Kuo gyvena Vilnius? Kaunas? Visaginas? Širvintos? Artėjant savivaldos ir merų rinkimams portalas LRT.lt ruošia publikacijų ciklą, kuriame apžvelgs, su kokiomis problemomis susiduriama skirtingose savivaldybėse ir kaip siekiama jas spręsti.
Portalo LRT.lt kalbinti pašnekovai teigė, kad vienos didžiausių problemų, su kuriomis susiduria druskininkiečiai – gerai apmokamų darbo vietų trūkumas ir aukštos tiek būsto pirkimo, tiek jo nuomos kainos. Ekonomistas Žygimantas Mauricas portalui LRT.lt sakė, kad abi problemas būtų galima spręsti praplečiant kurorto veiklos sritis. Anot jo, viską statyti tik ant turizmo nėra gera idėja, nes regionai, kurių pagrindinės pajamos ateina tik iš šios srities, dažniausiai nebūna pasiturintys.
Meras poste – 19 metų
Dar 2000-aisiais į Druskininkų mero kėdę sėdęs Ričardas Malinauskas mero pareigas eina iki šiol. Be pertraukos 19 metų miestui vadovaujantis politikas anksčiau priklausė socialdemokratams, bet prieš keletą metų, kai dėl kilusio Vijūnėlės dvaro skandalo pasitraukė iš partijos, sukūrė savo nepartinį judėjimą „Už Druskininkus“. Šių metų rinkimuose jis dalyvauja su visuomeniniu rinkimų komitetu „Už Druskininkus su Ričardu Malinausku“.
Jo konkurentais kovo 3-iąją vyksiančiuose rinkimuose bus Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) kandidatas Antanas Balkė, Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) kandidatė Kristina Miškinienė bei Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) kandidatas Donatas Mizaras.
Kaip portalui LRT.lt sakė žurnalistas Romas Sadauskas-Kvietkevičius, jokių nepriklausomų apklausų apie mero veiklos vertinimą nebuvo. Tačiau, pasak jo, miestiečiai svarsto ne ar dabartinis meras laimės, o ar jis laimės pirmajame ture, ar prireiks ir antrojo. Anot R.Sadausko-Kvietkevičiaus, ilgalaikį poveikį padarė už savivaldybės lėšas leidžiamas leidinys „Mano Druskininkai“, be to, dalis gyventojų dirba su savivaldybe susijusiose įstaigose.
„Didžioji rinkėjų dalis pasitenkina informacija, gaunama iš nemokamai platinamo vietinės valdžios liaupsių laikraščio ir Baltarusijos televizijos kanalų, o visus nacionalinės žiniasklaidos atskleistus skandalingus faktus vertina kaip sostinės elito sąmokslą prieš R.Malinauską“, – komentavo žurnalistas.
Anot jo, per pastaruosius ketverius metus opozicija Druskininkų valdžiai mieste susilpnėjo – iš jo išvyko verslininkas, liberalas, SPA „Vilnius“ savininkas Valdas Trinkūnas ir buvęs TS-LKD skyriaus vadovas Vilius Semeška, tapęs Vyriausiosios rinkimų komisijos nariu. Jie abu praėjusiuose savivaldos rinkimuose varžėsi su dabartiniu meru R.Malinausku. Tiesa, jis teigė, kad Druskininkuose yra jaunų politikų, kurie, užsigrūdinę taryboje, kituose rinkimuose galėtų tapti rimtais konkurentais R.Malinauskui.
Skundai – ir dėl pensijų, ir dėl per brangaus būsto
Lazdijų–Druskininkų apygardoje išrinktas parlamentaras, „valstietis“ Zenonas Streikus portalui LRT.lt sakė, kad klausimus, dėl kurių į jį kreipiasi druskininkiečiai, galima suskirstyti į kelias grupes. Visgi daugiausia jų, anot Seimo nario, susiję su socialinėmis problemomis. Z.Streikus kalbėjo, kad dalis klausimų – visiškai neišsprendžiami, nes žmonės piktinasi mažomis pensijomis ar išmokomis. Neretai kreipiamasi ir dėl socialinio būsto.
Politikas kalbėjo, kad Druskininkuose yra nemažai žmonių, kurie anksčiau gyveno Baltarusijoje, Ukrainoje ar Rusijoje ir atvykę gyventi į Lietuvą gauna mažas pensijas. Pasak jo, kartu su rajono savivaldybe ieškoma būdų, kaip tokiems žmonėms padėti.
„Be abejonės, labai dažnai žmones užklumpa problemos dėl žemės grąžinimo ar nebaigtos grąžinti žemės. Aišku, daugeliu atvejų mažai ką galime padėti, nes šitų klausimų sprendimas būna persikėlęs į teismus. Iki šiol yra neišspręstų problemų, neteisybės. Tačiau Seime priimti įstatymai dėl kompensacijų, kitų dalykų, tai manau, kad šiemet šie klausimai baigsis, nors kai kurie žmonės skriaudą ir jaus“, – komentavo parlamentaras ir pridūrė, kad dauguma problemų, dėl kurių į jį kreipiasi druskininkiečiai, yra išsprendžiamos.
Pasak jo, nors nedarbo lygis per pastaruosius metus Druskininkuose krito ir šiuo metu neviršija šalies vidurkio, problema išlieka tai, kad atlyginimai nesiekia šalies vidurkio, o gerai apmokamų darbo vietų stinga: „Žmonės Druskininkuose daugiausia dirba paslaugų sferoje – maitinime, viešbučiuose. Gerai apmokamų darbų nėra daug.“
Be to, Z.Streikus kalbėjo, kad druskininkiečius alina ir didelės būsto pirkimo bei nuomos kainos. Pasak parlamentaro, šiame kurortiniame mieste itin sunku įsigyti būstą. Būtent dėl to, kad Druskininkai – kurortinis miestas, jame jaunos šeimos negali gauti piniginės paramos įsigyjant pirmąjį būstą, net jei ir tame pačiame mieste gyveno visą gyvenimą. Seimo narys kalbėjo, kad rasti pigesnį būstą galima ir 15 km už miesto. Tačiau, anot jo, žmonės nori gyventi mieste, kur daugelį reikalingų vietų gali pasiekti pėstute.
Paklaustas, ar miesto gyventojai kreipiasi į jį su klausimais, susijusiais su Druskininkų savivalda, Z.Streikus teigė, kad administracinė savivaldos pusė dirba profesionaliai, specialistai išmano savo darbo sritis, turi arba gali itin greitai surinkti visą reikalingą informaciją, padeda ieškoti problemų sprendimo būdų. Tiesa, jis pridūrė, kad yra siekiančiųjų politikuoti, tačiau tikino pats į politiką Druskininkuose nesiveliantis.
„Pergyvenu dėl centrinės valdžios, Seimo, požiūrio į savivaldybes, kuris, manau, yra kiek per menkas. Savivaldybėse ypač sunku dirbti, jos betarpiškai susiduria su žmonėmis, reikia jas įgalinti spręsti daugiau problemų“, – sakė Z.Streikus.
Būsto kaina aukšta, o pajamos neauga?
Žurnalistas Romas Sadauskas-Kvietkevičius paklaustas, su kokiomis problemomis susiduria Druskininkų gyventojai, kalbėjo, kad nors kurortas sulaukė nemažai Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų paramos, tai nepadidino gyventojų vidutinių pajamų, kurios neviršija gretimų rajonų – Lazdijų ir Varėnos – rajonų duomenų.
„Gyventojų skaičiaus mažėjimo ir senėjimo tempai taip pat nebūdingi klestinčiam regionui. Vietinės valdžios globojamas verslas sunkiai įsileidžia su juo nesusijusias investicijas, o patys darbuotojams moka minimalias algas.
Kurorto sezoniškumas vis dar išliko, todėl pavasarį, rudenį ir žiemą, išskyrus kalėdinį laikotarpį, nedideli viešbučiai ir restoranai išgyvena sunkiai. Savivaldybė pati valdo viešbučius, SPA centrus ir restoranus, konkuruodama su privačiu verslu, o tai atbaido galimus investuotojus į šias verslo sritis“, – komentavo R.Sadauskas-Kvietkevičius.
Paklaustas apie Z.Streikaus žodžius, kad būsto pirkimo ir nuomos kainos Druskininkuose itin aukštos, žurnalistas teigė, kad būsto paklausą šiame mieste didina jį poilsiui perkantys didžiųjų miestų gyventojai ir užsieniečiai – daugiausia baltarusiai, rusai ir ukrainiečiai.
Visgi pašnekovas teigė, kad kainų kilimas keletą pastarųjų metų nebuvo labai didelis ir nepasivijo didžiųjų šalies miestų. Anot jo, tai lėmė pirkėjų iš Rusijos skaičiaus mažėjimas po 2014-ųjų, kuomet krito Rusijos gyventojų pajamos ir prasidėjo konfrontacija su Vakarais.
„NT vystytojams įgyvendinus kelis stambesnius naujų daugiabučių namų statybos projektus ir sunkiai išpardavus butus, gyvenamoji statyba beveik visiškai sustojo – statomi vos keli namai miesto centre, skirti poilsiui, bet ne vietos gyventojams“, – sakė R.Sadauskas-Kvietkevičius.
Specialistams siūlo savivaldybės butus
Portalas LRT.lt su klausimais kreipėsi ir į Druskininkų savivaldybę. Jos atstovai teigė, kad daugiausia klausimų iš gyventojų sulaukia dėl gyvenamosios vietos deklaravimo, žemės ūkio, socialinės paramos, architektūros, teritorijų planavo, geodezinių matavimų.
„Savivaldybei skiriamas biudžetas nėra didelis, tad esame priversti atsakingai jį planuoti ir vykdyti darbus prioritetine tvarka. Savivaldybėje, kaip ir visoje Lietuvoje, vyrauja problematika dėl būstų jaunoms šeimoms įsigijimo, kelių remonto, renovacijos“, – raštu pateiktuose atsakymuose teigė savivaldybės atstovai, pridurdami, kad nors kelių remonto klausimas yra opus, jis veiksmingai sprendžiamas. Pasak Druskininkų savivaldybės atstovų, problema yra ir tai, kad ribojamas finansavimas renovacijos projektams neleidžiama visiems norintiems turėti renovuotą būstą. Be to, gyventojai teiraujasi dėl užsitęsusių darbų, jų kokybės ir t.t.
Druskininkams taip pat opi tema – jaunų, gerų specialistų trūkumas. Pritraukti juos galima kompensacija įsigyjant būstą, tačiau galimybės gauti tokią pagalbą perkant būstą kurortiniuose miestuose nėra. Visgi siekdama pritraukti jaunų specialistų, savivaldybė sako jiems suteikianti savivaldybės butus, o darželiuose nėra eilių. Anot savivaldybės atstovų, šiuo metu mieste trūksta bendrosios praktikos gydytojų, vaikų psichiatrų, psichologų, kai kurių sričių pedagogų.
„Druskininkų savivaldybė skiria savivaldybės būstus aktualių profesijų specialistams, padeda integruotis į visuomenę įvairioms socialinėms grupėms, įsteigti trys Savarankiško gyvenimo namai, skatinama integracija į darbo rinką, jau antrus metus iš eilės vykdoma Jaunimo verslumo ir integracijos į darbo rinką programa sulaukia vis didesnio jaunų žmonių ir verslo atstovų susidomėjimo. Didėjant įmonių skaičiui, plečiasi ir jų teikiamų paslaugų įvairovė, siūloma vis daugiau jaunų žmonių profesines kompetencijas ugdančių darbo vietų“, – teigiama savivaldybės atstovų atsakymuose.
Vidutinis darbo užmokestis Druskininkuose siekia 767,6 eurų „ant popieriaus“, tačiau atstovai sutinka, kad dėl to, jog dauguma miesto žmonių dirba paslaugų sektoriuje, vidutinis darbo užmokestis yra kiek žemesnis nei Lietuvos vidurkis. Tiesa, augant bendram šalies vidutiniam darbo užmokesčiui bei, kaip teigė savivaldybės atstovai, į kurortą ateinant užsienio investicijoms, vidutinis atlygis, palyginti su 2014-aisiais, augo kiek daugiau nei 200 eurų.
Reikia pasitikėti ne tik turizmu
Banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas komentuodamas situaciją Druskininkuose portalui LRT.lt pastebėjo, kad šiame mieste nedarbo lygis yra gana nemažas, o vien turizmo sektorius, kuriame dirba daugiausia druskininkiečių, nepajėgia jo sumažinti ir nesukelia spaudimo kelti darbo užmokestį. Be to, pasak ekonomisto, turizmo sektorius apskritai nepasižymi aukštu darbo užmokesčiu.
Lietuvos Statistikos departamento duomenimis, pernai Druskininkuose buvo registruota 1,1 tūkst. bedarbių, tai sudarė 9,3 proc. visų darbingo amžiaus druskininkiečių. Tiesa, nuo 2014-ųjų iki 2017-ųjų šis skaičius mažėjo (nuo 11,6 proc. iki 8,4 proc.), o didėjimas fiksuotas tik 2018-aisiais. Bendras šalies nedarbo lygis paskutinį praėjusių metų ketvirtį siekė 6 proc.
Visgi, anot Ž.Maurico, galimybės kelti atlyginimus kurorto gyventojams, dirbantiems turizmo sektoriuje, yra: „Pridėtinės vertės sukuriama nemažai, ypatingai pastaraisiais metais, pelningumas yra tikrai geras. Tas pyragas, kurį iškepa Druskininkai, yra nemažas, bet tik nedidelė dalis jo atitenka darbuotojams, vietos gyventojams. Todėl šis miestas ir susiduria su tokiais iššūkiais, kaip didelis nedarbas ir mažas vidutinis darbo užmokestis.“
Tačiau pašnekovas mato ir sprendimo būdą. Jo manymu pagerinti situaciją būtų galima išsiveržiant iš „užsukto rato“ ir plečiant kitus sektorius. Anot jo, turizmas pagerina bendrą miesto gyvenimo kokybę, todėl Druskininkams pritraukti kitas veiklas – tiek paslaugų, tiek gamybines – yra lengviau nei kitiems miestams. O ir žmonės, pasak ekonomisto, esant palankioms darbo sąlygoms, mieliau rinktųsi gyventi Druskininkuose, kuriuose yra ir renginių, pramogų, ir viešojo maitinimo bei kitų įstaigų.
„Gyvenimo kokybė Druskininkuose nėra prasta, ji yra viena iš geriausių Lietuvoje ir viešoji infrastruktūra gerai išvystyta. Kurortui tikrai būtų tikslinga turėti kokio nors universiteto filialą, ypatingai tinkama vieta vasaros universitetams. Miestas nėra mažas, yra pakankamas kiekis žmonių, tad tikrai būtų galima diversifikuoti miesto veiklą“, – kalbėjo Ž.Mauricas.
Pašnekovas taip pat pastebėjo, kad didžioji dalis Druskininkuose teikiamų paslaugų yra sukoncentruota dideliuose SPA centruose ir tai kiek apriboja galimybes žmonėms kurti savo individualią veiklą. Tad, pasak Ž.Maurico, vietiniams gyventojams iš turizmo, išskyrus įsidarbinimą šiame sektoriuje, naudos gauti nėra lengva, o ir įsidarbinus gaunami atlyginimai nėra itin aukšti.
Paklaustas, ar šiame mieste yra vietos gyventojams kurti savo verslus, ekonomistas patikino, kad potencialo tam tikrai yra. Anot jo, miestas pritraukia daug turistų, gyventojų ir iš kitų šalių, tad galimybės pradėti verslą yra, tik reikia iniciatyvos.
„Galbūt viena vertus trūksta iniciatyvos, bet kita vertus, reikėtų ir aktyvesnio savivaldybės vaidmens diversifikuojant ekonomiką. Nereikėtų priklausyti vien nuo turizmo. Šalys ar regionai, kurie priklauso vien nuo turizmo, dažniausiai nebūna labai pasiturintys. Tie, kurie sugeba suderinti turizmą su dar kažkuo – gyvena pasiturinčiai“, – komentavo Ž.Mauricas.
Ekonomikos diversifikavimas, pasak jo, galėtų padėti spręsti ir aukštų būsto kainų problemą, kaip ir ribojimai įsigyti nekilnojamąjį turtą kai kuriose teritorijose. Sukūrus daugiau gerai apmokamų darbo vietų, žmonės turėtų pakankamai pajamų įsigyti būstą, net jei jis ir kiek brangesnis. O be to, didėjanti konkurencija tarp darbuotojų priverstų didinti atlyginimus ir paslaugų sektoriuje.
„Pajamos trejus ar ketverius metus yra tikrai geros, jos sudaro sąlygas platesniam atlyginimų kėlimui, bet nėra didelės motyvacijos tą daryti, nes yra didelė darbuotojų pasiūla.
Bet aišku, vėliau jie gali nusipjauti šaką, ant kurios sėdi, nes jei bus vien tik turizmas, kuriame darbo užmokestis mažas, o mieste būsto kainos aukštos, žmonės gali emigruoti iš Druskininkų. Tuomet miestas bus praktiškai priverstas atsivežti darbuotojus iš trečiųjų šalių. Mokant mažus atlyginimus dabar sukurs problemą netolimoje ateityje, kai įstaigos turės net užsidaryti ar bus priklausomos nuo darbuotojų iš užsienio“, – kalbėjo ekonomistas Ž.Mauricas.
