„Pokalbis yra apie tai, kad kvietimas prisijungti prie pilietinių iniciatyvų arba dalyvauti viešame renginyje nėra tas pats kaip kvietimas žmogui nueiti į masažo saloną arba pirkti kavos aparatą. Tai visiškai kitokio pobūdžio veikimas, todėl negali taikyti tos pačios logikos, kurią taikai, kai reguliuoji tiesioginę rinkodarą“, – BNS sakė TILS vadovas Sergejus Muravjovas.
TILS vadovo teigimu, po tokio precedento kyla klausimas, kaip nevyriausybinės organizacijos turėtų, pavyzdžiui, siųsti kvietimus į diskusijas ar prisijungti prie kitų iniciatyvų ir ragino Duomenų apsaugos inspekciją pateikti gaires, kuriomis vadovaudamosi galėtų veikti nevyriausybinės organizacijos bei numatyti atitinkamas pataisas naujoje Asmens duomenų įstatymo redakcijoje.
„Sunkiai suprantame, kaip bet kokiai nevyriausybinei organizacijai, kuri dalyvauja viešame pokalbyje apie įvairias temas, siekia viešojo intereso, reikėtų veikti tokiomis sąlygomis“, – sakė jis.
Inspekcija savo ruožtu teigia, kad nevyriausybinės organizacijos turėtų pasinaudoti sau prieinamais būdais gauti žmonių sutikimus siųsti jiems informaciją.
„Transparency International“ lapkritį gavo Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (VDAI) raštą, kuriame nurodyta, jog į inspekciją kreipėsi pareiškėjas, kuris elektroniniu paštu gavo kvietimą prisijungti prie Lietuvos nevyriausybinių organizacijų registro, kurį koordinuoja TILS.
Inspekcija nurodė, kad informuodamas apie Lietuvos nevyriausybinių organizacijų registro funkcijas „Transparency international“ teikė tiesioginės rinkodaros pasiūlymą.
„Atsižvelgiant į tai, kad TILS nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog turėjo išankstinį sutikimą naudoti elektroninio pašto adresą tiesioginės rinkodaros tikslais, darytina išvada, kad TILS, neturėdama išankstinio pareiškėjo sutikimo, į pareiškėjui priklausantį elektroninio pašto adresą (...) siuntė elektroninio pašto pranešimą tiesioginės rinkodaros tikslu ir tuo pažeidė Elektroninių ryšių įstatymo 69 straipsnio 1 dalį“, – rašoma inspekcijos rašte, kurį gavo „Transparency International“.
Inspekcija savo rašte pabrėžia, kad tokie pranešimai el. paštu būtų siunčiami tik gavus sutikimą.
„Kiekvienas duomenų valdytojas gali pats sugalvoti ar pasirinkti priimtinus būdus, kaip tą teisėtą sutikimą gauti, pavyzdžiui, įvairių renginių, susitikimų metu, tinklalapyje ir taip toliau“, – į BNS klausimą, kokių priemonių siūlytų imtis nevyriausybinėms organizacijoms, nurodė Duomenų apsaugos inspekcija.
Inspekcijos atstovai BNS nurodė, kad tiesioginės rinkodaros pranešimams priskiriami pasiūlymai, „kurie susiję su siūlytojo profesinių interesų sritimi“. Taip pat atkreipė dėmesį, kad įstatymai, apibrėžiantys tiesioginę rinkodarą, nedaro išlygų nevyriausybinėms organizacijoms.
„Lietuvos įstatymuose nedaroma išlygų nei nevyriausybinėms, nei kokioms nors kitokioms organizacijoms, taip pat neišskiriama, kad už prekes ar paslaugas turi būti gaunama ar negaunama piniginių lėšų, todėl VDAI neturi teisinio pagrindo, kuriuo remdamasi galėtų rengti atskiroms veikloms rekomendacijas, nurodančias įstatymams prieštaraujančią informaciją“, – BNS teigė inspekcija.
„Šiuo atveju svarbu atkreipti dėmesį, kad VDAI yra asmens duomenų apsaugos priežiūros institucija ir šiuo atveju fizinis asmuo kreipėsi į mus dėl galimai jo pažeistos teisės į privatumo ir asmens duomenų apsaugą. Asmuo skundėsi, nes akivaizdu, jis nepatenkintas dėl gaunamų laiškų, kurių jis nepageidavo. Nepageidaujami elektroniniai laiškai jam buvo siunčiami į asmeninę elektroninio pašto dėžutę“, – rašoma atsakyme.
Inspekcijos teigimu, ji geranoriškai bendradarbiauja su organizacijomis ir jos gali kreiptis bei pasitarti dėl planuojamos veiklos. Be to, nesutikdama su sprendimu, organizacija jį gali apskųsti teismui ir taip prisidėti prie precedento teismų praktikoje sukūrimo.
„Transparency International“ vadovas sako, kad tokia galimybė nėra atmetama, tačiau nagrinėjimas teisme užtruktų, tuo tarpu paaiškinimo organizacijoms reikėtų jau dabar.
„Būtų labai apmaudu, jeigu mes lauktumėme atsakymo, ką gi nevyriausybinėms organizacijoms daryti, metus ar pusę metų. Man aišku, kad šis precedentas aiškiai nurodo, kur yra galima problema ir kur yra spraga Inspekcijos situacijos vertinime ir galbūt reikėtų ją pataisyti kaip įmanoma greičiau“, – sakė S.Muravjovas.
TILS atkreipia dėmesį, kad iki šiol Lietuvos įstatymuose neapibrėžta, ką tiksliai derėtų laikyti „preke“ arba „paslauga“ ne pelno siekiančioje veikloje. Duomenų apsaugos inspekcija, pasak „Transparency International“, taip pat neturi jokių gairių, kurios padėtų NVO suprasti, kas yra tiesioginė rinkodara jų veikloje, o kas – ne.
VDAI sprendimą TILS atžvilgiu priėmė po to, kai į Inspekciją kreipėsi viešosios įstaigos atstovas, gavęs TILS kvietimą prisijungti prie NVO skaidrumą skatinančios iniciatyvos „NVOatlasas.lt“.
Duomenų apsaugos inspekcijos pateiktais duomenimis, šiuo metu asmenims pasiskundus dėl galimai neteisėtai gaunamų tiesioginės rinkodaros pranešimų, inspekcija tokį atvejį tiria ir priklausomai nuo nustatytų pažeidimų pirmą kartą padarius pažeidimą gali būti skiriama 144–289 eurų bauda, o už pakartotinį pažeidimą gali grėsti 289–579 eurų bauda.
Nuo 2017 m. sausio 1 dienos minėtos baudos didės. Bauda asmenims sieks nuo 150–580 eurų, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – 300–1150 eurų. Už pakartotinai padarytus nusižengimus asmenims grės 550–1200 eurų bauda, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – 1100–3000 eurų bauda.
