„Kai mes pabėgom iš Lietuvos, buvom labai dideli patriotai. Mus mokykla išauklėjo taip, kad mylėtume Lietuvą ir gerbtume žmones. Ir šie pagrindiniai principai lydėjo mus visus išeivijos metus. Naujosios emigracijos atstovai neturi tokios meilės Lietuvai, nesirūpina Lietuvos mokyklų išlaikymu, neina į bendruomenes. Į bažnyčią jie eina tik per šv. Kalėdas ir šv. Velykas. O kai bažnyčios uždaromos, dėl žmonių nelankymo, tuomet jie eina piketuoti“, – pasakojo viešnia.
„Naujajame Džersyje yra apie 4000 naujų emigrantų. O šeštadieninę mokyklėlę lanko tik 25 vaikai. Tačiau ją reikia išlaikyti ir mes kartu tai darom, nes mus taip tėvai išauklėjo. O dabar mokykla yra kosmopolitiška. Tai yra naudinga didelėms tautoms, bet mažoms tai yra pražūtinga. Šiandien Lietuvos mokyklose mažinama lietuvių kalbos ir literatūros pamokų skaičius, griaunamas mokytojo autoritetas. Mes esame labai nusivylę Lietuvos mokyklų auklėtiniais. Mes gaunam prašymus stipendijoms, o jose matyti, kad jaunuoliai, baigę vidurines mokyklas, daro daugiau klaidų nei yra sakinių“, – nuogąstavo dr. R. Šomkaitė.
Lietuvos visuomenės veikėja, ambasadorė ypatingiems pavedimams Gintė Damušytė paprieštaravo dr. R Šomkaitei. Esą jos žinomi jauni emigrantai – žavi: „Kai pasižiūri į lietuviškas institucijas, kurias sukūrė antroji emigracijos banga, tai galima žavėtis – mokyklos, prieglaudos, centrai, jaunimo stovyklos. Kai aš bendrauju su naujom formuojamom bendruomenėm Europos šalyse, kad ir Airijoje, tai matyti, kad jie steigia mokyklas, buriasi į organizacijas. Mes norime tai skatinti.“
