„Latviai ir kitų tokių reikšmingų įvykių dienas skelbia nedarbo dienomis. Pavyzdžiui, vasarą paskutiniai Dainų šventės renginiai vyko sekmadienį, o tautai dėl to buvo duotas laisvas pirmadienis. Kad jie galėtų neskubėdami išsivažinėti po namus, pailsėti ir t.t.“, – pasakojo jis.
Pagal 2011 metų duomenis, 34,3 proc. latvių yra protestantai liuteronai, 25,1 proc – katalikai, o 19,4 proc – stačiatikiai ir sentikiai.
Tiek katalikybė, tiek ir protestantizmas yra krikščioniškos religijos šakos. Tačiau vienas svarbiausių skirtumų tarp jų yra tai, kad katalikai pripažįsta vienintelį Bažnyčios vadovą – popiežių, o protestantai to nepripažįsta.
Estijoje, kuri apskritai garsėja nereligingumu, o krikščionių čia, 2011 metų duomenimis, yra vos keli procentai, per popiežiaus vizitą visi dirbs įprastai.
Latvijoje nedarbo dienų skelbimo tvarka yra tokia, kokios visai neseniai atsisakyta Lietuvoje – jei šventinė diena yra savaitgalį, nedarbo diena perkeliama į pirmadienį arba jeigu, pavyzdžiui, šventinė diena yra ketvirtadienis, į darbą nereikia ir penktadienį. Vietoj penktadienio dirbama kitos savaitės šeštadienį.
Kaip prisimena A.Vaikutis, nedarbo dienų kiekio rekordas buvo prieš keletą metų per Jonines – tuomet dirbti nereikėjo 5 dienas iš eilės. Tiesa, tiek išeiginių buvo paženklintos kraupia statistika – Latvijos keliuose žuvo 25 žmonės.
Pasak LRT RADIJO bendradarbio, šiuo metu Latvijoje nevyksta diskusijų dėl šventinių dienų tvarkos keitimo.
