„Rugsėjo 23 dienos vakarą, tarp 18 ir 20 valandos, Kaune trūko vos pusės minutės iki galingo sprogimo. Šeima, vykusi nusipirkti buitinio dujų baliono su vožtuvais, kurie nuo šių metų privalomi, vos netapo aukomis. Atsiėmus balioną ir pavažiavus keletą kilometrų, automobilio salone pasklido stiprus dujų kvapas, pasigirdo šnypštimas. Sustojus pakelėje, bagažinėje šeima išvydo pratekėjusį dujų balioną, kuris akivaizdžiai akyse garavo.
Skubiai iškvietus ugniagesius sužinojome, kad labai pasisekė: pusė minutės, nuorūka iš kito važiuojančio automobilio ir būtų nugriaudėjęs galingas sprogimas. Laimei, ir automobilio izoliacija buvo tvarkinga, kuri apsaugojo nuo nelaimės“, – istoriją nupasakojo 15min redakcijai laišką atsiuntęs skaitytojas.
Anot jo, ugniagesiai pasakojo, kad Lietuvoje tai neva pirmas atvejis, kai pratekėjimas įvyko net esant vožtuvams, nes būtent pro juos pastebėtas toks stiprus nutekėjimas.
„Stebino ir tai, kad balionas buvo transportuojamas tvarkingai – paremtas, kad nesidaužytų, o būtent daužymas ir būtų galėjęs tapti nelaimės priežastimi. Patys ugniagesiai įspėjo, kad būtina pranešti žmonėms, naudojantiems dujų balionus, jog pirkimo metu atidžiai apžiūrėtų balioną, o pajutus menkiausią kvapą užgesintų variklį ir atjungtų akumuliatorių“, – teigė vietos, iš kur pirko dujų balioną, laiške nenurodęs skaitytojas.
Ugniagesiai gelbėtojai: nustatytas brokas
Kauno priešgaisrinė gelbėjimo valdyba 15min patvirtino, kad toks įvykis išties nutiko rugsėjo 23 dieną. 19.07 val. gautas pranešimas, kad pranešėjas nusipirko dujų balioną, o važiuojant Kaune, Vakariniame aplinkkelyje, iš jo pradėjo tekėti dujos.
„Žmonės degalinėje buvo nusipirkę 50 litrų suskystintų dujų balioną, važiuojant per apsauginį vožtuvą pradėjo tekėti dujos. Balionas iškeltas iš automobilio, atjungtas akumuliatorius, informuota už dujų balionų priežiūrą atsakinga įmonė „Deguva“. Atvykę dujų įmonės darbuotojai nustatė, kad balionas brokuotas“, – teigiama Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos komentare.
Tą patį 15min patvirtino ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas: „Atvykus dujų įmonės darbuotojams, buvo nustatyta, kad balionas brokuotas, atlikus dujų nustatymą automobilyje, rodikliai dujų koncentracijos neaptiko.“
Teigia, kad kaltas nesaugus transportavimas
15min susisiekė su ugniagesių gelbėtojų paminėtos dujų balionų pardavėjos „Deguvos“ vadovu Dailiumi Šova. Šis paneigė skaitytojo teiginį dėl „praleidžiančio dujas vožtuvo“ ar ugniagesių gelbėtojų komentarą, kad dujų balionas buvo brokuotas.
„Kiek mačiau mūsų komisijos išvadas, komentaras būtų priešingas. Teigiama, kad šioje situacijoje atsijungė apsauginis vožtuvas. Tai neteisybė. Apsauginis vožtuvas jei atsijungia, dujų sustabdyti negalima – neužsuksi, nieko nepadarysi, kol visas balionas neištuštės. Būtų baisinis kiekis tų dujų. Ugniagesių pakviesti mūsų žmonės nustatė, kad buvo atsuktas ventilis. Jis atsisuko, nes balionas buvo eksploatuojamas ne pagal taisykles. Persivertė per medines kaladėles, pati ventilio rankenėlė lietėsi į kažkokią atbrailą ir atsisuko. Yra įvykę taip ne kartą, bet tokios situacijos gana retos“, – paaiškino D.Šova.
Paklaustas, ar pardavėjas privalo pirkėjui išaiškinti tinkamo dujų baliono transportavimo taisykles, jis patikino, kad ne tik privalo paaiškinti, bet duodamos kaskart ir instrukcijos, išdėstytos lapelyje. O ar kilo šioje situacijoje koks pavojus žmonėms?
„Ten, kur dujos, visuomet bus bent šioks toks pavojus. Pavojus kyla tada, kai susidaro sprogimui pavojingas mišinys – tam tikras kiekis dujų ir deguonies. Šiuo atveju sklido didžiulis kvapas. Kvapas sklinda ne dėl dujų, o dėl odoranto, kuris yra dujose. Tas kvapas žmonėms visuomet sukelia didelę baimę. Jis gali išsilaikyti, jei nebus ventiliuojamas, visą parą, o jei išeina su šlapiomis dujų mikrodalelėmis, – ir pusę metų, ypač jei į kokią minkštą medžiagą papuola“, – paaiškino pašnekovas.
Brokuotų neparduoda
Anot D.Šovos, brokuotų dujų balionų jie neturi teisės pardavinėti. Jei užpildymo metu pastebimas koks dujų nutekėjimas, balionas keičiamas.
„Jeigu kažkas įvyko, pavyzdžiui, vežant nukrito, mes iškart tokius balionus „brokuojame“. Žinoma, pasitaiko problemų su ventiliais. Nuveži žmogui, po kurio laiko jis skambina ir sako, kad leidžia ventilis. Visko pasitaiko. Nusiunti technikus, jei nustatomas nutekėjimas, užsukame balioną ir išvežę pakeičiame kitu. Dėl to problema ir buvo iškelta Vyriausybėje. Dėl to nuo šių metų sausio 1 dienos ir pradėjome keisti senus ventilius į naujus su apsauginiais vožtuvais. Jei žmogus atvažiuoja su balionu, kuris turi seną ventilį, pakeičiame į naują su vožtuvu.
Šis reikalingas tada, kai balione sukyla didžiulis slėgis, kyla grėsmė sprogti, pavyzdžiui, jei balionas pastatytas ant saulės. Apsaugos ventilis atidaro ir paleidžia dujas, kad neįvyktų sprogimas. Dažniausiai dujų balionai sprogsta ne dėl techninės būklės, o dėl žmogiško faktoriaus“, – patikino D.Šova.
Paklaustas, kaip reikėtų elgtis tokioje baugioje situacijoje, kokia nupasakota šiame straipsnyje, jis pasiūlė kuo greičiau pradaryti bagažinę ir iškelti dujų balioną į lauką.
Privalo paaiškinti vežimo taisykles
Komentuodama šią situaciją Energetikos ministerija patikino nuosekliai įgyvendinanti priemones, gerinančias Suskystintųjų naftos dujų (SND) dujų balionų eksploatacijos ir saugos reikalavimus. Pavyzdžiui, 2018 metais buvo sugriežtintos senų balionų periodinės techninės patikros procedūros, sutrumpintas senųjų dujų balionų periodinės techninės patikros periodiškumas, taip pat nustatytas senųjų balionų naudojimo ribinis laikas – ne ilgesnis nei 40 metų nuo baliono pagaminimo datos.
„Energetikos ministro 2016 metų spalio 20 dienos įsakymu buvo pakeistos SND įrenginių eksploatavimo taisyklės ir numatyta, kad nuo 2020 metų sausio 1 dienos pildyti SND dujų balionus draudžiama, jeigu dujų balionas (jo ventilis) neturi apsauginio įtaiso (vožtuvo), neleidžiančio dujų slėgiui dujų balione pakilti virš leistino. Tvirtinant šį pakeitimą buvo numatytas trejų metų pereinamasis laikotarpis, kad dujų pardavėjai naujiems reikalavimams sklandžiai pasiruoštų.
Tad nuo šių metų visi parduodami ar pildomi dujų balionai privalo turėti apsauginį vožtuvą. Jie yra skirti apsisaugoti dujų balioną ir aplinką, kurioje jis yra, nuo sprogimo gaisro atveju, kad tokiais atvejais neįvyktų dar didesnė nelaimė. Tačiau vožtuvai nėra skirti apsaugoti SND balionus nuo dujų nutekėjimo juos transportuojant“, – paaiškino Energetikos ministerijos vyriausioji specialistė komunikacijai Alina Žilinaitė.
Pasak jos, SND įrenginių eksploatavimo taisyklės numato sąlygas, kurių turi būti laikomasi transportuojant dujų balionus individualia transporto priemone. Vienu metu yra leidžiama vežti ne daugiau nei 2 dujų balionus, kurių bendra talpa būtų ne daugiau nei 54 litrai.
„Balionai turi būti su aklėmis, pritvirtinti automobilyje taip, kad nejudėtų, ir apsaugoti nuo saulės spindulių bei kritulių. Dujų balioną pardavęs pardavėjas privalo vartotoją perspėti dėl jo transportavimo ir laikymo sąlygų, o taip pat įteikti jam dujų baliono eksploatavimo atmintinę bei tarpinę, skirtą dujų balionui prijungti. Atvejus, kai įvyksta su dujų balionais susiję incidentai, tiria Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) ekspertai. Tad dėl detalesnės informacijos apie dujų balionų saugumą ir incidentus rekomenduojame kreiptis į VERT“, – paaiškino Energetikos ministerijos atstovė.
Kasmet patikrina apie 50 prekybos vietų
15min žurnalistė nusiuntė užklausą ir minėtai VERT. Institucijos atsakyme teigiama, kad suskystintų naftos dujų balionų pardavimo vietų tikrinimo dėl jų atitikimo nustatytiems reikalavimams ir parduodamų dujų kokybės bei pačių balionų atitikimo techniniams reikalavimams periodiškumas teisės aktuose nereglamentuotas.
Kiekvienais metais VERT patikrina apie 50 prekybos vietų, kur prekiaujama balionais, taip pat balionų atitikimas techniniams reikalavimams tikrinamas planinių ir neplaninių patikrinimų metu, tikrinant balionų užpildymo vietas bei tiriant skundus, susijusius su balionų prekyba ir naudojimu.
Be VERT, subjektus, užsiimančiais balionų prekyba, tikrina ir Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba – šių metų vasario mėnesį buvo suvienytos abiejų institucijų pajėgos, tikrinant balionų pardavėjus, – taip pat Valstybinė mokesčių inspekcija, Lietuvos Respublikos muitinė, Policijos departamentas, Lietuvos metrologijos inspekcija.
Pasak VERT atstovų, pardavėjas turi duoti pirkėjui dujų baliono eksploatavimo atmintinę su nurodytais dujų pardavėjo rekvizitais.
„Įvykus nekontroliuojamam suskystintų naftos dujų išsiveržimui, kyla sprogimo ar užsiliepsnojimo tikimybė, pavojus žmonių sveikatai ir gyvybei, turto suniokojimui. Atsakomybės klausimas turėtų būti keliamas atlikus incidento tyrimą. Pirmiausia, reikėtų nustatyti, dėl ko kilo dujų išsiveržimas (baliono, ventilio pažeidimo, eksploatavimo, pervežimo reikalavimų pažeidimo ir pan.). Atitinkamai tiriamas incidentas: kilus gaisrui įvykį tiria priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo specialistai, esant sužalotų žmonių – policija, jeigu transportuojant – transporto saugos specialistai, VERT vertina iš techninės pusės.
Paaiškėjus, kad balionas buvo netvarkingas, t. y. neatliktas baliono patikrinimas, pažeistas korpusas ir pan., atsakomybė tenka baliono pildytojui ir pardavėjui, jei pažeidimai atsirado eksploatuojant (transportuojant) balioną – atsakomybė tenka pirkėjui (vartotojui). Techniškai tvarkingas balionas su techninės patikros žyma, eksploatuojamas pagal reikalavimus yra saugus ir patikimas“, – rašoma tarybos atsakyme redakcijai.
Pasak VERT atstovų, jeigu automobilio bagažinėje susidarytų aukšta temperatūra, galėjo šiuo atveju įkaisti balionas ir jame pakilti slėgis. Reaguodamas į slėgio pakilimą, apsauginis vožtuvas (apsaugos įtaisas) išleistų dalį dujų į aplinką, šiuo atveju į automobilio bagažinę.
Kaip elgtis kilus pavojui?
VERT atstovai papasakojo, kaip reikėtų elgtis kilus panašiam pavojui, koks kilo šios istorijos metu. Aptikus dujų nuotėkį iš dujų baliono, reikia nunešti dujų balioną į saugią vietą (ne arčiau kaip 40 m nuo pastatų, atviros ugnies šaltinių, rūsių, šulinių, duobių iš pavėjinės pusės) ir dujas pamažu išleisti iš dujų baliono. Jei dujų balionas prijungtas arba neužsidaro jo ventilis, reikia užlenkti žarną už slėgio reguliatoriaus, ją nupjauti, išnešti balioną į lauką ir, kaip buvo nurodyta aukščiau, išleisti dujas.
Gaisro atveju, reikia užlenkti žarną už slėgio reguliatoriaus ir, ją nupjovus, išnešti dujų balioną į lauką.
Jei nesandari dujų baliono ventilio atvamzdžio ir reduktoriaus jungtis, reikia užsukti ventilį ir paveržti veržlę. Jei taip pašalinti dujų nuotėkio nepavyksta, reikia išardyti jungtį, ją patikrinti ir prireikus pakeisti tarpinę.
Kiekvienai metais, VERT duomenimis, įvyksta 3-4 įvykiai, susiję su balionais. Dažniausiai tai gaisrai, kurių metu sprogsta balionas, įvyksta nekontroliuojamas dujų išsiveržimas iš baliono, užsiliepsnojimas.
