Ši teismuose pasibaigusi istorija prasidėjo bemaž prieš trejus metus, kai STT direktoriaus pirmojo pavaduotojo 2011 m. sausio 4 d. įsakymu į komandiruotę Baku buvo išsiųsti Specialiųjų tyrimų tarnybos Administravimo valdybos Teisės skyriaus viršininkas R.G. ir Korupcijos prevencijos skyriaus viršininkas A.B.
Pareigūnai buvo komandiruoti į Azerbaidžaną nuo 2011 m. sausio 16 d. iki 2011 m. sausio 22 d.
Kelionės lėktuvu bilietus STT atstovai įsigijo per Baltijos kelionių agentūrą.
Agentai kelionėje praleido 14 valandų ir 50 minučių ilgiau, nei planuota. STT darbuotojai yra valstybės tarnautojai, todėl STT, pagal įstatymą privalėjo už darbuotojų papildomai tarnybinėje kelionėje išbūtą laiką sumokėti (kartu su išlaidomis valstybiniam socialiniam draudimui) 1 168,35 Lt.
Šią patirtą žalą STT paprašė atlyginti vežėjų. „Air Baltic Corporation“ atstovams nesutikus, STT Vilniuje kreipėsi į teismą.
Ieškovai skundą labiausiai motyvavo tuo, kad pagal Monrealio konvencijos 19 straipsnio nuostatą, vežėjas (šiuo atveju – „AirBaltic“) atsako už žalą, atsiradusią dėl vėlavimo vežant oru keleivius, bagažą arba krovinius.
Teisme atsakovai visų pirma atkreipė dėmesį, kad Monrealio konvencijos nuostatos suteikia teisę reikalauti kompensacijos keleiviams, dėl skrydžio vėlavimo patyrusiems nepatogumų, o ne tretiesiems asmenims (kaip šiuo atveju keleivių darbdaviams, patyrusiems išlaidų, susijusių su darbo užmokesčio mokėjimu).
Be to, „AirBaltic“ teisininkai nuolat akcentavo, kad vežėjas neatsako už žalą, atsiradusią dėl skrydžio vėlavimo, nes apelianto organizuojamas skrydis Ryga–Maskva vėlavo dėl ypatingų aplinkybių – netikėto orlaivio techninio gedimo (aviacinių degalų tiekimo sistemoje).
Vis dėlto dviejų instancijų teismų teisėjai konstatavo, jog atsakovas neįrodė, kad skrydis vėlavo ne dėl „AirBaltic“ kaltės, todėl STT iš vežėjų priteisė 1 168, 35 lito nuostoliams atlyginti.
Įsiteisėjusį sprendimą priėmusios Vilniaus apygardos teismo kolegijos vertinimu, „AirBaltic“ argumentai dėl bendrovės atleidimo nuo civilinės atsakomybės atmestini kaip nepagrįsti.
Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino šioje byloje pateiktus įrodymus, tinkamai taikė materialinės teisės normas ir priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.
Beje, bylinėjimosi išlaidų STT atsiliepime į apelianto skundą neprašė priteisti, todėl jos ir nebuvo priteistos.