Dr. Barbara Stankiewicz: kur reikia ieškoti E.Vaitkaus rinkėjų ir ar tai tikrai tik Šalčininkai ar Visaginas?

Savo svarstymus dr. B.Stankiewicz išdėsti savo feisbuko paskyroje. Taip pat ji sutiko jais pasidalinti su 15min skaitytojais.

Kadangi visi pasisako apie Vaitkaus rinkėją, pabandžiau ir aš pasižiūrėti, ką įdomaus rodo rinkimų rezultatų statistiką. Pirmas teiginys nulemtas išankstinės nuostatos ir pirmiausiai žiniasklaidos, kad Šalčininkuose ir Visagine prabalsuota už E.Vaitkų, nes ten gyvena tautinės mažumos, kurios yra paveiktos propagandinės Kremliaus žiniasklaidos.

Skirmanto Lisausko / BNS nuotr./Barbara Stankiewicz

Todėl pabandžiau paanalizuoti Lietuvos pasienio rezultatus:

Jeigu suteikiame Kremliaus propagandai lemiamą svertą Vaitkaus balsams, vadinasi pasienyje su Kaliningradu turėtume matyti taip pat aukštus jo rezultatus, tuo tarpu jie yra tokie, kokie ir Lietuvos viduryje:

• Šilutės raj., 435 asm., 4,13proc.
• Pagėgių raj. 54 asm., 4,57 proc.
• Jurbarko raj. 580 asm., 5,09proc.
• Šakių raj. 658 asm., 5,16 proc.
• Vilkaviškio raj. 692 asm., 4,31 proc.

Atsakant į aukščiau iškeltą klausimą, pasienio ruože nuo Skuodo iki Zarasų rezultatai yra blogesni, t.y. aukštesni negu pasienyje su Kaliningrado sritimi, bet daug žemesni negu nuo Visagino iki Šalčininkų, tad Kremliaus informacinio poveikio laukas Lietuvos pietrytinėje pusėje veikia daug stipriau ir tą reikia spręsti.

• Skuodo raj. 449 asm., 6,06 proc.
• Mažeikių raj. 1680 asm., 7,05proc.
• Akmenės raj. 557 asm., 6,07 proc.
• Joniškio raj. 679 asm., 6,72 proc.
• Pakruojo raj. 444 asm., 5,04 proc.
• Pasvalio raj. 620 asm., 5,57 proc.
• Biržų raj. 697 asm., 6,08 proc.
• Rokiškio raj. 717 asm., 5,16 proc.
• Zarasų raj. 798 asm., 11,15 proc.

Toliau pasienio ruožo rezultatai susidėlioja taip:

• Visagino raj. 2390 asm., 38,31proc.
• Ignalinos raj. 552 asm., 7,63 proc.
• Švenčionių raj. 1688 asm.,16,18 proc.
• Vilniaus raj. 9982 asm., 19,24 proc.
• Šalčininkų raj. 5430 asm., 40,71 proc.

Iš procentų nesimato, bet skaičiuojant „galvomis“ Vilniaus rajone už Vaitkų prabalsavo beveik dvigubai daugiau žmonių, o žurnalistai skubėjo į Šalčininkus, nes koncentras ten nebuvo taip išbarstytas kaip kitur.

Labiausiai stebina Vilniaus miesto rezultatai, kadangi už Vaitkų čia savo balsą atidavė net 27 523 tūkstančiai asmenų – 8,72 proc. (tuo tarpu Kauno mieste 6975 asmenų – 4,62 proc., Klaipėdos mieste 7883 asmenų – 11,83 proc.).

Labiausiai stebina Vilniaus miesto rezultatai, kadangi už Vaitkų čia savo balsą atidavė net 27 523 tūkstančių asmenų – 8,72 proc.

Jeigu atidžiau panagrinėtume Vilniaus rinkimų apylinkes, kuriose jis surinko 11 ir daugiau proc. balsų, tai matytume, kad Lietuvos sostinėje turime apylinkes, kurios savo balsai pranešė apie Vilniuje esančius atotrūkius, t. y. Vilniaus pietinė pusė, Naujininkų-Rasų, Naujamiesčio-Vilkpėdės, Justiniškių-Viršuliškių, Naujosios Vilnios apylinkės.

Žinoma, skaičiai pasako ne viską, procentai dažnai pasako nedaug, bet galima daryti prielaidą, kad Vaitkaus rinkėjo reikia ieškoti ne Šalčininkuose, o sostinėje Vilniuje. Tokį aukštą balsų skaičių už Vaitkų, tikėtina, lėmė žmonių atskirtis, kuri kaip žinome aiškiausiai gali pasireikšti ten, kur pasireiškia aukščiausia šalies gyvenimo kartelė. Tad darau prielaidą, kad pagrindinė problema yra didėjanti atskirtis Lietuvos visuomenėje, kuri Vilniuje natūraliai pasimato anksčiausiai.

Žinoma, skaičiai pasako ne viską, procentai dažnai pasako nedaug, bet galima daryti prielaidą, kad Vaitkaus rinkėjo reikia ieškoti ne Šalčininkuose, o Vilniuje.

Atskirtis arba atotrūkiai nustatomi per vadinamąsias SEK (socialinę, ekonominę, kultūrinę) dimensijas, ir vienur galimai suveikė visi trys, kitur vienas veiksnys, tą reikia analizuoti nuodugniau, daryti, pvz., koreliacijas atitinkamų apygardų su tautine sudėtimi, bedarbių skaičiumi, vidutiniu atlyginimu ir t.t, nes vien rinkimų skaičių čia nepakanka.

Tad kiek Vaitkaus elektoratas yra už valstybės/savivaldybės tvarkymo reikalų borto ir nesijaučia įpilietintas yra antisisteminis ir nelietuviakalbis, o kiek proputininis ir antivalstybinis, svarbu analizuoti ir nustatyti, kad galėtume rasti kelią į tuos žmones.

Dėl tautinių mažumų veiksnio puikiai atsakė Mažvydas Jastramskis, kad Vaitkaus elektoratas nėra lygu Tomaszewskio elektoratui ir, kad už Vaitkų balsavo ne vien tik tautinės mažumos, bet klausimą kiek tautinių mažumų veiksnys lemia atskirtį turime kelti ir svarstyti. Taip pat – analizuoti mūsų tautinių mažumų politiką, kuri dabar yra susiaurinta vien iki kalbinės politikos ir į tautinių mažumų politiką pradėti žiūrėti kompleksiškai, nes matomai tik tada galime tikėtis integracinių rezultatų ir pokyčių nuostatose.

Politologo M.Jastramskio įžvalgas apie E.Vaitkaus rinkėjus rasite čia – Politologas M.Jastramskis pateikė išsamią E.Vaitkaus elektorato analizę: 7 punktai