023 metų vasarį.
Pasikalbėti su D.Gurevičiumi susėdome Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento vienoje iš posėdžių salių, kur ant stalo sudėti daiktai – tie, kurie turėtų būti kiekvieno žmogaus išvykimo krepšyje. Tame, kuri pasiruošęs retas Lietuvos gyventojas.
Kai degalų lieka mažiau nei pusė – į degalinę
– Žvelgiant į šiuos daiktus visų pirma kyla kiek filosofinis klausimas: ar tikrai gyvenime galima pasiruošti visoms situacijoms?
– Viskam tikrai nepasiruoši, bet mano patirtis rodo, kad jei atliksi bent dalį namų darbų, padarysi tai, kas priklauso nuo tavęs – įvykus nelaimei būsi pasiruošęs labiau, nei tas, kuris nepadarė nieko.
Kai namuose įsipjauname pirštą – juk gerai, kai po ranka yra vaistinėlė. Lygiai tas pats su išvykimo krepšiu, nes įvykus nelaimei su savimi turėsite būtiniausius daiktus. Ramiau jausitės, jei žinosite, kad dokumentai visada yra toje pačioje vietoje ir neteks jų ieškoti tada, kai nėra laiko. Ramiau jausitės ir tada, jei automobilio degalų bake degalų visada bus ne mažiau, nei pusė.
– Įdomus momentas apie degalus. Turbūt dažnas apie tai nesusimąsto ir į degalinę važiuoja tada, kai jis artėja prie pabaigos. Prie akis iškyla karo Ukrainoje pradžia ir nuotraukos, kai prie degalinių nusidriekė eilės.
– Reikia išsiugdyti įprotį: kai kuro lieka mažiau nei pusė, pasipildyti. Jei nutiks taip, kad staiga reikės išvykti, tarkime, iš šalies – tu nebūsi tas, kuris stovės spūstyse prie degalinės.
Svarbiausios interviu temos
- Kodėl svarbu turėti paruoštą išvykimo krepšį ir gebėti greitai palikti gyvenamąją vietą?
- Kas turi būti išvykimo krepšyje?
- Kodėl yra numatytas toks terminas – 72 valandos, kurias žmogus turėtų sugebėti išgyventi pats, be pagalbos?
- Protingi mokosi iš svetimų klaidų
- Persekiojantis žuvusio žmogaus kvapas
