Ar tikrai buvo poreikis vaikus apsaugoti? Ir – nuo ko? Laikiniems globėjams palikta paauglė iš jų pabėgo ir grįžo ten, kur, anot pareigūnų, jai nesaugu – pas tėvus.
Niekam paimti vaikai nerūpėjo, kol jų likimu nesusidomėjo LRT laida „Specialus tyrimas“.
Išvežė vos grįžusius iš mokyklos
Tą popietę mokyklinis vienos Lazdijų rajono savivaldybės ugdymo įstaigos autobusas stabtelėjo buvusios kolūkio gyvenvietės centre – kad paleistų keturis moksleivius.
Penketas Inos ir Vyto šeimos vaikų buvo tik spėję susėsti prie pietų stalo, kai į namus pasibeldė policijos pareigūnai.
Vaiko tėvas, dirbantis vienoje rajono įmonėje, sako tądien rytą išvykęs į darbą. Jo sutuoktinė pakeleivingomis mašinomis išvyko į rajono centrą su reikalais.
„Grįžom namo ir radom atrakintas duris, išverstas spintas, atlapotą šaldytuvą ir tuščius namus. Vaikų nebuvo. Telefonu susisiekus paaiškėjo, kad mums nesant namie, apie 16 val., tik grįžus vaikams iš mokyklos, į duris pasibeldė policijos pareigūnai, kurie teigė atvykę pagal pranešimą, esą namuose girtaujama ir vaikai neprižiūrimi.
Radę vaikus be tėvų, iškvietė Vaiko teisių apsaugos tarnybos pareigūnes. Atvykusios dvi tarnybos moterys penkis paauglius susikrovė lyg daiktus ant galinės lengvojo automobilio sėdynės ir išvežė pas mano seserį į kitą kaimą. Nei man, nei žmonai niekas nieko nepranešė. Grįžus namo, ištiko šokas – vaikai buvo pagrobti, sakau tiesiai šviesiai, nes nesugebu paaiškinti, kokia grėsmė jiems galėjo būti, pietaujant namuose, prižiūrimiems 17-os ir 16-os metų vyresniųjų brolio ir sesės. Išeitų, kad man negalima dirbti, nes nevalia dieną vaikų palikti be asmens, kuriam ne mažiau 18-ka metų?“ – pasakojo daugiavaikės šeimos tėvas.
Paimti vaikus užteko anoniminio skundo
Atsakingi vaiko gerovės specialistai aiškina, kad buvo reaguota į skundą. Kas ir kuo pagrįstą skundą parašė? Į tai pareigūnai atsakymo nedavė.
„2018 metų rugsėjo 18 d. 15.30 val. buvo gautas Lazdijų socialinių paslaugų centro socialinės darbuotojos pranešimas, kad Ina ir Vytas (duomenys neskelbiami), auginantys penkis nepilnamečius vaikus, girtauja ir neprižiūri vaikų. Tą pačią dieną apie 16.20 val. Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistėms nuvykus į namus, informacija pasitvirtino“, – Alytaus teismo priimtą nutartį perpasakojo Alina Jakavonienė, Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė.
Pasak pareigūnės, atvykę Lazdijų vaiko teisių apsaugos specialistės nustatė vadinamą antrąjį grėsmės lygį. Tokiais atvejais vaikai nedelsiant paimami iš esamos aplinkos.
Ar tikrai tąsyk teisingai buvo įvertintas grėsmės lygis? Antras grėsmės lygis nustatomas tuomet, kai yra iškilęs realus pavojus vaiko gyvybei ar sveikatai.
Atvykę policijos pareigūnai bute nerado nei pašalinių asmenų, nei išgertuvių. Namuose buvo 17, 16, 14, 10 ir 7 metų vaikai. Vieni, be tėvų.
Tėvas, kaip jau išsiaiškinome, dirbo. Vytas klausia – ar jis turi sėdėti namuose ir gyventi iš pašalpų?
Ir kodėl, klausia vyras, niekam neužkliuvo, kai praėjusiais metais abu tėvai dirbo žvėrelių fermoje už keliolikos kilometrų? Juk ir tuomet vaikai per dienų dienas būdavo namuose vieni.
O ir prieš dvylika metų, kai sudegė jų namas ir teko persikelti į šį – savivaldybės suteiktą socialinį būstą, apie dvi savaites tvarte žiemą gyvenusią šeimą niekas nesidomėjo.
„Tai genocidas. 1946-ais lietuvius KGB vežė į tremtį, o dabar lietuviai vagia vaikus iš šeimų“, – sako daugiavaikis tėvas.
Iš namų paimti vaikai buvo nuvežti pas giminaičius – keturi berniukai pas tetą, šešiolikmetė – pas pusbrolį, į kitą savivaldybę. Tačiau teismo nutartyje kažkodėl parašyta, kad pas dėdę.
Teismas sprendimą paimti vaikus iš šeimos priėmė praėjus aštuonioms paroms po to, kai vaikai faktiškai jau gyveno ne tėvų bute. Tokia, pasirodo, leistina praktika.
Išvežė į prastesnes buitines sąlygas
Iš šeimos paimti vaikai buvo išvežti į prastesnes buitines sąlygas, nei gyveno namuose.
Šeima gyvena Lazdijų rajono savivaldybės administracijos suteiktame trijų kambarių socialiniame bute. Pagal išgales sutuoktiniai jį susiremontavę: pakeisti langai, durys, namuose įrengtas centrinis šildymas, dušo kabina, stovi automatinė skalbimo mašina, kambariai sutvarkyti, nors prabangos ir nesimato.
Vaikai buvo išvežti į vienkiemį, kuriame – jokių buitinių patogumų: vandenį sodybos šeimininkė neša iš kaimynų šulinio, tualetas – lauke stovinti medinė būdelė.
Koks pavojus buvo iškilęs vaikams, kad reikėjo skubiai juos paimti iš gimtos aplinkos? Nuo ko taip stropiai bandė paauglius apsaugoti vaiko teisių apsaugos tarnybos pareigūnai? Ar besistengdami – nepersistengė?
Štai šioje vietoje valdžios atstovai tarsi skydu prisidengia visa atremiančiu žodžiu – konfidencialumas. Žodis, kuriuo perspėjami ne tik žurnalistai, bet ir į žurnalistus kreipęsi išvežtųjų nepilnamečių tėvai. Nenori oficialūs pareigūnai kalbėtis.
Savivaldybės atstovas neatsidžiaugia: tvarka – puiki
Nuo šių metų liepos 1 dienos pradėjo veikti suburtos mobiliosios pagalbos šeimai grupės, o buvę savivaldybių vaiko teisių apsaugos skyriai perėjo Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos žinion.
Lazdijų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Jonas Stankevičius kalbinamas neatsidžiaugia – naujoji tvarka veikia, pasak jo, puikiai.
Rūta Klišytė, žinoma psichologė, sako, kad naujasis įstatymas įnešė chaoso, o dirbti specialistams tapo labai sunku. Dar ji pasakoja, kad niekas neatsižvelgia, paimant vaiką, ką jis jaučia ir kokios bus tolesnės pasekmės tokio paėmimo iš šeimos.
„Net ir iš blogiausios šeimos paimamas vaikas spiegia, priešinasi, jam tai yra baisu, jis jaučiasi neapsaugotas. Dar blogiau – jis jaučiasi kaltas, kad esą būtent dėl jo yra tokia situacija, kad gal buvo negeras, ar panašiai. Tai yra baisu, pasekmių liks neabejotinai“, – sako psichologė.
Psichologė įspėja – įsigaliojus paskutinėms įstatymo pataisoms, dirbti tapo labai sunku. Pacientai, sako ponia R.Klišytė, neatsiveria psichologui. Ir tai suprantama – bet koks paatviravimas gali atsisukti prieš juos pačius, o netekti vaikų, sako psichologė, galima tiesiog pagal nepatenkinto kaimyno skambutį bendruoju pagalbos telefonu.
Dar tik rengiant minėtas įstatymo pataisas Seimo narys konservatorius Jonas Rimantas Dagys perspėjo visuomenę.
„Rengiamės šokti ant vaikų skausmo kaulų. Sistema rengiama skubotai, specialistų parengtų nėra. Tačiau kažkas nori iš to susikrauti politinių dividendų“, – dar 2017-ais metais perspėjo politikas kolegas.
Šeima buvo žinoma socialiniams darbuotojams
Išskirtinio socialinių darbuotojų ir vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistų dėmesio Inos ir Vyto šeima sulaukė neatsitiktinai.
Seime priimtas Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas, kuriuo uždraustas bet koks smurtas prieš vaikus, įskaitant ir psichologinį.
Inos ir Vyto šeima buvo tarp tų pirmųjų, kuriems įstatymas atsisuko visu griežtumu.
Galime tik spėlioti, ar ši šeima buvo pasirinkta tik todėl, kad jau ne vienerius metus buvo stebima. Juk dėl socialinių įgūdžių ir nepritekliaus tokios šeimos neišgali nei samdytis advokatų, nei skųsti teismo sprendimų ar pareigūnų veiksmų.
Tai, kad Inos ir Vyto šeimoje nėra viskas gerai, atskleidžia ir pokalbis su vyro seserimi Roma, pas kurią vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistai šiemet jau trečią kartą atveža paimamus vaikus. Trečią kartą per tris mėnesius.
Ina ir Vytas nesigina – nėra jie nei minkšti, nei pūkuoti. Jie geria. Ir, sako, kai atvažiavę juos randa neblaivius – valdžia juos baudžia. Baudžia, sako, teisingai. Bet šįkart vaikus paėmė „lygioje vietoje“.
Ponia Roma nežino savojo teisinio statuso. Oficialiai ji nėra globėja atvežtiems vaikams. Tiesiog – atvežė, nes giminaičiai. Nes vaikai nenorėjo į vaikų namus.
Teisiškai iki teismo sprendimo dėl laikinosios globos skyrimo iš šeimos paimtiems vaikams, asmenys, pas kuriuos laikinai perkeliami vaikai, turi tik pareigas, tačiau jokių socialinių paskatų už savo gerumą moteris negali tikėtis.
Socialines išmokas valstybė moka globėjams arba įtėviams. Tačiau kol nėra teismo sprendimo ir savivaldybės administracijos vadovybės įsakymo dėl laikinosios globos – tol tiek vaikai, tiek jų laikini priglobėjai – tarp dangaus ir teisinės žemės. Tokia situacija gali tęstis iki pusės metų.
-
Kauno prokurorė – apie galimo smurto prieš sūnų tyrimą: „Panaikinome draudimą mamai matytis su sūnumi“
-
Vaikų istorija pasiekė ir Seimą: ar M.Puidokas ir N.Puteikis neperžengė ribų?
-
E.Žiobienė pradeda dramos Kaune tyrimą: „Kodėl vaikai grąžinti, jei teismas nusprendė kitaip?“
-
M.Puidokas mano nedaręs spaudimo vaikų grąžinimo byloje, bet Kauno policijos vadui skambino
Paimti vaikai skaičiuojami tūkstančiais
Kiek jų, tokių šeimų, pas kurias jau liepos 2-ąją apsilankė valdžios pareigūnai, atsakingi už vaiko gerovės priežiūrą?
Pagal nuo šių metų liepos 1 d. įsigaliojusį Vaiko gerovės pagrindų apsaugos įstatymą, per kelis mėnesius iš šeimų Lietuvoje buvo paimta daugiau nei pusantro tūkstančio vaikų.
O dabar – apie tai, kas labai nepatiks vaiko teisių apsaugos tarnybos pareigūnams bei socialiniams darbuotojams. Apie tai, ko neturėjome pamatyti, nuvykę į Lazdijų rajoną.
Iš laikinojo globėjo pabėgusią šešiolikmetę radome toje aplinkoje, iš kur ją išvežė vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistai – tėvų bute.
Pati mergina sako, kad pabėgo, nes teko būti tarnaite – tvarkyti namus, prižiūrėti šeimininkų vaikus.
Pats globėjas neigia tai, ir sako, kad konfliktas kilo po to, kai pareikalavo vakare laiku grįžti namo. Kai pasakome, kur sutikom merginą, vyras sutrinka. Sako, kad mergina pabėgo po to, kai jis pareikalavo laikytis dienos režimo.
Kodėl laikinasis globėjas, pabėgus globotinei (beje, mergina grįžo į tėvų butą), nesiėmė jokių veiksmų, neinformavo policijos, nepradėjo paieškos? Atsakymas – tyla.
Pasirodžius žurnalistams – puolėsi dirbti
Visos tarnybos sukruto skrupulingai vykdyti savo pareigybinėse instrukcijose nurodytas veiklas tik tuomet, kai pasirodė „Specialaus tyrimo“ žurnalistai. Jau mums išvykstant iš Dzūkijos gavome skambutį – Vytas pranešė, kad atvyko policija, Vaiko teisių apsaugos tarnybos pareigūnai. Ieško dukros.
Nepilnametės, kurią žurnalistai visai nesunkiai rado – tiek socialiniuose tinkluose, tiek pas tėvus ant sofos.
Ką tai rodo? Kad reforma galimai neveikia taip, kaip tikėtasi. Kad į daugelį dalykų žiūrima formaliai, pro pirštus.
O pinigų valstybės išleista nemažai – nupirkti automobiliai, išnuomotos ar nupirktos patalpos kiekvienoje savivaldybėje, kompiuterinė technika darbuotojams, ryšio priemonės, įkurtos darbo vietos patarėjams, specialistams, budintiems globėjams, atvejų vadybininkams, psichologams, socialiniams darbuotojams, priklausomybių specialistams.
O kur dar valstybės pinigai už tėvystės kursų vedimus, globėjų rengimus, komandiruotes patirčiai pasisemti į užsienį, ekspertinio darbo honorarai ir kita.
Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisas, vėliau skambiai pavadintas Matuko reforma, pirminėje stadijoje Seime pasiūlė keturi parlamentarai – Ramūnas Karbauskis, Dovilė Šakalienė, Monika Navickienė ir Tomas Tomilinas.
Jo tikslas buvo kilnus – apsaugoti ir apginti kiekvieną Lietuvos vaiką.
