Savo ruožtu Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos direktorius Raimondas Andrijauskas sako, kad įvairūs pažeidimai fiksuojami ne tik su konkrečiais rinkimais, bet ir asmenų duomenų apsauga, o tyrimai atliekami jau kurį laiką.
„Duomenų apsauga ir rinkimai yra labai tarpusavyje susiję“, – sakė R.Andrijauskas.
Specialisto teigimu, keli tyrimai jau yra pradėti praėjusių metų pabaigoje, o šiais metais gautas skundas dėl subjekto duomenų teisių įgyvendinimu, taip pat tiriamas ir „Cambridge Analytica“ atvejis, nes yra duomenų, kad su šiuo atveju yra susijusi viena Lietuvos partija ir panašūs atvejai.
„Partijos atsisako popierinių sąrašų ir tai perkelia į elektroninę erdvę. Tai perkėlus, tie duomenys yra ganėtinai jautrūs ir jeigu netaikoma atitinkama apsauga tiems duomenims, partijai gali grėsti atsakomybė“, – kalbėjo R.Andrijauskas, išskyręs, kad į jautrių duomenų sąrašą patenka ne tik žmogaus asmeniniai duomenys, bet ir tokia informacija, kaip politinės pažiūros.
Eksperto teigimu, dažniausiai piktnaudžiaujama tuo, jog rinkėjai sulaukia įvairių elektroninių laiškų, arba asmeniniai duomenys naudojami tam tikrose apklausose, o pats žmogus nebūna supažindintas, kur tie duomenys bus panaudoti ir kaip bus pasielgta su jais pasibaigus informacijos panaudojimo laikui.
„Tyrimas Latvijoje parodė, jog dažniausiai rinkėjai apsisprendžia paskutinę dieną. Įsivaizduokite, kaip tai atrodytų, jei gautumėte tam tikrą informaciją paskutinę akimirką, kuri galėtų paveikti jūsų nuomonę rinkimuose, tokiu atveju rinkėjui nebūna pateikti tam tikri duomenys ir kiti dalykai“, – laidoje sakė R.Andrijauskas.
