Civilinio kodekso pataisa numato, kad „partnerystė yra vyro ir moters (sugyventinių) bendras gyvenimas šeimoje neįregistravus santuokos“. Teisines pasekmes tokia partnerystė sukeltų nuo sugyventinių bendro gyvenimo pradžios momento.
Civilio kodekso pataisomis sugyventinių turto režimas numatomas kaip ir santuokoje – turtas laikomas bendra jungtine nuosavybe, o nutraukus partnerystę būtų padalijamas perpus, nuo lygių dalių leidžiant nukrypti atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų interesus.
Civilio kodekso pataisomis sugyventiniai įvardijami kaip šeima, t.y. atskiru straipsniu reglamentuojamas „sugyventinių šeimos turto teisinis režimas“.
Liberalų teikiamas projektas – ne pirmas, siekiantis įteisinti partnerystę. Partnerystė kaip bendras gyvenimas kartu neįregistravus santuokos buvo numatyta 2001 metais įsigaliojusiame Civiliniame kodekse, tačiau realiai institutas neveikia, nes nebuvo parengtas specialus įstatymas.
Liberalų deleguotas teisingumo ministras Remigijus Šimašius yra parengęs projektą, kuris įteisintų vyro ir moters partnerystę, o socialdemokratė Aušrinė Marija Pavilionienė buvo registravusi projektą, kuris leistų partnerystę sudaryti ir vienos lyties asmenų poroms, tačiau Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas jį pripažino prieštaraujančiu Konstitucijai.
Liberalas A.Kašėta patvirtino, jog įregistruotas projektas nėra konfrontacija su panašias pataisas pateikusiu teisingumo ministru, o siekis skubiau įtvirtinti partnerystės institutą.
„Jokios konfrontacijos nėra, mes manome, kad toks kelias būtų greitesnis“, – BNS sakė A.Kašėta.
Diskusijos dėl partnerystės įteisinimo vėl atgijo po rugsėjį paskelbto Konstitucinio Teismo išaiškinimo, kad šeima gali būti sudaroma ne tik santuokos pagrindu. Konstitucinis Teismas paskelbė, jog 2008 metais priimtos Valstybinės šeimos politikos koncepcijos nuostatos, šeima pripažįstančios tik gyvenančius santuokoje žmones, prieštarauja Konstitucijai.
Nutarime KT pabrėžė, kad santuokos institutas yra „istoriškai susiklostęs šeimos modelis, neabejotinai turintis išskirtinę vertę visuomenės gyvenime, užtikrinantis tautos ir valstybės gyvybingumą bei istorinį išlikimą“. Tačiau teismas taip pat paskelbė, kad šeima gali būti sukurta ne tik santuokos pagrindu, o santykių išraiškos forma konstitucinei šeimos sampratai esminės reikšmės neturi.
Valdantieji konservatoriai reaguodami parengė Konstitucijos pataisą, kuri numato, kad „šeima sukuriama laisvu vyro ir moters sutarimu sudarius santuoką“, jai parlamente jau pritarta po pateikimo, dar laukia du balsavimai dėl priėmimo.
BNS užsakymu spalį atliktos visuomenės nuomonės apklausos duomenimis, 46 proc. gyventojų remia KT poziciją, jog šeima gali būti sudaryta ne tik santuokos pagrindu, tuo tarpu 41 proc. tokiam apibrėžimui nepritaria. Likę 13 proc. šiuo klausimu neturėjo nuomonės.
Lapkritį bendrovės RAIT atlikta apklausa parodė, jog partnerystės tarp vyro ir moters įteisinimui pritaria 70 proc., o homoseksualų partnerystei – 4 proc. Lietuvos gyventojų.
