Nuo mašalų kenčia Druskininkai, Varėnos rajonas
Peticijoje, patalpintoje interneto svetainėje peticijos.com, rašoma, kad Dzūkiją kankinančių kraujasiurbių mašalų lervų veisyklų yra aptikta Nemuno upėje, o viename kvadratiniame decimetre jų randama iki 398.
Mašalų naikinimo programa buvo vykdoma nuo 1999 metų.
Dėl šios priežasties į upės vandenis daug metų buvo pilamas preparatas „Vecto Bac”. Mašalų naikinimo programa buvo vykdoma nuo 1999 metų.
V.Semeška teigia, kad jau daugiau negu trejus metus kraujasiurbių mašalų lervų veisyklas naikinantis preparatas „Vecto Bac“ į Nemuną nėra pilamas ir dėl to situacija Druskininkuose labai pablogėjo.
„Finansavimas sustabdytas, mašalų naikinimo programa netęsiama. O šįmet susiklostė mašalams itin palankūs orai – karšta, nėra vėjo. Tiek miesto gatvėse, tiek ir užmiestyje kenčia ne tik žmonės, tarp jų vaikai ir poilsiautojai, bet ir gyvūnai. Tas parazitas labai pavojingas – alergiškiems žmonėms sukelia didelius tinimus ir žmonės kenčia“, – tikino konservatorius Druskininkų miesto tarybos narys.
Jo teigimu, vietos gyventojai, neapsikentę kraujasiurbių mašalų siautėjimo, nusprendė surinkti parašus ir taip įrodyti, kad tai yra opi problema, reikalaujanti skubaus sprendimo.
„Druskininkų meras sako, kad tai ne savivaldybės problema, tačiau aplinkos viceministras aiškiai pasakė, kad tai ir ne ministerijos problema. Sutinku su tuo, nes nei Utena, nei Mažeikiai, nei Klaipėda neturėtų spręsti mūsų vietinės problemos“, – tikino V.Semeška.
Nuo daugybės mašalų kenčia ne tik Druskininkai, bet ir Varėnos rajono gyventojai. Mažytės musytės veiasi į plaukus, lenda į akis, nosį ir skaudžiai kanda. Žmonės skundžiasi, kad negali ne tik ilsėtis, bet ir dirbti ūkio darbų.
Lėšos iš rinkliavos už naudojimąsi viešąja infrastruktūra?
Politikas sakė, kad lėšų mašalų naikinimui galima būtų rasti savivaldybės biudžete. Vienu iš finansinių resursų, pasak Druskininkų miesto tarybos nario, galėtų būti pinigai, gauti padidinus rinkliavą už naudojimąsi viešąja infrastruktūra nuo dviejų litų iki vieno euro.
„Tai ir įvaizdžio, ir ekonominė problema“, – kalbėdamas apie Druskininkus užpuolusius mašalus sakė V.Semeška.
Politikas teigė, kad mašalai yra aktyviausi gegužės ir birželio mėnesiais.
Politikas teigė, kad mašalai yra aktyviausi gegužės ir birželio mėnesiais.
Paklaustas, kokią sumą pinigų biopreparatų, skirtų mašalų lervų naikinimui, pirkimui reikėtų skirti kiekvienais metais, V.Semeška įvardijo 20 – 25 tūkstančių eurų sumą.
Biopreparato kiekvienais metais naudoti nebūtina
Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos skyriaus vyriausiasis specialistas Laimutis Budrys tikino, kad šioje įstaigoje apie kraujasiurbių mašalų populiaciją Druskininkų miesto savivaldybėje žino visi.
Jo teigimu, biologinio preparato naudojimas Druskininkuose buvo atnešęs gerų rezultatų kovoje su kraujasiurbiais mašalais ir buvo išnaikinta daugiau negu 95 proc. mašalų.
Anot L.Budrio, lėšos kovai su mašalais buvo skiriamos iš Vyriausybės rezervo fondo, taip pat prisidėdavo Druskininkų savivaldybė. Tačiau prieš keletą metų kilę ginčai, kas turėtų finansuoti kovą su mašalais, lėmė, jog biologinių preparatų naudojimas buvo visiškai nutrauktas.
Anot L.Budrio, lėšos kovai su mašalais buvo skiriamos iš Vyriausybės rezervo fondo, taip pat prisidėdavo Druskininkų savivaldybė.
„Per pastaruosius trejus metus gamtinės sąlygos buvo palankios tam, kad didelė gausa kraujasiurbių mašalų neišsiristų. Pernai buvo šaltas birželis, o dabar temperatūra ganėtinai aukšta“, – sakė L.Budrys, aiškindamas, kodėl nuo mašalų antplūdžio šįmet taip kenčia Druskininkai.
Ministerijos darbuotojas teigė, kad geresnė išeitimi už kasmetinį biopreparato naudojimą, kuriam reikėtų apie 100 tūkstančių eurų metams, galima vadinti mašalų lervų stebėjimą. Anot L.Budrio, tokiu būdu galima prognozuoti lervų išsiritimo kiekį, iki išsiritimo dar likus keliems mėnesiams. Turint šiuos duomenis, būtų galima daug tikslingiau panaudoti turimas lėšas.
„Biopreparato pylimas kiekvienais metais irgi nėra sveikintinas ir reikalingas“, – tikino specialistas.
Biopreparato pylimas kiekvienais metais irgi nėra sveikintinas ir reikalingas, – tikino specialistas.
L.Budrys teigia, kad kraujasiurbiai mašalai nėra invazinė rūšis ir jau daugelį metų gyvena Nemune.
Ministerijos darbuotojas sakė, kad nemaža dalis kraujasiurbių mašalų lervučių pradeda vystytis dar Baltarusijos teritorijoje.
Vis dėlto, rytiniai kaimynai laikosi nuostatos, kad šios lervos yra natūralių gamtinių reiškinių dalis, į kuriuos nevalia kištis naudojant biopreparatus.
