Mūsų gamtoje gyvybę išsaugoti padėjo vasaros pradžios lietūs ir gana vėsūs orai. Daug kas vėlavo, bet po trijų sausringų vasarų naujai pakilę augalai buvo ypatingai vešlūs. Galėtume tai vadinti trumpalaikiu įvykiu, nes iš tikro nežinome, ką mūsų gamtai skirs ruduo, žiema, kiek kritulių bus kitąmet. Tačiau tai, kas buvo užmegzta, subrandinta, padauginta šiemet, gamtoje liks bet kuriuo atveju.
Sakydami, kad toks derlius yra tik gamtos nuopelnas, mes teisūs ne visada. Reikia pripažinti, kad miestų šienavimo (tiksliau – nešienavimo) programa buvo labai savalaikė, jos teigiamus rezultatus jausime bent keletą metų. Tačiau kodėl matome tik tai, kas daroma miestuose – laukuose, prie miško kelių iki rugpjūčio vidurio nešienauti augalai aktyviai žydėjo, o jų žieduose lankėsi daug vabzdžių. Nušienautame plote, atolu vadinamoje „antrojoje“ žolėje tokių žiedų jau nebūna.
Vabzdžiams, kurie sudaro didžiausią mūsų biologinės įvairovės dalį, ne mažiau svarbūs ir patys augalai, nes jų lervos ir vikšrai maitinasi jų lapais ar stiebais.
Miestuose ir atvirose vietose nešienaujama žolė atlieka dar vieną svarbų vaidmenį, kurį šiandienos klimato kaitos kontekste minėti būtina: ji ženkliai mažina saulės sukuriamos energijos, šilumos kiekį. Nuplikinti, tuo labiau – įvairiomis dangomis padengti plotai yra tikras oro šildymo įtaisas.
Rudens pradžioje apie sodybas, miestuose žolė be jokios žalos gamtai bus nušienauta. Žinoma, savo sodybose to galima neskubinti, nes žolėje dabar gyvena žiogai, kurių svirpimo neišgirsti neįmanoma. Todėl jei nėra ypatingo poreikio, galima nušienauti, atnaujinti tik „takelius“ per kiemą, iki šulinio, į sodą, link kelio... Ir tą daryti geriausia dalgiu, kuris gyvajam žolės pasauliui padaro mažiausiai žalos. Visos be išimties motorinės žoliapjovės yra naikintojos.
Nuo vasaros vidurio žieduose ėmė gausėti drugių. Nors mūsų krašte dieniniai drugiai (jų yra apie 130 rūšių) daug retesni už prieblandoje ar tamsoje aktyvius „naktinius“, tačiau juos matome dažniau. Gal todėl ir šios vasaros drugių pasaulio ypatingą sėkmę tenka nustatyti pagal dieninių drugių gausą. O jų labai daug, ir tą patvirtina ne tik specialistai, bet ir visuose šalies pakraščiuose gyvenantys, atostogaujantys gamtos stebėtojai.
Ar įmanoma suskaičiuoti drugius?
Visus iki vieno – tikrai ne. Tačiau tikrai galima sužinoti, kiek jų vienu metu lankosi darželio gėlėse, daržo lysvėse žydinčiose saulėgrąžose, sode esančiuose facelijos, agurklės, bandrenio ar raudonėlio plotuose. Geriausia pasirinkti gerai pažįstamas rūšis ir suskaičiuoti jų individus.
Kiek drugių gali būti? Darželyje, darže ar sode – pagal drugiams tinkamų žydinčių augalų kiekį. Nenustebkite, jei iš kelių dešimčių individų didžiąją dalį užims admirolai, spungės, dilgėlinukai, citrinukai. Retesni bus baltukai, satyrai, karpytūnės, melsviai.
Tokias apskaitas galima aptikti ir gamtoje – tam reikia pasižymėti 100 metrų ilgio miško kelio, griovio, pievos pakraščio ir einant lėtai skaičiuoti. Trakų rajone, pamiškėje esančiame retai naudojamame kelyje (drugiai leidosi ant žemės „laižyti“ drėgmės) prieš keletą dienų tokiose atkarpose (100 m) buvo nuo 300 iki 500 drugių, kai kur jų galėjo būti iki 700. Prisipažinsiu, nieko panašaus nebuvo jau daug metų. Pabandykite ir jūs paskaičiuoti drugius, tik paskubėkite, nes jiems labai tinka ir patinka karštosios dienos ir saulė.
Tokia skraidančių drugių gausa yra labai miela; antra vertus, turime viltį, kad jų palikuonys sėkmingai peržiemos ir skraidys kitą vasarą.
