„Tai tarsi žmonių trėmimas į Sibirą. Septynerių metų berniuką, sergantį epilepsija, Mažeikių vaikų teisių specialistai tiesiog apgavo, pasakę, kad veža jį pas mamą. Tai nėra vaiko teisių apsaugos tarnyba, tai – irštva“, – sakė Mažeikių rajone esančios „Ąžuoliukų“ šeimynos vadovė Irena Vaičienė, priėmusi vieną iš „Žemynos“ šeimynos vaikų.
Šeimynai nuo liepos 5 dienos naikinama licencija. Tačiau ginti jos stojo Lietuvos šeimynų asociacija, o jos vadovė Rita Ilgūnė-Martinėlienė tvirtina, kad tai – šeimynų, kurių Lietuvoje ir taip stinga, ardymas.
Tai nėra vaiko teisių apsaugos tarnyba, tai – irštva.
Pagalbos ieškojo ir ministerijoje
Urvikių kaime esantys Teresės ir Antano Šepučių namai nuo šios savaitės – neįprastai tušti. Čia likę tik vaikų žaislai, daiktai ir tušti kambariai.
Pirmadienio rytą į šeimos namus atvykę Mažeikių vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistai išvežė šeimynoje augusius vaikus. Dalis jų išvažiavo į bendruomeninį vaikų pagalbos centrą, dar vienas septynmetis – į kitą šiame rajone esančią šeimyną.
Teresė ir Antanas Šepučiai kiek seniau jau gavo raštą, kad naikinama licencija. Teigiama, kad šeimynos mama ir tėtis negeba susitvarkyti su vaikais, neranda su jais bendros kalbos.
Patys mažeikiškiai sako, kad tai – ne vienerius metus trukusio nesusikalbėjimo su vietos vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistais rezultatas.
Nors sutuoktiniai pagalbos ieškojo rašydami raštus socialinės apsaugos ir darbo ministrui Linui Kukuraičiui, tačiau, jų žiniomis, raštus ministerija perdavė jai pavaldžiam departamentui, o šis – Mažeikių vaiko teisių gynėjams.
„Mes jums privešim tokių vaikų, kad jūs patys jų atsisakysite“, – tokią frazę iš vaikų teisių gynėjų sakė išgirdę Šepučiai.
Nuo specialistų paauglys pabėgo
Tačiau tai, kas įvyko pirmadienio rytą, sunkiai suvokiama. Tvarkingai gyvenanti šeimyna jau žinojo, kad jų licencija – naikinama, ir vaikai bus paimti.
Sutuoktiniai sako pirmadienio popietę turėję vežti vaikus į bendruomeninį centrą (buvusius vaikų namus) aptarti sąlygų ir kaip palengvinti vaikams gyvenimo pokyčius.
Tačiau nepilnamečiai buvo paimti pirmadienio rytą – operatyviai, tarsi iš smurtaujančios šeimos ir lyg grėstų pavojus jų gyvybei.
„Spėjome tik apsikabinti“, – su ašaromis akyse kalbėjo T.Šeputienė.
Vienas iš šešių šeimos globojamų vaikų – šešiolikmetis Ignas – nuo vaiko teisių apsaugos specialistų pabėgo.
Tai buvo baisu. Mes nežinojome, kur tas vaikas. Aš net maniau – gal galą sau pasidarė? – kalbėjo T.Šeputienė.
15min Igną sutiko jau grįžusį Šepučių namuose vėlų pirmadienio vakarą. „Aš nenoriu išvažiuoti. Todėl nuo jų pabėgau“, – nuleidęs akis sakė vaikinas.
„Tai buvo baisu. Mes nežinojome, kur tas vaikas. Aš net maniau – gal galą sau pasidarė?“ – kalbėjo T.Šeputienė.
Tačiau vaiko teisių apsaugos specialistai tik nurodė, kad sugrįžus paaugliui T.Šeputienė pati jį pristatytų į vaikų globos namus.
Tuo, kad paauglys išgyvena emocijas ir pabėgo nežinia kur, jie nesidomėjo.
Apgavo, kad veža pas mamą
Dar vienam septynerių metų epilepsija sergančiam berniukui vaikų teisių gynėjai pasakė, kad jį veža pas mamą.
Tačiau iš tiesų berniukas buvo išvežtas į kitą šeimyną. Tai, kad vaikas buvo apgautas, 15min patvirtino ir „Ąžuolyno“ šeimynos mama Irena Vaičienė.
Moteris sako, kad vaiko atvežimas prilygo dramai, moteris teigė bijanti, ką reikės daryti, jei staiga prasidės epilepsijos priepuolis.
Tik vėliau I.Vaičienė susiskambino su T.Šeputiene. „Aš jai pasakiau – kovok, Teresėle, kovok. Juk prieš kelerius metus ir mes buvome patekę Mažeikių vaikų teisių tarnybos nemalonėn. Tačiau aš pasisamdžiau gerą advokatą ir mes laimėjome. Nieko nebus, kol Mažeikiuose dirbs tie patys specialistai“, – kalbėjo I.Vaičienė.
I.Vaičienė teigia, kad tai – Mažeikių vaiko teisių apsaugos tarnybos kerštas T.Šeputienei, mat dar 2016 metais teismą buvo pasiekusi byla dėl globotinės sumušimo.
Tačiau tąsyk teismas nusprendė, kad globėja nekalta ir smurto nebuvo, o mergaitė užsigavo pati.
Šeimyna niekuo neišsiskyrė
Dėl to, kad iš šeimynos buvo paimti ir skubos tvarka išvežti vaikai, sako nustebęs ir Reivyčių seniūnijos, kuriai ir priklauso Urvikių kaimas, seniūnas Stanislovas Putelis.
Anot jo, šeima niekada nebuvo užkliuvusi socialiniams darbuotojams.
„Mano akimis, tai buvo normali šeima, normali moteriškė. Gal trys auklėtiniai problematiški. Bet nieko blogo negaliu pasakyti.
Kai išgirdom šią žinią, mums ir patiems kaip griaustinis iš giedro dangaus.
Kodėl taip nutiko? Sunku pasakyti, neturiu nuomonės. Nebuvo nė skundų seniūnijoje. Buvo šeimyna kaip šeimyna. Kai išgirdom šią žinią, mums ir patiems kaip griaustinis iš giedro dangaus“, – sakė S.Putelis.
Šeima vaikams buvo svarbi
Bendruomeninio pagalbos vaikams centro direktorė Daiva Meškienė sako, kad su vaikais, kurie iš Šepučių namų atvežti į centrą, jau susipažino.
„Mergaitės gyvena viename kambaryje, vakar buvo prislėgtos. Juos išėmė iš šeimos, kuri jiems yra svarbi. Jie nieko nesako ir kol kas tyli. Su vaikais nuolat bendrauja specialistai“, – sakė D.Meškienė.
Pašnekovė teigė negalinti komentuoti situacijos, kuri buvo šeimoje, nes tai – ne jos kompetencija.
„Mes esam tie, kurie turėjo vaikus priimti. Aš esu už tai, kad vaikai augtų šeimose. Žinau, kad viena mergaitė, kuri atvežta, toje šeimoje augo nuo ankstyvo amžiaus.
Girdėjau, kad šeima turi ketinimų susigrąžinti vaikus, ir aš dėl to būsiu laiminga.
Bėdelių toje šeimoje gal buvo, nemanau, kad vaikai paimti šiaip sau. Taip pat manau, kad jie mylėjo (globėjus), jei vaikai priešinosi (atvežimui į bendruomenės namus)“, – sakė D.Meškienė.
Problemos – dėl trijų merginų
Kas vis tik nutiko šeimoje ir kodėl priimtas drastiškas sprendimas išardyti šeimyną? Atsakymo, sako T.Šeputienė, reikia ieškoti nuo pat pradžių.
Visų pirma, Šepučiai tik iš antro karto gavo leidimą steigti šeimyną ir tada, kai jų sąlygas ir kompetencijas įvertino ne Mažeikių, o Plungės specialistai.
Vėliau – byla dėl galimo smurto, kurio, teigia pašnekovė, nebuvo. Dar vėliau – prasidėję nuolatiniai patikrinimai.
„Mus tikrindavo 2–3 kartus per metus. Nustatė pažeidimus, kuriuos mes pašalinome. Vaikams spontaniškai buvo nurodoma užpildyti anketas“, – sakė T.Šeputienė.
Moteris parodė ir anketas, kuriuose vaikai nurodė, jog jie negali valgyti kada panorėję, negali atsivesti draugų ir panašiai.
Koją kišo ir prasidėjusi trijų merginų paauglystė. T.Šeputienė rodo vienos iš jų rašytus laiškus, kur viename mergaitė skundžiasi mamos pernelyg didele kontrole, o kituose, adresuotose Mažeikių merui, prašo ją palikti šeimynoje.
Tai, kad vaikai yra su skirtingomis ir skaudžiomis patirtimis, Šepučiams sakė ir psichologai.
„Sako: turit puokštę problematiškų vaikų. Bet mes juos visus priėmėme, auginome kaip savo vaikus. Jie aplankę daug užsienio šalių, daug keliavome po Lietuvą“, – kalbėjo T.Šeputienė.
Pašnekovai neslepia: taip, maistas buvo ruošiamas visiems kartu ir vaikai prie pietų stalo kviečiami visi kartu.
Tiek Teresė, tiek jos vyras pasakoja, kad vaikus augino drausmingai bei mokė juos pareigos jausmo. Taip pat siekė apsaugoti nuo neigiamos draugų įtakos.
Pašnekovai neslepia: taip, maistas buvo ruošiamas visiems kartu ir vaikai prie pietų stalo kviečiami visi kartu.
„Bet tai kaip kitaip, kai didelė šeima? Tačiau viską padarėme, kaip liepė, pašalinome pažeidimus. Nusipirkome net dar vieną šaldytuvą. O dabar užkliuvo tai, kad paauglės mergaitės pradėjo bėgti iš namų“, – sakė T.Šeputienė.
Tačiau tai – dažna Lietuvoje esančių vaikų globos namų problema, tik dėl to nė vienam iš jų nebuvo atima licencija.
„Vaikų teisių apsaugos specialistai mūsų klausė, ar mes pakankamai bendraujame su vaikais, ar žinome jų paslaptis. Tikrai bendraujame ir atsižvelgėme į visas mums išsakytas pastabas“, – kalbėjo sutuoktiniai.
Tiek vyras, tiek žmona sako dabar jaučiasi taip, lyg iš jų būtų atimti savi vaikai. „Pinigų advokatams neturime. O ir šeimyna jau išdraskyta“, – kalbėjo Šepučiai.
Apmaudą ir nuoskaudą jaučiantys mažeikiškiai tvirtina, kad vietos vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistai nėra padėjėjai, o tik – baudėjai. Negana to, per patikrinimus šeimoje jie vaikų klausinėja, ar šie nenori atgal į vaikų globos namus.
Tą 15min patvirtino ir šeimos globotinis šešiolikmetis Ignas. „Manęs klausė: ar nori atgal į vaikų namus“, – sakė paauglys.
Problemos – su Mažeikių savivaldybe
Tačiau ginti „Žemynos“ šeimyną ėmėsi Lietuvos šeimynų asociacija. Jos pirmininkė Rita Ilgūnė-Martinėlienė sako, kad kitos Lietuvoje esančios šeimynos Šepučiams padės pasisamdyti advokatą.
Pasak R.Ilgūnės-Martinėlienės, problemos kilo dėl Mažeikių savivaldybės vaiko teisių apsaugos tarnybos požiūrio.
„Buvo problemų su savivaldybe, dėl pildymo šeimynos, įvairių kitų problemų. Buvo sakoma, kad vaikai bėga ir šeimyna nesusitvarko.
Bet nebuvo pagalbos, buvo pagalių kišimas į ratus. Lietuvoje yra daug šeimynų, ir savivaldybės, turėdamos motyvą neturėti vaikų globos namuose, skatindavo šeimynų įsisteigimą. O toje savivaldybėje to nebuvo“, – kalbėjo R.Ilgūnė-Martinėlienė.
Lietuvos šeimynų asociacijos vadovė sako negalinti suvokti, kaip vaiko teisių gynėjai iš šeimos paėmė vaikus, kurie čia augę nuo kūdikystės.
„Paėmė epilepsija sergantį vaiką ir išvežė. Tai apie ką iš viso čia galima kalbėti?“ – stebėjosi pašnekovė.
Vaikų gynėjas – girtas ir su ginklu
Tačiau tai – dar ne viskas. Vaikus iš Šepučių namų paėmė vietos vaiko teisių specialistai, tarp kurių – ir šios tarnybos specialistas Vladas Narmontas.
Mažeikiškiai sako, kad ši tarnyba visų pirma turi susitvarkyti ir išsivalyti pati, o dėl V.Narmonto veiksmų Mažeikių policijoje atliekamas ikiteisminis tyrimas.
Tai 15min patvirtino Mažeikių policijos atstovė Aušra Blaževičienė. Ikiteisminis tyrimas pradėtas gegužės mėnesį, kai V.Narmontas sulaikytas viename Mažeikių restorane neblaivus ir su neteisėtai laikomu ginklu.
V.Narmontas sulaikytas viename Mažeikių restorane neblaivus ir su neteisėtai laikomu ginklu
Kaip netrukus po įvykio rašė Mažeikių laikraštis „Santarvė“, policijos pareigūnams buvo pranešta, kad į restoraną, esantį Laisvės gatvėje, atėjo neblaivus vyras, turintis ginklą.
Policijos pareigūnai vyriškį sulaikė ir jam nustatė 2,22 promilės girtumą. Taip pat paaiškėjo, kad 47-erių metų mažeikiškis turėjo neteisėtai laikomą pistoletą „Baikal“ bei tris dėtuves be šovinių, o jis pats – Mažeikių savivaldybės Vaiko teisių apsaugos tarnybos tuometis vedėjo pavaduotojas.
Po pertvarkos V.Narmontas yra Valstybės vaiko teisės apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Mažeikių rajono savivaldybės vyriausiasis specialistas – teisininkas.
Pats V.Narmontas kalbėtis su 15min atsisakė.
Janas Maciejevskis, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos
prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vadovas, sako, kad pamatyti tikrąjį vaizdą visose savivaldybėse ir įvertinti specialistų kompetencijas prireiks laiko, nes pertvarka – tik prasidėjusi.
„Mūsų nuomone, labai svarbus skaidrumas ir netoleruojame tokių dalykų“, – apie V.Narmontą sakė J.Maciejevskis.
Tarnyba, pagal darbo tęstinumo principą perėmusi savivaldybių vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotojus, iš Mažeikių savivaldybės negavo duomenų apie specialisto nušalinimą nuo tarnybos ar pradėtą ikiteisminį tyrimą.
„Artimiausiu metu patikrinsime ir, jei yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, nedelsiant nušalinsime“, – sakė J.Maciejevskis.
Licencija panaikinta pirmą kartą
15min nepavyko susisiekti su Mažeikių vaiko teisių apsaugos tarnybos laikinąja vadove.
Nuo liepos startavo pertvarka, kai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai tapo pavaldūs buvę visi Lietuvos savivaldybių Vaiko teisių apsaugos skyriai.
Tačiau tinklalapyje vaikoteises.lt nurodytais kontaktais specialistai neatsiliepė, kai kurie telefonai buvo išjungti, o į elektroninį laišką jokio atsakymo taip pat nebuvo.
Socialinių paslaugų priežiūros departamento Įstaigų priežiūros skyriaus vedėjo pavaduotoja Kristina Grigaitienė teigė negalinti įvardyti konkrečių licencijos panaikinimo priežasčių, nes tai gali pakenkti vaikams.
Atvejis, kada dėl pažeidimų yra panaikinama licencija, Lietuvoje yra pirmasis. Dvi licencijos buvo panaikintos pačių šeimynų pageidavimu, joms nustojus vykdyti veiklą.
Tinklalapyje vaikoteises.lt nurodytais kontaktais specialistai neatsiliepė, kai kurie telefonai buvo išjungti, o į elektroninį laišką jokio atsakymo taip pat nebuvo.
„Kalbant konkrečiai apie šeimyną „Žemyna“, jos teikiamos socialinės globos kokybės vertinimas buvo atliekamas tris kartus. Sudėjus visus tris etapus, šeimyna turėjo beveik dvejus metus pažeidimams pašalinti, tačiau, kaip žinia, to nepadarė, todėl departamentas priėmė sprendimą panaikinti licencijos galiojimą.
Per laikotarpį iki licencijos panaikinimo šeimyna buvo konsultuota atvykus į vietą, informuota, kad dėl konsultacijų šalinant pažeidimus gali kreiptis į departamento specialistus, jai raštu pateiktos vertinimų išvados, nurodyti pažeidimai bei pateiktos rekomendacijos. Licencija panaikinta, nes šeimyna nepašalino nustatytų pažeidimų, susijusių su jai keliamais reikalavimais užtikrinti aplinką, pagrįstą šeimynos dalyvių ir vaikų tarpusavio supratimu, pasitikėjimu.
Pažymėtina, kad vertinimų metu nustatytos aplinkybės byloja apie tai, kad šis juridinis asmuo nesuvokia savo pareigos, nustatytų problemų masto, negeba jų identifikuoti bei parinkti priemones problemoms spręsti. Viena iš situacijų atspindi ne tik neatsakingą požiūrį į vaikų saugumą, bet ir rodo ganėtinai formalų požiūrį ir santykį, taip pat stokojama suvokimo apie pasekmes ir situacijos pavojingumą, toleruojamas tam tikras elgesys, o atsakomybė permetama vaikams, nurašant tai genams, amžiui.
Apgailestaujame, bet negalime įvardyti konkrečių aplinkybių, nes tokio pobūdžio informacijos skelbimas gali daryti neigiamą įtaką tolesniam visavertės asmenybės vystymuisi, o jos paskelbimas pažeistų Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešos informacijos poveikio įstatymo nuostatas.
Sprendimai dėl šeimynos padaryti remiantis departamento specialistų nustatytomis aplinkybėmis lankantis pačioje šeimynoje, o vaiko teisių skyriaus pateikti duomenys tik papildomai patvirtino tai, kas buvo nustatyta.
Departamentas, atlikęs paslaugų kokybės vertinimą vaikų globos įstaigose ar šeimynose, teisės aktais yra įpareigotas informuoti savivaldybę, kurios teritorijoje veikia juridinis asmuo, bei Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Vaikų globos klausimai, susiję su globėjų parinkimu, nėra departamento kompetencija ir jis nedalyvauja šiuose procesuose“, – teigė K.Grigienė.
Šiuo metu Lietuvoje veikia 54 šeimynos. Visų socialinės globos įstaigų, šeimynų teikiamos socialinės globos vertinimas gali apimti 3 etapus. Pirminis vertinimas, jei nustatomi pažeidimai, įstaigos, šeimynos įpareigojamos per nustatytą terminą juos pašalinti. Tada, jei nustatoma, kad įstaiga, šeimyna nepašalino pažeidimų, tuomet imamasi teisės aktuose numatytų poveikio priemonių – sustabdomas licencijos galiojimas ir dar kartą nustatomas terminas jiems pašalinti. Šiame etape paprastai įstaigų veikla nėra apribojama.
Trečiu etapu, jei nustatoma, kad įstaiga pašalino pažeidimus, tuomet naikinamas licencijos galiojimo sustabdymas. Tik tais atvejais, kai po licencijos sustabdymo įstaiga nepašalina ar pašalina ne visus nustatytus pažeidimus, yra naikinama licencija. Po šio etapo įstaiga praranda teisę teikti socialinės globos paslaugas.
„Norėtųsi pabrėžti, kad licencijos panaikinimas yra kraštutinė priemonė ir taikoma tik tada, kai įstaigos nesiima priemonių pažeidimams šalinti ir jų nepašalina. Vertinant šeimynų atitiktį socialinės globos normų reikalavimams paprastai visada yra bendradarbiaujama su Vaiko teisių skyriais savivaldybėse.
Departamentas visais atvejais paslaugų kokybės vertinimą pradeda atvykęs į įstaigą, šeimyną, vertinimą atlieka ne mažiau nei 2 specialistai. Vertinimas atliekamas naudojant įvairias priemones: aplinkos apžiūra, pokalbiai su darbuotojais, šeimynų dalyviais, paslaugų gavėjais, anketavimas, duomenų ir dokumentų analizavimas.
Reikalavimus šeimynoms apibrėžia socialinės globos normos, kuriose nurodoma, kad šeimyna privalo vaikams užtikrinti aplinką, pagrįstą abipusiu pasitikėjimu, pagarba, vaikai turi būti apsaugoti nuo bet kokio išnaudojimo, turi būti kuriama ir palaikoma vaiko vystymąsi užtikrinanti sveika aplinka, turi būti užtikrinama, kad socialinę globą jiems teiks kvalifikuoti ir tinkamų asmeninių savybių asmenys“, –sakė K.Grigaitienė.
