Jis taip pat pripažįsta, kad toks Seimas sprendimas yra smūgis ir „tvarkiečių“ partijai. K.Girnius nesutinka, kad šis draudimas paskatintų išsivaikščioti partiją, tačiau spėja, kad po 2016 metų rudens Seimo rinkimų į valdžią atėjus dešiniųjų koalicijai, iš Lietuvos politinės aplinkos „tvarkiečiai“ gali ir išnykti.
„Partija liks, bet manau, kad galima parašyti Paksui politinį nekrologą – faktiškai jam (Rolandui Paksui – BNS) kita galimybė kandidatuoti į prezidentus arba į Seimą 2020 metais. Dabar jis nepateks į Seimą, nebus matomas. Jis neturės jokių galimybių tapti pakankamai žinomas ir reikšmingas, kad galėtų kandidatuoti į prezidentus, o praėjus ketveriems metams, jis bus jau praeities žmogus. Tai faktiškai yra jo politinis nekrologas ir taip pat smūgis jo partijai,“ – antradienį LNK „Žinioms“ sakė K.Girnius.
Iš 29 Darbo partijos frakcijos narių balsuojant dėl R.Pakso likimą lėmusios Konstitucijos pataisos dalyvavo 14 „darbiečių“.
Politologas sutinka, kad „darbiečių“ balsavimas nėra atsitiktinis. Iš 29 Darbo partijos frakcijos narių balsuojant dėl R.Pakso likimą lėmusios Konstitucijos pataisos dalyvavo 14 „darbiečių“.
„Esu linkęs pritarti premjero nuomonei. Būtų per didelis atsitiktinumas, kad pusė Darbo partijos narių, kurie yra koalicijos (valdančiosios koalicijos – BNS) nariai, staiga nutaria nedalyvauti balavime. Jiems (Darbo partijai – BNS) naudinga – faktiškai jų pagrindini konkurentas yra partija „Tvarka ir teisingumas“. Pakso partija yra silpnesnė ir padidėja tikimybė, kad stipriau (per būsimus rinkimus – BNS) pasirodys „darbiečiai“, – vertino K.Girnius.
Tačiau politologas galimą tokį „darbiečių“ žingsnį vadina „trumparegišku apskaičiavimu“.
„Sunku numatyti ateitį. Galina numanyti, kad socialdemokratai laimės – turės daugiausia balsų ir klausimas, ar jų partneriai „darbiečiai“ surinks pakankamai balsų, kad būtų galima sudaryti naują koaliciją po metų“, – tvirtino jis.
Tačiau K.Girnius sako, kad Seimo sprendimas neigiamai paveiks R.Pakso rinkėjus, gali susilpnėto dabartinė valdančiųjų partijų koalicija, ir tai gali atverti vartus dešiniųjų koalicijai.
„O tada ir „tvarkiečiai“, ir „darbiečiai“ tikrai iš Lietuvos politinės aplinkos greitai išnyks,“ – prognozuoja K.Girnius.
Jis mano, kad R.Paksas kada nors vis tik bus reabilituotas – bus įgyvendintas Europos Žmogaus Teisių Teismas daugiau nei prieš ketverius metus priimtas sprendimas, jog draudimas R.Paksui iki gyvos galvos dalyvauti Seimo rinkimuose yra neproporcingas, bet, pasak K.Girniaus, tai būsią per vėlai ir nebeturės politinės reikšmės.
Konstitucinis Teismas (KT) yra išaiškinęs, kad pareigų per apkaltą netekęs asmuo iki gyvos galvos negali eiti pareigų, kurioms reikalinga konstitucinė priesaika. Pakeisti šią nuostatą galima tik pakeitus Konstituciją.
K.Girnius mano, kad KT pripažinus savo klaidą dėl sprendimo R.Pakso atžvilgiu griežtumo, Lietuva jau būtų įgyvendinusi Europos Žmogaus Teisių Teismo nurodymą švelninti bausmę R.Paksui.
„Būtų daug racionalesnis ir žmogiškesnis sprendimas pasakyti (KT – BNS), kad klydome, pakeisti savo nutarimą, kad jis (R.Paksas – BNS) šiurkščiai pažeidęs priesaiką ir negali kandidatuoti. Ironiška – KT, reikalaujantis, kad teismo nuosprendžiai būtų įgyvendinami, yra pagrindinė priežastis, kodėl šitas sprendimas jau tiek metų neįgyvendinamas“, – sakė K.Girnius.
R.Paksas iš prezidento pareigų buvo pašalintas 2004 metų balandį per apkaltos procedūrą. Konstitucinis Teismas pripažino, kad jis sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją, kai išimties tvarka savo finansiniam rėmėjui Jurijui Borisovui suteikė Lietuvos pilietybę.
