Parlamentarai siūlo, kad:
-
savivaldybėse, kuriose yra daugiau kaip 500 tūkst. gyventojų, būtų renkamas 51 savivaldybės tarybos narys. Iš jų 26 – vienmandatėje apygardoje, 25 – daugiamandatėje;
-
savivaldybėse, kuriose yra nuo 300 tūkst. iki 500 tūkst. gyventojų, būtų renkamas 41 savivaldybės tarybos narys. Iš jų 21 – vienmandatėje apygardoje, 20 – daugiamandatėje;
-
savivaldybėse, kuriose yra nuo 100 tūkst. iki 300 tūkst. gyventojų, būtų renkamas 31 savivaldybės tarybos narys. Iš jų 16 – vienmandatėje apygardoje, 15 – daugiamandatėje.
V.Sinkevičius, argumentuodamas, kodėl teikiamas siūlymas, tikino, kad savivaldybėse, kuriose yra daugiau nei 100 tūkst. gyventojų, susiduriama su reprezentavimo problema.
Jei teikiamas įstatymo projektas įsigaliotų, rinkimų sistema keistųsi keturiose savivaldybėse – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose.
„Bet galimai Panevėžys – visai neseniai tapo miestu mažesniu nei 100 tūkst. gyventojų – augantis Vilniaus rajonas ir Kauno rajonas po keturių metų, kai šis įstatymo projektas įsigaliotų, taip pat galimai įtraukti“, – spaudos konferencijos metu dėstė ministras.
Jis teigė, kad siūlymas priartina savivaldą arčiau gyventojų – esą dabar dėl įvairių problemų gyventojai kreipiasi ne į tarybų narius, o į seniūnus.
„Manome, kad laikas yra tinkamas teikti įstatymą dabar, nes būtent vyksta savivaldybių tarybų rinkimai. Tai paskatintų dar didesnes diskusijas“, – aiškino V.Sinkevičius.
„Mes miestuose matome teritorinio atstovavimo nykimą, seniūnijų nykimą. Mes siūlome eiti politikos keliu – stiprinti politinį atstovavimą. Pavyzdžiui, toks miestas kaip Varšuva turi 18 tokių mikrorajonų, kur yra net tarybos atskiros renkamos, bet šiuo atveju siūlomas kelias yra kiek lengvesnis“, – dėstė T.Tomilinas ir pridūrė, kad mišri sistema pakankamai gerai veikia renkant parlamentarus.
Jis ir V.Sinkevičius, kaip pasakojo T.Tomilinas, siūlo įvesti naują sąvoką – miesto teritorinė apygarda, kur rinkimuose į savivaldybių tarybas turėtų galimybę dalyvauti ir partijos, ir individualiai išsikėlę kandidatai, ir komitetai.
Rinkimus esą laimėtų daugiau balsų surinkęs kandidatas.
T.Tomilinas tikino, kad mažesnės savivaldybės galimai neturi galimybių iškelti atskirų kandidatų rinkimuose, todėl siūlymas taikomas tik didesniosioms savivaldybėms.
Teisės aktą Seimui planuojama teikti pavasario sesijos metu. Jei jis bus priimtas, pataisos įsigalios 2020 metais, bus taikomos 2023 metais vyksiantiems savivaldos rinkimams.
Šiuo metu savivaldybių tarybų nariai daugiamandatėje apygardoje renkami pagal proporcinę rinkimų sistemą, meras – vienmandatėje apygardoje pagal absoliučios daugumos sistemą.
2018 metų gruodį Vyriausioji rinkimų komisija registravo referendumo iniciatyvą – norima skelbti patariamąjį referendumą dėl savivaldybių tarybų narių rinkimų sistemos keitimo į absoliučios daugumos. Tarp referendumo iniciatyvinės grupės narių yra pretendentas į kandidatus prezidento rinkimuose Alfonsas Butė.
„Siūloma sistema griautų partinę sistemą ir tai yra didžiausia grėsmė, – taip iniciatyvą įvertino V.Sinkevičius. – Jei vienmandatėje savo Seimo narį žino neblogai, tai savivaldos atstovo, deja, bet retas vilnietis galėtų įvardyti.“
Kad referendumas būtų skelbiamas, reikia surinkti 300 tūkst. jį palaikančių piliečių parašų.
