Duomenų mokslininkas apžvelgė dviejų vakcinos dozių efektyvumą nuo omikron: apsauga sparčiai mažėja

„Iš jau esamų tyrimų yra žinoma, kad vakcinų efektyvumas nuo užsikrėtimo delta atmaina silpsta su laiku. Lygiai taip pat žinoma, kad omikron atmaina turi mutacijų, kurios mažina vakcinos efektyvumą“, – feisbuko paskyroje rašo mokslininkas.

Remdamasis Jungtinės Karalystės mokslininkų tyrimu, V.Zemlys-Balevičius rašo, jog „AstraZeneca“ vakcina nebesaugo nuo užsikrėtimo omikron atmaina, praėjus 15 savaičių po antros dozės. „Pfizer“ vakcinos efektyvumas krenta iki 34 proc. praėjus 15 savaičių po antros dozės, bet, anot mokslininko, pasikliovimo intervalo apatinė riba yra labai arti nulio, arba žemiau nulio praėjus 20 savaičių po antros dozės.

Kitame eksperto nagrinėjamame tyrime laiko efektas nėra taip detaliai išskirtas – standartiškai paimtas 14 dienų terminas po antros dozės ir nagrinėjamas efektyvumas iki 14 dienų ir po jų. Papildomai yra nurodomas imtyje tiriamų žmonių vidutinis laikas, praėjęs po antros dozės. Vidutinis praėjęs laikas po „AstraZeneca“ antrosios dozės šiame tyrime yra 178 dienos, arba 25 savaitės, ir 141 diena arba 20 savaičių.

„Taigi du tyrimai vienas kitam iš principo neprieštarauja. „Pfizer“ dvi vakcinos dozės apsaugo nuo omikron tik kai nuo antros dozės praėjo sąlyginai mažai laiko. Pagal pirmą tyrimą tas laikas yra 2–9 savaitės. Kiek apsaugo „AstraZeneca“ tokiu laikotarpiu, duomenų nėra, nes Jungtinėje Karalystėje, kaip ir Lietuvoje, „AstraZeneca“ buvo naudojama vakcinacijos pradžioje ir beveik nenaudojama pastaraisiais mėnesiais“, – įžvalgomis dalijasi ekspertas.

Anot V.Zemlio-Balevičiaus, Lietuvoje daugumai žmonių, pasiskiepijusių antra „AstraZeneca“ arba „Pfizer“ doze, laikas po antros dozės patenka į tuos rėžius, kuriuose vakcinos apsauga nebegalioja.

Remdamasis tyrimų duomenimis, V.Zemlys-Balevičius teigia, kad ne mažiau kaip 75 proc. Lietuvos gyventojų, pasiskiepijusių dviem „AstraZeneca“ vakcinos dozėmis, tikėtina, neturi jokios apsaugos nuo susirgimo omikron.

„Su „Pfizer“ vakcina situacija geresnė, bet vėlgi turime [situaciją], kad ne mažiau 25 proc. Lietuvos gyventojų pasiskiepijusių dviem „Pfizer“ vakcinos dozėmis, tikėtina, turi gerokai sumažintą apsaugą nuo omikron, o ne mažiau kaip 50 proc. Lietuvos gyventojų pasiskiepijusių dviem „Pfizer“ vakcinos dozėmis, tikėtina, jokios apsaugos neturi“, – rašo ekspertas.

Mokslininkas akcentuoja, kad minėtuose tyrimuose kalbama apie vakcinų efektyvumą nuo užsikrėtimo. Anot jo, kur kas svarbesnis yra efektyvumas nuo hospitalizacijos ir mirties. Taigi kol kas galima tikėtis, kad jis sumažės, bet išliks ganėtinai aukštas.

„Konkrečių tyrimų omikron dar nėra, bet galima remtis atitinkamais tyrimais apie beta atmainą. Deja, bent jau su delta atmaina taip pat stebimas efektyvumo mažėjimas, kuris atsistato po stiprinančiosios dozės“, – rašo duomenų mokslininkas.

Anot V.Zemlio-Balevičiaus, esminis klausimas – kiek nukrenta efektyvumas, kuris po dviejų dozių rudenį buvo apie 90 proc. Mokslininko teigimu, kiekvienas 10 procentinių punktų efektyvumo kritimas nuo 90 proc. sergančiųjų sunkia forma ir mirčių skaičių pakelia 100 proc.

„Tai nėra džiuginančios naujienos ir būtent dėl to kitose šalyse imamasi gana griežtų priemonių bandant užkirsti kelią didesnio efektyvumo kritimo scenarijams. Kaip bus Lietuvoje, pamatysim. Kadangi Lietuvoje omikron dar neįsibėgėjo, turim prabangą stebėti, kaip sekasi tvarkytis kitose valstybėse ir atitinkamai modifikuoti savo pasirinktą strategiją“, – įžvalgomis dalijasi V.Zemlys-Balevičius.