Vilniaus politikams teks dar kartą balsuoti dėl atliekų tvarkymo kainos. Jos didėjimą savivaldybės Atliekų tvarkymo programos įgyvendinimo skyriaus vedėjas Valdas Juodis aiškina tuo, kad pernai per mažas kainas pasiūlę vežėjai nutraukė sutartis, o dalyvaudami naujame konkurse jie pateikė didesnes kainas.
Jei projektui taryboje bus pritarta, bendras atliekų sutvarkymo tarifas kils beveik 38 proc. iki 160,49 euro už toną. Po naujojo konkurso Vilniuje liko du atliekų vežėjai – „Ecoservice“ ir „Ekonovus“, pasiskirstę penkias miesto zonas. Iki šiol dirbusi ir „VSA Vilnius“ iš žaidimo iškrito, nors dar ir bylinėjasi dėl vienos zonos – Senamiesčio – konkurso baigties.
Pateikia latvių pavyzdį
Vilniaus tarybos narys, Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) frakcijos seniūno pavaduotojas Žilvinas Šilgalis įsitikinęs, kad vykdant atliekų sistemos reformą išsikelti tikslai sostinėje įgyvendinti nebuvo. Esą nei gyventojai puolė uoliau atliekas rūšiuoti, nes tam nesudarytos sąlygos, nei mieste pasidarė daug švariau, nei kaina sumažėjo. Atvirkščiai – kaina tik auga.
Todėl, anot Ž.Šilgalio, reikia remtis geraisiais kaimynų pavyzdžiais. Jis pateikė Latvijos Tukumo regiono pavyzdį.
Nepaisant visų aplinkybių jų kaina tėra 64 eurai už toną, pas mus – 160 eurų už toną. 100 eurų skirtumas tiesiog per didelis, – teigė Ž.Šilgalis.
„Specialiai pats nuvažiavau, kviečiau ir kitus tarybos narius, bet jie neturėjo laiko. Tukumo regione atliekų tvarkymo kaina yra 64 eurai už toną. Vežimo kaina, įskaitant ir mechaninį rūšiavimą, yra 23 eurai už toną, sąvartyno mokestis didesnis nei Vilniuje, atliekos vežamos 100 km spinduliu, pas mus MBA (mechaninio-biologinio apdorojimo – red.past.) gamykla veikia šalia, degalų kaina Latvijoje didesnė, gyventojų skaičius regione mažesnis nei Vilniuje. Nepaisant visų aplinkybių jų kaina tėra 64 eurai už toną, pas mus – 160 eurų už toną. 100 eurų skirtumas tiesiog per didelis, nors ir sutinku, kad vienareikšmiškai lyginti negalima“, – teigė Ž.Šilgalis.
Jis priminė, kad ir latviai turėjo tą pačią problemą – atliekų tvarkymo kainos augo. Todėl ir nuspręsta, kad visą grandinę į savo rankas perims savivaldybė: rūšiavimą, vežimą ir t.t. Ir esą teprireikė pusmečio gero darbo, kad tarybai būtų pateiktas sprendimas mažinti kainą gyventojams.
„Siūlyčiau perimti savivaldybės žinion atliekų vežimą. Visų rūšių atliekų konteineriai turi būti savivaldybės įmonės nuosavybė. Labai blogai, kad naujos sutartys pasirašytos net nelaukiant tarybos sprendimo – tai apsunkins šitą procesą. Mes galėjome paprasčiausiai pasižiūrėti, kad kainos netenkina, turėjome galimybę padėkoti vežėjams, kurie iki šiol vežė šiukšles, ir atsisveikinti. Visi klausia, kaip mes tai padarysime, galiu pasakyti, kad problemos nėra: srautas garantuotas, mašinas galima lizinguoti, jokių bėdų nematyčiau. Latviai padarė sėkmingai, galime ir mes“, – tikino politikas.
Siūlyčiau perimti savivaldybės žinion atliekų vežimą. Visų rūšių atliekų konteineriai turi būti savivaldybės įmonės nuosavybė, – sakė Ž.Šilgalis.
Sutartys – 7 metams
Sutartys, kurias mini Ž.Šilgalis, yra pasirašytos 7 metams. Pernai nuo gegužės 1-osios, kai keitėsi atliekų surinkimo sistema Vilniuje, konkursus buvo laimėjusios trys jau minėtos įmonės – Ekonovus“, „Ecoservice“ ir „VSA Vilnius“, tačiau vos po kelių mėnesių dvi pastarosios pranešė sutartis nutraukiančios. Jos buvo įsipareigojusios, kad atliekas veš dar metus, tad procesas neįstrigo.
Naujajame konkurse visos trys bendrovės vėl dalyvavo, tačiau „VSA Vilnius“ nebelaimėjo. Tad su dviem likusiomis Vilniaus savivaldybė pasirašė 7 metų sutartis.
Jas akcentuoja ir Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas, kurio viena iš kuravimo sričių yra ir atliekų tvarkymas.
„Dabar situacija yra tokia, kad mišriųjų atliekų surinkimo ir vežimo paslaugą miestui teikia dvi įmonės penkiose zonose. Mes turime ilgalaikius kontraktus – 7 metams pasirašytas sutartis. Esame kaip ir situacijos įkaitai. Ar tai gerai, ar blogai, kiekvienas galime turėti savo nuomonę, bet mes turime sutartis ir esame įsipareigoję jas vykdyti, paslaugas pirkti iš tų vežėjų. Dabar pagrindinis dalykas ir pagrindinė užduotis savivaldybei – užtikrinti, kad vežėjų darbas būtų sklandus ir gyventojai būtų patenkinti grafikais, sutvarkytomis aikštelėmis ir pan. Tai didžiausias mūsų iššūkis, į ką ir kreipsime dėmesį“, – kalbėjo V.Benkunskas.
Ypatingų iššūkių, anot vicemero, yra Senamiestyje, būtent dėl šios miesto zonos ir tebesitęsia teismai. Čia vietoj „VSA Vilnius“ atliekas turės vežti naujas vežėjas – „Ekonovus“. Teritorija specifiška, joje daug uždarų zonų, estetinė pusė irgi labai svarbi, vardijo V.Benkunskas. Todėl savivaldybė esą nėra kol kas iki galo įsitikinusi, kad viskas naująjį konkursą laimėjusiai bendrovei eisis sklandžiai.
Mums reikėtų remtis skaičiavimais, o tokių rimtų nėra atlikta, – sakė V.Benkunskas.
„VSA Vilnius“ yra apskundusi konkurso rezultatus, tačiau teismas nepritaikė laikinųjų apsaugos priemonių, todėl sutartį pasirašėme. Kiek tie teismai tęsis ir kaip baigsis, nenorime prognozuoti. Lygiai taip pat, jeigu matysime, kad naujasis tiekėjas netinkamai pasirengimo laikotarpiu išpildo sąlygas – yra klausimų dėl konteinerių, dėl automobilių įsigijimo, ar yra grėsmė, kad gruodžiui nėra pasiruošęs, nelaukdami to gruodžio mėnesio kažkokius sprendimus turėsime priimti, kad paslaugų tiekimas nesustotų“, – sakė V.Benkunskas.
Skaičiavimų nėra
Ž.Šilgalio kalbas jis linkęs priskirti ir politinėms spekuliacijoms, kadangi reikėtų remtis skaičiavimais, o ne tiesiog pasakyti – jeigu savivaldybės atliekas tvarkytų, tai kainuotų pigiau.
„Mums reikėtų remtis skaičiavimais, o tokių rimtų nėra atlikta. Paprašėme savivaldybės įmonės „Grinda“, kad ji paskaičiuotų automobilių įsigijimo kaštus, jeigu tokių norėtume turėti avariniams atvejams, tarkim, savaitgalį sugriūna kažkurio iš vežėjų automobilis ir sustoja vežimas. Tokiais atvejais galėtų išvažiuoti ir „Grinda“, taisydama avarinę situaciją. Bet tikslių skaičiavimų, kiek kainuotų, jeigu savivaldybės įmonės – ar VAATC, ar „Grinda“, teiktų tokias paslaugas, kol kas nėra. Toks instinktyvus pasakymas, kad žiūrint į kitų miestų, kitų šalių pavyzdžius, kaip ten tvarko savivaldybės įmonės, turi tam tikros racijos, bet ekonominių skaičiavimų, kiek tai kainuotų galutinai vartotojui, nėra“, – tikino V.Benkunskas.
Šiuo metu vienai Vilniaus zonai (jų yra penkios) reikia 5-6 automobilių, kad atliekų vežimas vyktų sklandžiai, tad visam miestui – 30 šiukšliavežių.
VAATC norėtų
Politikams, siūlantiems savivaldybei perimti atliekų tvarkymo sistemą, pritaria ir bendrovės VAATC, eksploatuojančios Vilniaus regiono sąvartyną Kazokiškėse, direktorius Tomas Vaitkevičius. Jo teigimu, ši tendencija regima Vakaruose, nors Latviją, kurios vieną iš regionų kaip pavyzdinį pateikė Ž.Šilgalis, jis atmetė.
Jeigu steigėjai nuspręstų pavesti VAATC konkuruoti rinkoje su privačiais vežėjais, manau, kad galėtume būti tie, kurie paskatintų siūlyti geresnes kainas, – sakė T.Vaitkevičius.
Primindamas, kad Lietuvos Konstitucinis Teismas yra pateikęs išaiškinimą dėl būtinybės išlaikyti konkurenciją, T.Vaitkevičius vis dėlto mato galimybių jo vadovaujamai bendrovei prisidėti tą konkurenciją skatinant.
„Jeigu steigėjai nuspręstų pavesti VAATC konkuruoti šitoje rinkoje su privačiais vežėjais, aš tikrai manau, kad mes galėtume būti tie, kurie paskatintų ir privačius vežėjus, ir dalyvaujančius viešuosiuose pirkimuose siūlyti geresnes kainas, nes dabartinė rinka iš tiesų man kelia susirūpinimą. Tikrai sutinku su tuo, kad kai vienas pirkimas nutraukiamas, o paskui naujame konkurse dalyvauja tie patys vežėjai, tai rodo, kad rinka nėra tokia Lietuvoje, kad galėtų būti konkurencinga“, – kalbėjo T.Vaitkevičius.
Anot V.Benkunsko, VAATC vadovo pozicija suprantama – jis norėtų plėtoti bendrovės veiklą, todėl ir pritaria panašioms politikų mintims.
Vilniaus savivaldybė bent kol kas panašaus pokyčių plano kurti neketina.
