Kalbėdamas BNS M.Rinau netiesa ir visiškomis nesąmonėmis pavadino buvusios žmonos pareiškimus apie tai, jog ji uždraudusi jam matytis su dukra dėl to, kad ši esą pavargo ir nebenori jo matyti.
Pasak M.Rinau, Luisa jų susitikimais labai džiaugėsi ir kaskart jį pamačiusi įsikibdavo jam į ranką ar prašydavosi pasodinama ant pečių, o atėjus laikui skirtis, mėgindavo įkalbėti mamą lesti tėčiui pasilikti ilgiau. Tačiau, anot vyro, Luisos motina esą būdavo nepermaldaujama. Pavargusi būdavo ne Luisa, o Inga, tai ji nebenorėjo tų susitikimų, sakė vyriškis.
M.Rinau pasakojo Klaipėdoje lankęsis pas vaikų psichologę, su kuria taręsis dėl savo elgesio su Luisa ir iš kurios gavęs įvairių patarimų.
M.Rinau manymu, jo buvusiai žmonai buvo sunku pasimatymus suderinti su darbu, tačiau ji nenorėjusi leisti jam ir dukrai matytis vieniems, nors jis ir žadėjo jai laikytis pasirašyto susitarimo, pagal kurį Luisa negali būti išvežta, kol neapsipras su tėčiu.
„Man ir pačiam rūpi, kad vaikas visa tai išgyventų patirdamas kuo mažesnį stresą“, – BNS sakė M.Rinau. Vyriškio teigimu, Luisos mama ne tik neleidžia jam dukros matyti, bet ir kalbėtis su ja per „Skype“ ar telefonu. „Vakarais su ja (I.Rinau - BNS) dažniausiai neįmanoma susisiekti, ji tiesiog nekelia ragelio“, – pasakojo M.Rinau.
Pasak M.Rinau, į jo per Vaikų teisių apsaugos tarnybą buvusiai žmonai raštu pateiktus klausimus dėl pasimatymų atnaujinimo ši tik atsirašinėjanti, o paklausta tiesiai – žadanti pasakyti, „kai ateis laikas“.
„Aš manau, kad matydama, koks geras mūsų (M.Rinau ir Luisos - BNS) ryšys ir kaip mes juo džiaugiamės, kaip Luisa džiaugiasi buvimu kartu su savo tėčiu, ji (I.Rinau - BNS) pavydi. Ji bijo, kad Luisa galbūt gali mylėti kitą žmogų taip pat stipriai, kaip ją, ji (I.Rinau - BNS) negali ja dalintis“, – sakė M.Rinau.
Į teismą su prašymu panaikinti Luisos Lietuvos pilietybę M.Rinau teigė kreipęsis bijodamas, kad motina galiojantį lietuvišką pasą turinčią Luisą gali išvežti į Šengeno erdvei ar Europos sąjungai nepriklausančią šalį, kur ji tėvui taptų sunkiai ar visiškai nepasiekiama.
Pasak M.Rinau, Lietuvos pilietybės Luisai motina prašė jo neatsiklaususi ir Lietuvos institucijoms pateikusi negaliojantį vokišką dukros pasą. Lietuvos pilietybę, anot M.Rinau, Luisą įgijo tik trečiu bandymu, nes pirmus du kartus migracijos institucijos Klaipėdoje ir Vilniuje dėl jo minėtų pažeidimų ją suteikti atsisakė.
Kartu M.Rinau pabrėžė nekvestionuojąs Luisos lietuviškųjų šaknų ir jau radęs Vokietijoje darželį ir mokyklą, kuriuos lankydama Luisa turėtų galimybę kalbėti lietuviškai ir neprarasti savo lietuviškosios tapatybės, kurios svarba vyriškis neabejojo.
Buvę sutuoktiniai kelerius metus Vokietijos ir Lietuvos teismuose bylinėjosi dėl dukros.
Kalbėdamas apie buvusios žmonos kreipimąsi į policiją dėl tariamo grasinimo Luisą tiesiog išsivežti, M.Rinau sakė iš policijos nieko negirdėjęs ir neigė grasinęs. „Aš jai (I.Rinau - BNS) sakiau, kad jei būčiau norėjęs Luisą pagrobti, per pastarąsias dešimtį dienų būčiau galėjęs tai padaryti, progų tikrai būtų buvę. Tačiau aš to nenorėjau, mes esame susitarę, o aš iš tų žmonių, kurie laikosi susitarimų“, – sakė M.Rinau.
M.Rinau patvirtino kreipęsis į Vaikų teisės apsaugos tarnybą dėl galimybės vėl matytis su dukra ir teigė matąs tarnybos darbuotojų norą ir pastangas jam padėti. Padėčiai nesikeičiant, M.Rinau teigė ko gero būsiąs priverstas problemas spręsti su antstolio pagalba.
„Žinau, kad ponia Rinau sakys: „Antstolis“, ir panašiai, bet ji pati tai provokuoja“, – kalbėjo M.Rinau. Jis abejojo, kad padėtis būtų geresnė, net jei jis gyventų Klaipėdoje.
„Esu Klaipėdoje ilgiau nei dvi savaitės ir nepavyksta, ir nėra jokios priežasties (dėl kurios turėtų nepavykti - BNS). Labai bijau, kad ji (I.Rinau - BNS) ir toliau Luisa manipuliuos ir pasakos jai nebūtus dalykus. (...) Ji nevykdo teismų nutarčių, nesilaiko susitarimų – ką čia bepridursi“, – kalbėjo Luisos tėvas.
Vyriškis žadėjo ir toliau laikytis su buvusia žmona sudaryto susitarimo ir teigė besitikįs, kad I.Rinau jam leis matytis su dukra. M.Rinau atvyko į Lietuvą tikėdamasis išsivežti Luisą į Vokietiją, tačiau kol kas to padaryti jam nepavyko. Buvusi žmona vaiko išsivežti neatiduoda ir teigia kovosianti, kad dukra liktų gyventi Lietuvoje.
Buvę sutuoktiniai kelerius metus Vokietijos ir Lietuvos teismuose bylinėjosi dėl dukros. Ir Vokietijos, ir Lietuvos teismai nusprendė, kad I.Rinau neteisėtai išvežė dukrą iš Vokietijos, todėl privalo ją grąžinti tėvui. Įsigaliojęs neskundžiamas Aukščiausiojo Teismo sprendimas nurodo, kad Luisa Rinau turi būti grąžinta į Vokietiją.
2006 m. liepą I.Rinau, gavusi buvusio sutuoktinio leidimą, išvažiavo su dukra į Lietuvą, iš kur pranešė nežadanti grįžti.
Kadangi motina turėjo mergaitės tėvo sutikimą ribotam laikui (dviem savaitėms) išvežti mergaitę, teismai pripažino, kad jos išvežimas yra teisėtas, tačiau mergaitės laikymas Lietuvoje be tėvo sutikimo ir pasibaigus nustatytam terminui esąs neteisėtas.
