Tačiau tokios reorganizacijos priešininkai įsitikinę, kad taip žiūrovams tik sumažės galimybių rinktis, kur ir kokį filmą žiūrėti.
Sujungtų tik administraciją
Siūlymą sujungti du nekomercinį kiną rodančius kino teatrus pateikė VšĮ „Kino pasaka“. Jos vadovė Greta Akcijonaitė „15min“ teigė, kad norima sujungti abiejų kino teatrų administraciją, o ne pačius kino teatrus ar suvienodinti jų repertuarus.
„Kadangi „Pasakai“ yra sunku išsilaikyti, ji negauna jokios finansinės paramos, o „Skalvija“ yra išlaikoma iš savivaldybės, bet mūsų misija yra ta pati, tai mes galvojame, kad galima išsaugoti abi institucijas sujungus jų administravimą“, – sakė G.Akcijonaitė.
„Skalvija“ priešinasi
Tačiau „Skalvijos“ kino centro vadovybė tokiai idėjai nepritaria. Anot centro direktorės Vilmos Levickaitės, nuspręsti turės savivaldybė, tačiau pati ji nemato priežasčių tokiam susijungimui.
„Mes norime išsaugoti programų skirtingumą ir abiejų kino teatrų individualumą tiek programų, tiek įvaizdžio, tiek komunikacijų prasme. Norime, kad išliktų alternatyva“, – savo argumentus dėstė V.Levickaitė.
„Skalvijos“ kino centro vadovė pritarė, kad abiejų kino teatrų veikla yra panaši, tačiau esą juose dirba skirtingi žmonės, turintys savo požiūrį į kiną, programas, edukaciją. „Mūsų turinys nėra identiškas. Yra filmų, kurie kartojasi, bet nesame dvyniai“, – įsitikinusi V.Levickaitė.
Abu kino teatrai bendradarbiauja ir dabar. Anot V.Levickaitės, kai tai patogu, rengiami bendri projektai.
G.Akcijonaitė neslėpė žinanti kolegų poziciją ir teigė nemananti, kad kažką reikėtų daryti per prievartą: „Mes tik diskutuojame, galbūt rasime kitą modelį, kaip savivaldybė galėtų prisidėti prie „Pasakos“ veiklos, kad ji išliktų.“
Nuspręsti neskuba
Vilniaus savivaldybė kol kas nėra nusprendusi, kurią poziciją palaikyti – siekiančiųjų sujungti kino teatrus ar tam prieštaraujančiųjų. Kultūrą kuruojantis vicemeras Jaroslavas Kaminskis teigė, kad kol kas svarstomi visi variantai.
„Pasakai“ gana sunku išsilaikyti, nes idėja gera, bet nekomercinė. Reikia svarstyti, nes vieni sako, kad tai konkurencingumo mažinimas, o bendradarbiaujama ir dabar. Čia ir ambicijos daug lemia. Tai ilgas procesas, kol kas bendros pozicijos neturime“, – sakė vicemeras.
Kino centras „Skalvija“ kasmet iš savivaldybės biudžeto gauna 116 tūkst. Lt. Tai yra pagrindinis jų pragyvenimo šaltinis.
„Sujungimas turėtų pliusų, galima būtų derinti repertuarą, kuris dabar šiek tiek panašus, šiek tiek skiriasi. Gal ir darbuotojų etatų mažiau reikėtų, sąnaudos būtų mažesnės. Būtų gaila, jeigu kuri nors įstaiga užsidarytų, nes poreikis nekomerciniam kinui yra. Iš kitos pusės problema yra ir ta, kad „Pasaka“ patalpas nuomojasi, o kas bus, jeigu jie tas patalpas praras“, – kalbėjo J.Kaminskis, pabrėždamas, kad per prievartą kino teatrų tikrai niekas jungti neketina.
Reikia atsvaros
Savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto departamento direktoriaus pavaduotoja Kristina Ulevičiūtė tikino – miestui nekomercinis kinas tikrai svarbus.
„Šiandien turime labai gražią takoskyrą tarp komercinio ir nekomercinio kino auditorijos. Mes matome, kaip „Skalvija“ neišsitenka savyje su puikiais edukaciniais projektais, įvairaus žanro nekomerciniu kinu pradedant dokumentika ir baigiant meniniais filmais, naująja lietuvių režisierių kūryba. Miestas nori turėti didesnę ir galingesnę atsvarą komerciniam kinui“, – sakė K.Ulevičiūtė.
Tačiau ar tokia atsvara taptų sujungti du kino teatrai, K.Ulevičiūtė negalėjo pasakyti.
