Panevėžio apylinkės teismo nutartimi iš ligoninės išleistas ir sesers globai perduotas savo vaikus į šulinį Kėdainių rajone bemaž prieš septynerius metus įmetęs Aurelijus Beras, antradienį pranešė LRT.
Kaip skelbia naujienų portalas, sprendimą pakeisti vyrui iki šiol taikytą priverstinį gydymą, numatant taikyti ambulatorinį asmens stebėjimą ir jį perduoti sesers globai Panevėžio apylinkės teismas priėmė lapkričio 30 dieną. Šis sprendimas turėtų įsigalioti gruodžio 7 dieną.
Anot LRT, teismo nutartyje pažymima, jog siūlymą A.Berą išleisti iš gydymo įstaigos, pakeičiant jam taikomo priverstinio gydymo pobūdį, pateikė Rokiškio psichiatrijos ligoninė.
-
Du vaikus į šulinį įmetusio tėvo portretas: kabinosi į gyvenimą, bet paskendo svaigaluose
-
Po tragedijos Saviečiuose prezidentė siūlo kurti dar vieną vaikus ginančią instituciją
-
Šulinyje vaikus pražudęs tėvas grasino ir sugyventinei: „Džiaukis, kad ir tavęs ten nepadėjau“
-
Teismo verdiktas: vaikus šulinyje paskandinęs Aurelijus B. – nepakaltinamas
Tuomet atlikus ekspertizę, vyrui buvo diagnozuota sunki depresija, jis buvo gydomas antidepresantais, su juo buvo sudėtinga užmegzti kontaktą. Ekspertizės išvadose taip pat buvo nurodyta, jog vyrui – reikalingas priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas, rekomenduojamas stacionarus stebėjimas specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje griežto stebėjimo sąlygomis.
Teigta, jog psichikos liga vyrui išsivystė nuo ilgalaikio alkoholio vartojimo.
Pareigūnams įtarimų dėl A.Bero psichinės būklės kilo jį sulaikius: areštinėje uždarytas vyras elgėsi neadekvačiai, jo duodami parodymai buvo nenuoseklūs ir nelogiški.
Pirminėje baudžiamosios bylos medžiagoje užfiksuota, kad 2016 m. sausio 2 d. apie 1 val. 56 min., Kėdainių r., Saviečių kaime, Vandžiogalos g., buitinio konflikto metu vyras išvarė moterį iš namų, o jai nebūnant į šulinį įmetė du jų mažamečius (gimusius 2014 m. ir 2015 m.) vaikus, kurie mirė.
Nusikaltimo padarymo metu vyras buvo blaivus. Įtariama, kad anksčiau 1 kartą teistas ir 5 kartus administracine tvarka baustas vyras (gimęs 1979 m.) gali turėti psichikos sveikatos problemų.
Vyriškis sulaikytas ir uždarytas į areštinę.
Tuo pačiu pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nužudymo (pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 str. 2 d. 3 p.). Tyrimui vadovavo Kauno apygardos prokuratūra.
Socialinė rizikos šeimyna
Pelėdnagių seniūnijos vadovas Valentinas Tamulis netrukus po tragedijos 15min yra pasakojęs, kad daugiavaikė Saviečių kaimo šeima yra socialinės rizikos šeimynų sąraše. Tačiau ne dėl girtavimo, bet socialinių įgūdžių neturėjimo. Daugiavaikė motina nedirbdavo, nes nuolat rūpindavosi mažyliais. Pora iš viso augino 4 mažamečius vaikus, likusieji gyvi – mergaitė ir berniukas – yra gimę 2011 ir 2009 metais.
Savo ruožtu sulaikytasis areštinėje elgėsi neadekvačiai, jo pasakojimas buvo nelogiškas, poelgio jis nemotyvavo.
Sulaikytasis areštinėje elgėsi neadekvačiai, iškart kilo abejonių, ar jis suvokė ir galės atsakyti už veiksmus.
„Sveikas žmogus nedarytų tokių dalykų, kokius daro jis. Areštinėje jis plėšė nuo savęs rūbus, graužė dantimis kameros sienas, lakstė nuogas, kišo atneštą maistą į įvairias kūno vietas. Teko panaudoti antrankius.
Vėliau jis buvo išvežtas į Kauno tardymo izoliatorių. Ten vykdoma jo priežiūra. Dienas izoliatoriuje jis leidžia ne vienas“, – dar sausio 6 d. atskleidė pareigūnai.
Tad iškart ruoštasi įtariajam paskirti psichiatrinę ekspertizę Utenos ekspertiniame skyriuje.
Ekspertai pateikė verdiktą
Tų pačių metų kovo 24 dieną Kauno apygardos prokuratūroje surengta spaudos konferencija, kurios metu dviejų mažamečių nužudymo Kėdainių rajone tyrimą kontroliuojantys pareigūnai sutiko atskleisti dar keletą šio kraupaus nusikaltimo detalių. Tuomet ekspertai jau buvo nustatę, jog įtariamasis Aurelijus tiek nusikaltimo darymo metu buvo, tiek dabar yra nepakaltinamas.
„Apibendrinant galima pasakyti, kad atlikus ikiteisminį tyrimą surinkta pakankamai duomenų, kurie pagrindžia kaltinamojo kaltę, tačiau jeigu bus nustatyta ir galutinai patvirtinta, kad jis tai padarė nepakaltinamas, bus iš esmės kitas procesas“, – tuomet kalbėjo Kauno apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo 1-jo skyriaus prokuroras Andrius Kiuršinas.
Prokuroro scenarijus tapo realybe. A.Kiuršinas priėmė nutarimą perduoti bylą teismui dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo, teisėjai tokią bylos baigtį patvirtino.
Asmuo buvo izoliuotas nuo visuomenės ir priverstinai gydomas, šis gydymas, specialistų vertinimų, buvo sėkmingas ir šiuo metu paciento priežiūros sąlygos yra pakeistos.
Toliau bus „stebimas ambulatoriškai“
Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų teisėjas Giedrius Nemeikšis 2022 m. lapkričio 30 d. nusprendė VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimą tenkinti.
„A. B. priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis, pakeisti į priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal jo gyvenamą vietą ir gydymą pratęsti“, – rašoma nutartyje.
Bylą nagrinėjęs teisėjas rėmėsi gydytojų komisijos vertinimu, kad vyriškio psichikos būklė yra pagerėjusi, stabili. Tai patvirtino ir ligoninės atstovė.
Sprendimas vykdymą dėl priverčiamosios medicinos priemonės ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis taikymo nuspręsta pavesti psichikos sveikatos centrui – Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centrui, įpareigojant šio centro administraciją, laikantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 405 straipsnio 2 dalyje nurodytų terminų, pateikti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmams išvadą dėl priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, pakeitimo ar panaikinimo.
„Apie įsiteisėjusią teismo nutartį informuoti pateikti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus, išsiunčiant įsiteisėjusios teismo nutarties nuorašą“, – nurodoma teismo dokumente.
Nutartis dar neįsiteisėjusi, per septynias dienas nuo gavimo dienos ji gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmus.
Sąlygas jau keitė ir 2019 m. gegužę
Išsamesnius motyvus, kodėl teismas tenkino psichiatrijos gydytojų teikimą, galima rasti ir Panevėžio apylinkės teismo pirmininko padėjėjos ryšiams su žiniasklaida ir visuomene Irmos Gritėnienės antradienį paviešintame pranešime.
Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmai tenkino VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimą dėl A. B. skirtos priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sąlygomis pakeitimo į priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Byla nagrinėta neviešame teismo posėdyje, pažymima pranešime.
Bylos duomenimis, Kauno apygardos teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutartimi A. B., padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas nepakaltinamumo būsenoje – nužudžius du vaikus, buvo taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas griežto stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje. 2019 m. gegužės 24 d. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų nutartimi ji pakeista į priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą sustiprinto stebėjimo sąlygomis, kuri lapkričio mėnesį pakeista į stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis ir tęsiama iki šiol.
Būklė yra pagerėjusi, stabili
Kaip teigė bylą nagrinėjęs teisėjas G.Nemeikšis, gydytojų komisija konstatavo, kad A. B. psichikos būklė yra pagerėjusi, stabili, ką patvirtino ir ligoninės atstovė teismo posėdyje, todėl siūlė teismui pakeisti taikomą priverčiamąją medicinos priemonę į ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą. Be to, šį asmenį prižiūrėti įsipareigojo sesuo.
Teismas tenkino ligoninės teikimą ir pakeitė taikomą priverčiamąją medicinos priemonę į gydymą ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal jo gyvenamą vietą. Nutarties vykdymas pavestas Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centrui.
